versija spausdinimui
(12)
Pasaulio finansų rinkose – sąmyšis. Viena vertus, džiugina atsigaunanti JAV darbo rinka, kuri, tikimasi, išjudins visą šalies ūkį. Kita vertus, savaitgalį su kreditoriais taip ir nesusitarusi Graikija balansuoja ties nereguliuojamo bankroto riba, o laiko susitarimui pasiekti liko nebe dienos, o valandos. Penktadienį JAV akcijos brango 1,2–1,6 proc., Azijoje šįryt akcijos labiau linkusios brangti, negu pigti. Dėl Graikijos problemų euras šįryt pinga dolerio atžvilgiu.
JAV darbo rinkos rodikliai nustebino itin maloniai. Nedarbas JAV sumažėjo nuo 8.5 iki 8.3 proc., o dirbančiųjų per sausį padaugėjo 243 tūkstančiais, t.y. gerokai daugiau, negu tikėtasi (140 tūkstančių). Paskutinį kartą nedarbas buvo mažesnis ar lygus 8,3 proc. prieš trejus metus, 2009 vasarį. Sumažėjęs nedarbas padės B. Obamai prezidento rinkimuose, nes JAV prezidentas galės teigti, kad jo vykdoma politika galiausiai padėjo sumažinti rekordišką nedarbą. Panašu, kad JAV darbo rinka, nors lėtai ir ne visada nuosekliai, bet atsigauna.
Tačiau geras JAV žinias temdo Graikijos bankroto šmėkla. Nei šeštadienį, nei sekmadienį Graikija taip ir nesugebėjo susitarti su privačiais investuotojais. Šiuo metu Graikijos rebusą bando išspręsti visas finansų pasaulis – derybose dalyvauja Tarptautinis valiutos fondas, Europos komisija, įtakingiausių euro zonos šalių vadovai, Europos centrinis bankas ir privatūs investuotojai, t. y. 450 privačių pasaulio finansų įstaigų atstovai. Neoficialiomis žiniomis, privatūs investuotojai sutinka nurašyti apie 70 proc. obligacijų vertės, bet problema tame, kad net ir tiek nurašius Graikijos būklė išliks apgailėtina. Dėl biudžeto plano nevykdymo ir nesibaigiančios recesijos deficitas ir toliau svyruos apie 10 proc. BVP ir šaliai vėl ir vėl reikės paramos. Todėl Graikija turi susiveržti diržus dar labiau. Spaudžiami viso pasaulio Graikijos politinių partijų vadovai šįryt paskelbė, kad preliminariai sutarė dar labiau sumažinti šalies išlaidas. Tačiau nėra aišku, ar šis preliminarus susitarimas virs galutiniu susitarimu, dėl kurio susitarti būtina šiandien iki pietų. Jei to padaryti nepavyks, gelbėti Graikijos nebeliks nei laiko, nei noro. Tam, kad Graikija sugebėtų išpirkti didelę 14,5 (7 proc. Graikijos BVP) obligacijų emisiją kovo 20 dieną, šalis privalo gauti naują paskolą iš euro zonos. Dėl pastarosios turi būti sutarta trečiadienį euro grupės susitikime Briuselyje, tačiau prieš tai Graikija privalo galutinai susitarti su privačiais investuotojais dėl skolų nurašymo, o dar prieš tai sutarti dėl naujų taupymo priemonių šalies viduje. Priešingu atveju tiesiog fiziškai nebeliks laiko sutvarkyti visas būtinas procedūras, kad būtų spėta restruktūrizuoti Graikijos skolas iki kovo 20 d. Bet, ko gero, prasčiausia žinai Graikijai – senka noras toliau ją gelbėti. Euro zonos susitikimams vadovaujantis Liuksemburgo premjeras J-C. Juncer vakar atvirai pareiškė, kad „jei mes nustatysime, kad situacija Graikijoje tik blogėja, tuomet naujos skolinimo programos nebus ir tai reiškia, kad kovą išgirsite apie Graikijos bankrotą“. Tuo tarpu privačių investuotojų grupei vadovaujantis „Deutsche Bank“ vadovas J. Ackermann pareiškė, kad derybos yra „viskas arba nieko“ būklėje ir derybų pabaiga didele dalimi priklauso nuo pačios Graikijos.
Penktadienį ir toliau aktyviausiai prekiauta „Ūkio banko“ akcijomis
Dėl teigiamų pasaulinių nuotaikų OMXV indeksas penktadienį pakilo 1,5 procento. Aktyvumas Vilniaus vertybinių popierių biržoje, kaip įprasta savaitės pabaigai, neišblėso ir, atmetus tiesioginius sandorius, pasiekė labiau įprastą 350 tūkst. eurų apyvartą. Aktyviau prekiauta „Aprangos“, „Lietuvos dujų“ bei tradiciškai „TEO LT“ bei „Ūkio banko“ akcijomis. Pastarosios akcijos brango 3,2 proc. po pranešimo, kad nemažą investuotojų susidomėjimą sukėlusių stambių tiesioginių sandorių metu pagrindinis banko akcininkas V.Romanovas padidino valdomų akcijų paketą 9,74 proc. iki 62,84 procento. Taline nemažėja susidomėjimas „Silvino Fashion Group“ ir „Tallinnk“ akcijomis. Nustebino „Baltijos“ akcijų brangimas. Vien penktadienį įmonės akcijų kaina išaugo 7,06 proc., o per savaitę 16,5 proc. Tikėtina tokį kilimą inicijavimo geresni sausio mėnesio pardavimai, tačiau bendrai įmonės padėtis ir toliau išlieka sunki. Penktadienį vakare įmonė paskelbė, kad ir toliau įmonės turtas atėmus įsipareigojimus neviršija pusę įstatinio kapitalo, tad įmonė neatitinka įstatymų reikalavimų, o ketvirtas ketvirtis įmonei bus stipriai nuostolingas. Savaime aišku, šiandien reiktų tikėtis didelio įmonės akcijų kainų mažėjimo.
