versija spausdinimui
(0)
Nesėkmė yra investavimo - prekiavimo proceso dalis, o nuostolių ribojimas išskiria gerus investuotojus - spekuliuotojus. Jei esate pradedantysis finansų rinkose, yra daug sąvokų ir strategijų, kurias turite suprasti, kad galėtumėte sėkmingai valdyti savo pinigus. Vienas iš pagrindinių įrankių, apie kuriuos reikia sužinoti, yra „STOP LOSS“ nustatymas.
Tiesiog, jei fiksuosite didelius nuostolius, jums bus be galo sunku išgyventi rinkoje. Būtent gebėjimas kontroliuoti savo nuostolius yra pagrindinis raktas į sėkmę prekyboje.
„Nesvarbu, kaip dažnai tu teisus ar kaip dažnai klysti, svarbu, kiek mažai prarandi, kai klysti“ – teigia George Soros, puikus spekuliantas.
Nustatymas sustabdyti nuostolius yra priemonė, kurią prekiautojai naudoja siekdami apdrausti savo pozicijas nuo staigių nuostolių. Tai įrankis, kuris automatiškai uždaro poziciją, kai jos kaina krenta arba pakyla iki tam tikro lygio. Tai leidžia investuotojui apriboti nuostolius, kai rinka juda nepalankia kryptimi.
Kam nuostolių stabdymas („STOP LOSS“)?
Yra daug privalumų naudojant stop loss arba nuostolių apribojimo funkciją. Pirma, tai suteikia investuotojams - prekiautojams užtikrinimą, kad jų nuostoliai bus kontroliuojami. Kai įvykdomas nuostolių sustabdymo pavedimas, pozicija automatiškai uždaroma, tai reiškia, kad jums nereikia nuolat stebėti rinkos.
Antra, funkcijos stop loss naudojimas padeda išlaikyti investavimo - prekybos drausmę. Iš anksto nustatytas nuostolių lygis pašalina emocinių sprendimų priėmimą ir leidžia investuotojui - prekiautojui išlaikyti šaltą protą net sudėtingose rinkos situacijose.
Visiškai kitokia situacija yra prekybininkui, kuris nepateikė stop loss orderio arba pradeda juo manipuliuoti atsiradus nuostoliams. Kas tada atsitiks?
Emocijos yra blogas patarėjas
Emocijos pradeda dominuoti spekulianto galvoje, ir tai yra situacija, kurios reikėtų vengti prekiaujant. Tam ir yra prekybos planas, jūsų pačių strategijos taisyklės, kad emocijos būtų kuo toliau nuo jūsų ir pinigų.
Lengva mąstyti ir analizuoti sveiku protu, kai mūsų kapitalas neįtrauktas. Situacija pasikeičia, kai atidarėme poziciją. Tada prasideda pasiūlos ir paklausos žaidimas, o pradedančiojo investuotojo - prekiautojo galvoje – kova tarp baimės ir godumo.
Paprastai prekiautojui, neturinčiam prekybos plano, sunku uždaryti poziciją su pelnu, nes jis neturi konkretaus lygio ar iš anksto suplanuotos idėjos, kaip valdyti atvirą poziciją.
Godumas ir baimė manipuliuoja investuotoju - spekuliuotoju, kuris neturi plano
Taigi, kas atsitinka, kai gaunamas pelnas? Pradeda užvaldyti godumas. Pelnas niekada nėra toks didelis, kad jį būtų galima paimti nuo stalo. O kai pelnas šiek tiek sumažėja, įsijungia psichologinis mentalinės apskaitos mechanizmas. Kadangi turėjome, pavyzdžiui, 2000 eurų virtualaus pelno, o po kainos kritimo pozicija siekia 1500 eurų su pliusu, tai mintys priverčia prekiautoją galvoti, kad jis prarado 500 eurų.
Toks investuotojas - prekiautojas tada nėra patenkintas ir negali šaltai vertinti savo dabartinio pelno, jis galvoje nuolat lygina dabartinį pelną su maksimaliu, kurį užfiksavo jo pozicija.
Kartais psichologai, dirbantys su vertybinių popierių rinka, tokiose situacijose iškelia kitokią diagnozę. Užsiinkaravimo praeityje mechanizmas. Tai susideda iš to, kad jei pelninga padėtis buvo artima tam tikram lygiui, kuriame prekiautojas norėjo realizuoti pelną, tačiau kaina pradėjo trauktis atgal. Investuotojas - prekiautojas gyvena praeityje ir prisiriša prie tam tikro lygio.
Emocijos kaip kazino
Lygiai toks pat mechanizmas yra už reiškinio, žinomo kaip keršto prekyba. Ankstesnę poziciją uždarėme su nuostoliu, su dideliu skausmu, su kuriuo negalime susidoroti. Kito sandorio ieškoma paskubomis, per jėga, neapgalvotai – tik todėl, kad prekiautojas psichiškai įstrigo ankstesniame pralaimėjime ir nori jį kompensuoti.
Toks elgesys neveikia tiek kazino, tiek spekuliacijose. Kiekviena pozicija yra kažkas visiškai naujo ir prekyboje praeitis neturi įtakos ateičiai.
