versija spausdinimui
(1)
Pirmadienį dauguma JAV akcijų rinkos indeksų pakilo, nepaisant informacinių technologijų sektoriaus akcijų kritimo dėl mažesnių kompiuterinių lustų pardavimų. Prekyba pasižymėjo maža apyvarta ir leidžia manyti, kad tiek akcijų rinkos buliai, tiek meškos kol kas neskuba priimti investicinių sprendimų, kol nesulauks pirmojo ketvirčio įmonių finansinių rezultatų, kurie leis tiksliau įvertinti pajamų ir pelnų augimo tempus.
S&P 500 indeksas pakilo 0,03 proc., o Dow Jones Industrial - 0,19 proc. Tuo tarpu Nasdaq indeksas, kuriame įtrauktos dauguma informacinių technologijų įmonių, nukrito 0,01 proc. Puslaidininkių industrijos asociacija vakar pranešė, kad trijų mėnesių kompiuterinių lustų pardavimų vidurkis sumažėjo 1,1 proc. Ši žinia neigiamai paveikė daugumą kompiuterinius lustus gaminančių įmonių akcijas. Didžiausios pasaulyje lustų ir procesorių gamintojos, „Intel", akcijos nukrito 1,17 proc. Didžiausios kompiuterių gamintojos, „Hewlett-Packard", akcijos nukrito 1,56 proc. Grafinių lustų gamintojos, „Nvidia", akcijos nukrito 3,57 proc. Pasibaigus prekybos sesijai, antras didžiausias JAV lustų gamintojas, „Texas Instruments" pranešė, kad už 6,5 mlrd. JAV dolerių sutiko nupirkti puslaidininkių gamintoją „National Semiconductor". Ši žinia šiek tiek praskaidrino nuotaikas puslaidininkių gamintojų sektoriuje ir poprekybinės sesijos metu šiek tiek kilstelėjo akcijų kainas.
Investuotojai su nekantrumu laukia didžiųjų bendrovių I ketv. finansinių rezultatų skelbimo pradžios. Balandžio
II d. „Alcoa", viena didžiausių aliuminio gamintojų, tradiciškai pradės rezultatų skelbimo sezoną. Pagal Bloomberg atliktą analitikų apklausą, tikimasi apie 268 proc. grynojo pelno augimą pirmąjį ketvirtį. „S&P", remdamasi ekonomistų prognozėmis dėl vartotojų kainų indekso, numato, kad vidutinis grynasis pelnas vienai akcijai šiais metais išaugs iki 95,21 JAV dolerių. Jei prognozės pasitvirtintų, tuomet investuotojai tikėtųsi apie 12 proc. S&P 500 indekso kilimo iki šių metų pabaigos.
Vakarų Europa
Pirmadienį akcijų indeksai Vakarų Europoje neįgavo vieningos krypties, vis dėl to nemažai akcijų brango. Kilo 10 iš 18 Europos akcijų indeksų. Rinkoje vyravo įmonių naujienos - chemijos sektoriaus akcijų kainos kilo pasirodžius žiniai, kai „Solvay" paskelbė perkanti specializuotą cheminių produktų bendrovę „Rhodia". Pastarosios akcijos kaina pakilo net 48 proc. Jau šį ketvirtadienį Europos centrinis bankas gali pakelti bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. Tai būtų pirmas žingsnis keisti palūkanų normą nuo 2009-ųjų gegužės mėnesio. Dėl tokių lūkesčių, šiandien Vakarų Europos ateities sandoriai toliau pranašauja rinkas toliau prarasiant pagreitį. Baiminamasi kad kylanti palūkanų norma brangins pinigus, o tuo pačiu ekonomikos plėtrą darys sudėtingesnę. Atorodo, kad didžiųjų centrinių bankų tarpe tik ECB baiminasi infliacijos. JAV Federalinis rezervų bankas laikosi kiek kitokios pozicijos - jo vadovas B.Bernankė neseniai pareiškė, kad šiandienos infliacija yra pasaulinių žaliavų kainų sąlygotas reiškinys ir ilgainiui jo poveikis turėtų išnykti.