JAV darbo rinkos rodikliai nustebino itin maloniai. Nedarbas JAV sumažėjo nuo 8.5 iki 8.3 proc., o dirbančiųjų per sausį padaugėjo 243 tūkstančiais, t.y. gerokai daugiau, negu tikėtasi (140 tūkstančių). Paskutinį kartą nedarbas buvo mažesnis ar lygus 8,3 proc. prieš trejus metus, 2009 vasarį. Sumažėjęs nedarbas padės B. Obamai prezidento rinkimuose, nes JAV prezidentas galės teigti, kad jo vykdoma politika galiausiai padėjo sumažinti rekordišką nedarbą. Panašu, kad JAV darbo rinka, nors lėtai ir ne visada nuosekliai, bet atsigauna.
Tačiau geras JAV žinias temdo Graikijos bankroto šmėkla. Nei šeštadienį, nei sekmadienį Graikija taip ir nesugebėjo susitarti su privačiais investuotojais. Šiuo metu Graikijos rebusą bando išspręsti visas finansų pasaulis – derybose dalyvauja Tarptautinis valiutos fondas, Europos komisija, įtakingiausių euro zonos šalių vadovai, Europos centrinis bankas ir privatūs investuotojai, t. y. 450 privačių pasaulio finansų įstaigų atstovai. Neoficialiomis žiniomis, privatūs investuotojai sutinka nurašyti apie 70 proc. obligacijų vertės, bet problema tame, kad net ir tiek nurašius Graikijos būklė išliks apgailėtina. Dėl biudžeto plano nevykdymo ir nesibaigiančios recesijos deficitas ir toliau svyruos apie 10 proc. BVP ir šaliai vėl ir vėl reikės paramos. Todėl Graikija turi susiveržti diržus dar labiau. Spaudžiami viso pasaulio Graikijos politinių partijų vadovai šįryt paskelbė, kad preliminariai sutarė dar labiau sumažinti šalies išlaidas. Tačiau nėra aišku, ar šis preliminarus susitarimas virs galutiniu susitarimu, dėl kurio susitarti būtina šiandien iki pietų. Jei to padaryti nepavyks, gelbėti Graikijos nebeliks nei laiko, nei noro. Tam, kad Graikija sugebėtų išpirkti didelę 14,5 (7 proc. Graikijos BVP) obligacijų emisiją kovo 20 dieną, šalis privalo gauti naują paskolą iš euro zonos. Dėl pastarosios turi būti sutarta trečiadienį euro grupės susitikime Briuselyje, tačiau prieš tai Graikija privalo galutinai susitarti su privačiais investuotojais dėl skolų nurašymo, o dar prieš tai sutarti dėl naujų taupymo priemonių šalies viduje. Priešingu atveju tiesiog fiziškai nebeliks laiko sutvarkyti visas būtinas procedūras, kad būtų spėta restruktūrizuoti Graikijos skolas iki kovo 20 d. Bet, ko gero, prasčiausia žinai Graikijai – senka noras toliau ją gelbėti. Euro zonos susitikimams vadovaujantis Liuksemburgo premjeras J-C. Juncer vakar atvirai pareiškė, kad „jei mes nustatysime, kad situacija Graikijoje tik blogėja, tuomet naujos skolinimo programos nebus ir tai reiškia, kad kovą išgirsite apie Graikijos bankrotą“. Tuo tarpu privačių investuotojų grupei vadovaujantis „Deutsche Bank“ vadovas J. Ackermann pareiškė, kad derybos yra „viskas arba nieko“ būklėje ir derybų pabaiga didele dalimi priklauso nuo pačios Graikijos.
Penktadienį ir toliau aktyviausiai prekiauta „Ūkio banko“ akcijomis
Dėl teigiamų pasaulinių nuotaikų OMXV indeksas penktadienį pakilo 1,5 procento. Aktyvumas Vilniaus vertybinių popierių biržoje, kaip įprasta savaitės pabaigai, neišblėso ir, atmetus tiesioginius sandorius, pasiekė labiau įprastą 350 tūkst. eurų apyvartą. Aktyviau prekiauta „Aprangos“, „Lietuvos dujų“ bei tradiciškai „TEO LT“ bei „Ūkio banko“ akcijomis. Pastarosios akcijos brango 3,2 proc. po pranešimo, kad nemažą investuotojų susidomėjimą sukėlusių stambių tiesioginių sandorių metu pagrindinis banko akcininkas V.Romanovas padidino valdomų akcijų paketą 9,74 proc. iki 62,84 procento. Taline nemažėja susidomėjimas „Silvino Fashion Group“ ir „Tallinnk“ akcijomis. Nustebino „Baltijos“ akcijų brangimas. Vien penktadienį įmonės akcijų kaina išaugo 7,06 proc., o per savaitę 16,5 proc. Tikėtina tokį kilimą inicijavimo geresni sausio mėnesio pardavimai, tačiau bendrai įmonės padėtis ir toliau išlieka sunki. Penktadienį vakare įmonė paskelbė, kad ir toliau įmonės turtas atėmus įsipareigojimus neviršija pusę įstatinio kapitalo, tad įmonė neatitinka įstatymų reikalavimų, o ketvirtas ketvirtis įmonei bus stipriai nuostolingas. Savaime aišku, šiandien reiktų tikėtis didelio įmonės akcijų kainų mažėjimo.
niekad ir neturesi, jei vadovausiesi vien tik baimemis. i viska ziurek kaip i galimybe, o ne 'pradirbima'