Euro zonos investuotojų pasitikėjimas, kurį matuoja „Sentix" skaičiuojamas indeksas, balandžio mėnesį nuvylė analitikus smuktelėdamas iki 2010 m. lapkričio mėnesio lygio. Veikiausiai ir taip buvo tikimasi, kad investuotojų lūkesčiai pasidarys kiek nuosaikesni dėl laukiamo pinigų politikos griežtinimo bei kitų pasaulinių aplinkybių. Tačiau lūkesčių indeksas sumažėjo nuo 17,1 iki 14,2, palyginti su 16,0 prognoze.
Azija
Antradienį dėl švenčių nedirbo Kinijos bei Hong Kongo akcijų biržos. Japonijos akcijų indeksai antradienį
mažėjo. Po to, kai buvo paskelbta informacija apie radioaktyvaus vandens nuotėkį į vandenyną, atominių elektrinių valdytojos TEPCO akcijų kaina nukrito dar 12 proc., ir šiuo metu įmonės akcijos yra labiausiai atpigusios per pastaruosius 60 metų. Didžiausias automobilių gamintojas pasaulyje „Toyota Motor Co." pranešė, kad dėl sutrikusios automobilių detalių gamybos po žemės drebėjimo Japonijoje, gali tekti laikinai sustabdyti automobilių gamyklų esančių Šiaurės Amerikoje darbą. Dėl to „Toyota Motor Co." akcijų kaina antradienį krito 2,7 proc. Žemės drebėjimas Japonijoje sutrikdė ir elektronikos prietaisų gamintojo „Sony" darbą. Bendrovė paskelbė, kad ketina atidėti naujų produktų pristatymą rinkoje. Reaguodami į šią naujieną investuotojai pardavinėjo „Sony" akcijas, o jų kaina mažėjo 1,3 proc.
Hong Kongo nekilnojamojo turto rinkoje buvo sulaukta teigiamų naujienų. Namų pardavimai 2011 metų kovą Hong Konge išaugo 14 proc. palyginti su vasario mėnesiu.
Baltijos šalys
Vilniaus akcijų biržoje prekyba buvo kaip reta pasyvi. Didesne apyvarta išsiskyrė tik „Ūkio banko" akcijos. Jų perliesta buvo už 107 tūkst. eurų. Jau kelintą prekybos sesiją nesudaromas nė vienas reikšmingesnis tiesioginis sandoris. Tai parodo stambesnių institucinių investuotojų nebuvimą rinkoje. Talino biržoje buvo sudarytas didelis tiesioginis sandoris „Tallinna Kaubamaja" vertybiniais popieriais. Sandorio suma sudarė net 80 proc. visos rinkos apyvartos. Daugiau jokiais didesniais svyravimais bei kainų pokyčiais nepasižymėjo jokios likvidesnės bendrovės vertybinių popierių prekyba. Nelikvidžioje ir apyvartomis nepasižyminčioje Rygos biržoje kiek didesnis buvo tik „Olainfarm" akcijų prekybos aktyvumas.
Pramonės produkcija Latvijoje vasarį augo 9,6 proc. - kiek greičiau nei sausį (6,5 proc.), tačiau vis tiek nebe taip greitai kaip 2010-ųjų metų IV ketv. Lėtėjanti pramonės plėtra gali būti ir natūralus reiškinys - kuo toliau tuo sunkiai augti tokiu pat greičiu. Tačiau ir nebe tokie geri lūkesčiai euro zonoje -vienoje pagrindinių Baltijos prekybos partnerių - gali sąlygoti nebe tokį įspūdingą I ketv. Latvijos pramonei.
Latvijoje šiandien misiją pradeda Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jo atstovų delegacija į šalį atvyksta ištirti ekonominės būklės. Nuo TVF ekspertų nuomonės priklausys ar šaliai bus suteikta dar viena paskolos dalis. Latviją gelbstint krizės metu TVF kartu su kitomis tarptautinėmis institucijomis viso pažadėjo paskolinti 7,5 mlrd. eurų. Latvijos vyriausybė savo ruožtu skelbiasi šių metų biudžeto deficitą sumažinsianti iki 4,2 proc. jei parlamente pavyks patvirtinti mokesčių tarifų pakeitimus.
Vidurio ir Rytų Europa
Brangstanti nafta vakar į virš kėlė Rusijos akcijų kainas. „WTI" naftos kaina vakar buvo perkopusi 108 JAV dolerius už barelį, „Urals" - 116 dolerių. Rusijos ekonomika yra labai priklausoma nuo šio ištekliaus, tad nenuostabu, kad taip pat reaguoja ir akcijų rinka. Rinkos lyderėmis vakar buvo „Gazprom" akcijos, investuotojai diskutavo, kad atominės energetikos krizė Japonijoje lems didesnį gamtinių dujų suvartojimą.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina pirmadienį „NYMEX" biržoje dar kilstelėjo 0,5 JAV doleriais už barelį, tačiau neperlipo 109 JAV dolerių už barelį kartelės. Naftos kainos kilimui toliau didžiausią įtaką turėjo įvykiai Libijoje. Vakar vyko aršūs kovos veiksmai ties Bregos miestu, svarbiu uostu su naftos infrastruktūros objektais ir dabar taip pat naudojamu sukilėlius aprūpinti ginklais. Beje, įdomu tai, kad Libijos opozicijos atstovai teigė, kad jau šią savaitę gali būti pakrautas tanklaivis naftos eksportui iš jų kontroliuojamo uosto. Tiesa, pasigirdo kalbų, kad M.Kadafis pasirengęs derėtis su opozicijos atstovais, tačiau nebūta jokių kalbų apie jo pasitraukimą iš valdžios. Nerimą investuotojams sukėlė ir Nigerijoje savaitei atidėti prezidento ir seimo rinkimai dėl logistinių problemų. Ši šalis yra didžiausia naftos išgavėja Afrikoje ir viena pagrindinių naftos eksportuotojų į JAV, tad jeigu joje dabartinis chaosas įgautų didesnį mastą, tai dar smarkiau smogtų naftos rinkai. Artimiausias dvi dienas rinkos dalyviai vėl aktyviai žvelgs į naftos atsargų pokyčius JAV. Laukiama, kad žaliavinės naftos atsargos turėjo išaugti per praėjusią savaitę.
S&P 500 indeksas pakilo 0,03 proc., o Dow Jones Industrial - 0,19 proc. Tuo tarpu Nasdaq indeksas, kuriame įtrauktos dauguma informacinių technologijų įmonių, nukrito 0,01 proc. Puslaidininkių industrijos asociacija vakar pranešė, kad trijų mėnesių kompiuterinių lustų pardavimų vidurkis sumažėjo 1,1 proc. Ši žinia neigiamai paveikė daugumą kompiuterinius lustus gaminančių įmonių akcijas. Didžiausios pasaulyje lustų ir procesorių gamintojos, „Intel", akcijos nukrito 1,17 proc. Didžiausios kompiuterių gamintojos, „Hewlett-Packard", akcijos nukrito 1,56 proc. Grafinių lustų gamintojos, „Nvidia", akcijos nukrito 3,57 proc. Pasibaigus prekybos sesijai, antras didžiausias JAV lustų gamintojas, „Texas Instruments" pranešė, kad už 6,5 mlrd. JAV dolerių sutiko nupirkti puslaidininkių gamintoją „National Semiconductor". Ši žinia šiek tiek praskaidrino nuotaikas puslaidininkių gamintojų sektoriuje ir poprekybinės sesijos metu šiek tiek kilstelėjo akcijų kainas.
Investuotojai su nekantrumu laukia didžiųjų bendrovių I ketv. finansinių rezultatų skelbimo pradžios. Balandžio
II d. „Alcoa", viena didžiausių aliuminio gamintojų, tradiciškai pradės rezultatų skelbimo sezoną. Pagal Bloomberg atliktą analitikų apklausą, tikimasi apie 268 proc. grynojo pelno augimą pirmąjį ketvirtį. „S&P", remdamasi ekonomistų prognozėmis dėl vartotojų kainų indekso, numato, kad vidutinis grynasis pelnas vienai akcijai šiais metais išaugs iki 95,21 JAV dolerių. Jei prognozės pasitvirtintų, tuomet investuotojai tikėtųsi apie 12 proc. S&P 500 indekso kilimo iki šių metų pabaigos.
Vakarų Europa
Pirmadienį akcijų indeksai Vakarų Europoje neįgavo vieningos krypties, vis dėl to nemažai akcijų brango. Kilo 10 iš 18 Europos akcijų indeksų. Rinkoje vyravo įmonių naujienos - chemijos sektoriaus akcijų kainos kilo pasirodžius žiniai, kai „Solvay" paskelbė perkanti specializuotą cheminių produktų bendrovę „Rhodia". Pastarosios akcijos kaina pakilo net 48 proc. Jau šį ketvirtadienį Europos centrinis bankas gali pakelti bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. Tai būtų pirmas žingsnis keisti palūkanų normą nuo 2009-ųjų gegužės mėnesio. Dėl tokių lūkesčių, šiandien Vakarų Europos ateities sandoriai toliau pranašauja rinkas toliau prarasiant pagreitį. Baiminamasi kad kylanti palūkanų norma brangins pinigus, o tuo pačiu ekonomikos plėtrą darys sudėtingesnę. Atorodo, kad didžiųjų centrinių bankų tarpe tik ECB baiminasi infliacijos. JAV Federalinis rezervų bankas laikosi kiek kitokios pozicijos - jo vadovas B.Bernankė neseniai pareiškė, kad šiandienos infliacija yra pasaulinių žaliavų kainų sąlygotas reiškinys ir ilgainiui jo poveikis turėtų išnykti.
Euro zonos investuotojų pasitikėjimas, kurį matuoja „Sentix" skaičiuojamas indeksas, balandžio mėnesį nuvylė analitikus smuktelėdamas iki 2010 m. lapkričio mėnesio lygio. Veikiausiai ir taip buvo tikimasi, kad investuotojų lūkesčiai pasidarys kiek nuosaikesni dėl laukiamo pinigų politikos griežtinimo bei kitų pasaulinių aplinkybių. Tačiau lūkesčių indeksas sumažėjo nuo 17,1 iki 14,2, palyginti su 16,0 prognoze.
Azija
Antradienį dėl švenčių nedirbo Kinijos bei Hong Kongo akcijų biržos. Japonijos akcijų indeksai antradienį
mažėjo. Po to, kai buvo paskelbta informacija apie radioaktyvaus vandens nuotėkį į vandenyną, atominių elektrinių valdytojos TEPCO akcijų kaina nukrito dar 12 proc., ir šiuo metu įmonės akcijos yra labiausiai atpigusios per pastaruosius 60 metų. Didžiausias automobilių gamintojas pasaulyje „Toyota Motor Co." pranešė, kad dėl sutrikusios automobilių detalių gamybos po žemės drebėjimo Japonijoje, gali tekti laikinai sustabdyti automobilių gamyklų esančių Šiaurės Amerikoje darbą. Dėl to „Toyota Motor Co." akcijų kaina antradienį krito 2,7 proc. Žemės drebėjimas Japonijoje sutrikdė ir elektronikos prietaisų gamintojo „Sony" darbą. Bendrovė paskelbė, kad ketina atidėti naujų produktų pristatymą rinkoje. Reaguodami į šią naujieną investuotojai pardavinėjo „Sony" akcijas, o jų kaina mažėjo 1,3 proc.
Hong Kongo nekilnojamojo turto rinkoje buvo sulaukta teigiamų naujienų. Namų pardavimai 2011 metų kovą Hong Konge išaugo 14 proc. palyginti su vasario mėnesiu.
Baltijos šalys
Vilniaus akcijų biržoje prekyba buvo kaip reta pasyvi. Didesne apyvarta išsiskyrė tik „Ūkio banko" akcijos. Jų perliesta buvo už 107 tūkst. eurų. Jau kelintą prekybos sesiją nesudaromas nė vienas reikšmingesnis tiesioginis sandoris. Tai parodo stambesnių institucinių investuotojų nebuvimą rinkoje. Talino biržoje buvo sudarytas didelis tiesioginis sandoris „Tallinna Kaubamaja" vertybiniais popieriais. Sandorio suma sudarė net 80 proc. visos rinkos apyvartos. Daugiau jokiais didesniais svyravimais bei kainų pokyčiais nepasižymėjo jokios likvidesnės bendrovės vertybinių popierių prekyba. Nelikvidžioje ir apyvartomis nepasižyminčioje Rygos biržoje kiek didesnis buvo tik „Olainfarm" akcijų prekybos aktyvumas.
Pramonės produkcija Latvijoje vasarį augo 9,6 proc. - kiek greičiau nei sausį (6,5 proc.), tačiau vis tiek nebe taip greitai kaip 2010-ųjų metų IV ketv. Lėtėjanti pramonės plėtra gali būti ir natūralus reiškinys - kuo toliau tuo sunkiai augti tokiu pat greičiu. Tačiau ir nebe tokie geri lūkesčiai euro zonoje -vienoje pagrindinių Baltijos prekybos partnerių - gali sąlygoti nebe tokį įspūdingą I ketv. Latvijos pramonei.
Latvijoje šiandien misiją pradeda Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jo atstovų delegacija į šalį atvyksta ištirti ekonominės būklės. Nuo TVF ekspertų nuomonės priklausys ar šaliai bus suteikta dar viena paskolos dalis. Latviją gelbstint krizės metu TVF kartu su kitomis tarptautinėmis institucijomis viso pažadėjo paskolinti 7,5 mlrd. eurų. Latvijos vyriausybė savo ruožtu skelbiasi šių metų biudžeto deficitą sumažinsianti iki 4,2 proc. jei parlamente pavyks patvirtinti mokesčių tarifų pakeitimus.
Vidurio ir Rytų Europa
Brangstanti nafta vakar į virš kėlė Rusijos akcijų kainas. „WTI" naftos kaina vakar buvo perkopusi 108 JAV dolerius už barelį, „Urals" - 116 dolerių. Rusijos ekonomika yra labai priklausoma nuo šio ištekliaus, tad nenuostabu, kad taip pat reaguoja ir akcijų rinka. Rinkos lyderėmis vakar buvo „Gazprom" akcijos, investuotojai diskutavo, kad atominės energetikos krizė Japonijoje lems didesnį gamtinių dujų suvartojimą.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina pirmadienį „NYMEX" biržoje dar kilstelėjo 0,5 JAV doleriais už barelį, tačiau neperlipo 109 JAV dolerių už barelį kartelės. Naftos kainos kilimui toliau didžiausią įtaką turėjo įvykiai Libijoje. Vakar vyko aršūs kovos veiksmai ties Bregos miestu, svarbiu uostu su naftos infrastruktūros objektais ir dabar taip pat naudojamu sukilėlius aprūpinti ginklais. Beje, įdomu tai, kad Libijos opozicijos atstovai teigė, kad jau šią savaitę gali būti pakrautas tanklaivis naftos eksportui iš jų kontroliuojamo uosto. Tiesa, pasigirdo kalbų, kad M.Kadafis pasirengęs derėtis su opozicijos atstovais, tačiau nebūta jokių kalbų apie jo pasitraukimą iš valdžios. Nerimą investuotojams sukėlė ir Nigerijoje savaitei atidėti prezidento ir seimo rinkimai dėl logistinių problemų. Ši šalis yra didžiausia naftos išgavėja Afrikoje ir viena pagrindinių naftos eksportuotojų į JAV, tad jeigu joje dabartinis chaosas įgautų didesnį mastą, tai dar smarkiau smogtų naftos rinkai. Artimiausias dvi dienas rinkos dalyviai vėl aktyviai žvelgs į naftos atsargų pokyčius JAV. Laukiama, kad žaliavinės naftos atsargos turėjo išaugti per praėjusią savaitę.