Jis nesugeba nuolat vertinti situacijos rinkoje, tinkamai reagavo į situaciją – gyvena praeitimi, mintyse užsifiksuoja ir prisitvirtina tam tikru lygmeniu. Trumpai tariant, žaidimas žaidžiamas ne tik rinkoje, bet ir daugiau jo galvoje. Ir tai, ką jis galvoja, mažai ką bendro turi su realybe.
Viskas tampa dar sudėtingiau, kai ką tik atidaryta pozicija tampa nuostolinga. Jei neturime stop loss, o ką jau kalbėti apie prekybos planą, prekybos akimirką pradedame rimčiau pralaimėti, atsiranda stipresnės emocijos.
Kai nuostolis tampa tikrai didelis, treideris prisiekia sau, kad jei rinka jam suteiks šansą ir kursas grįš į pradinę kainą, jis uždarys poziciją ir daugiau tos klaidos nepadarys. Deja, dažnai taip nėra ir viskas vyksta priešingai.
Neturėti veikimo plano, reiškia priimti emocijų poveikį mūsų sprendimams
Kai kaina sugrįžta į įėjimo tašką, prekiautojo mintyse atsiranda godumas – „o jeigu blogiausia jau už nugaros ir dabar kursas pagaliau juda mano kryptimi?“. Tai veda prie to, kad mes nesitraukiame iš sandorio, o vėl tikimės daugiau.
Jei kaina eina teisinga linkme, pelnas visada gali būti didesnis, tad kam uždaryti poziciją. Jei kaina vėl atsigręžia, o nuostolis didėja – visas mąstymo procesas prasideda nuo pradžių.
Šioje emocijų karuselėje prekiautojas pasilieka tol, kol įgaus išminties, arba, kadangi jis nežino, kada uždaryti poziciją, brokeris tai padarys už jį, kai nuostolis bus per didelis. Deja, nedaugelis gali pasimokyti iš kitų klaidų ir turi patys patirti, dažnai net prarasti kapitalą, kad padarytų teisingas išvadas.
Norint efektyviai panaudoti nuostolių stabdymo funkciją, svarbu teisingai nustatyti savo rizikos lygį. Stop loss neturėtų būti per arti dabartinės kainos, kad būtų išvengta atsitiktinio jo suaktyvinimo dėl trumpalaikių kainų svyravimų. Kita vertus, jis neturėtų būti per toli, kad būtų apriboti galimi nuostoliai.
Prekiautojas turėtų atsižvelgti į savo investavimo tikslus, toleranciją rizikai ir techninę analizę, kad nustatytų optimalų nuostolio sustabdymo lygį.
Taip pat atminkite, kad sustabdymo nuostolių nustatymas negarantuoja visiškos apsaugos nuo nuostolių. Esant dideliems kainų svyravimams, atsiranda vadinamųjų praslydimų, todėl stop loss gali būti įvykdytas už prastesnę kainą nei tikėtasi. Štai kodėl svarbu stebėti rinkos judėjimą ir koreguoti stop loss orderius priklausomai nuo situacijos.
Įvairios stop loss versijos
Tačiau ar esame pasmerkti tik klasikiniams stop loss? Žinoma ne. Juos naudoti tikrai verta, tačiau panašų nuostolių apribojimą verta turėti ir kalbant apie visą kapitalą.
Kas iš to, jei laikysimės pagrindinių taisyklių ir į vieną operaciją įdėsime daugiausia 1 – 2 procentus savo kapitalo ir panaudosime nuostolių sustabdymą, jei užfiksuosime prastesnį laikotarpį ir gausime dešimtis nuostolių.
Kaip savo knygose rašė Aleksandras Elderis, prekiaujant reikia apsaugos ir nuo ryklių, ir nuo piranijų. Nuo ryklių mus apsaugo klasikinis stop loss, kuris neleidžia per daug prarasti iš vieno sandorio.
Kita vertus, piranijos puola seklumose – tai daug mažų nuostolių, kurie gali smogti ir mūsų kapitalui. Čia mes apsisaugome naudodami arba „stop loss“ kalbant apie visą kapitalą, arba bent jau kažkokią darbo higieną.
Darbo higiena taip pat spekuliacijoje – prekiautojo sveikata ir sauga
Išskirtinis investuotojas Joe Ross, daugelio publikacijų autorius, užsimena apie prekiautojo higieną darbe. Kaip jis pats nurodo, savo strategijoje verta turėti taisykles, numatančias ar tai didžiausią nuostolingų sandorių skaičius per tam tikrą laiką (pvz., po 3 nuostolių per dieną, aš baigiu prekybą šiandien), ar didžiausią nuostolių sumą ar procentinę dalį.
Kitoks požiūris, nors ir suteikia panašią apsaugą, yra nuostolių sustabdymas arba apribojimas vertinant visą kapitalą. Kas tai yra? Mes tiesiog nustatome didžiausią skausmo slenkstį arba kapitalo sumažėjimą. Galite priimti taisyklę, kad sumažėjus kapitalui 30 procentų, mes sustabdome veiklą rinkoje ir laukiame geresnio laikotarpio mūsų strategijai.
Kaip žinoti, kada atėjo geresnis laikas? Paprasčiausias sprendimas yra užrašyti transakcijų rezultatus excelyje ir taip sukurti kapitalo kreivę. Kai pasiekiame lygį, dėl kurio turime nustoti prekiauti – veikiame toliau, taip pat, tik demonstracinėje sąskaitoje. Taip pat surašome rezultatus. Tokiu būdu stebime kapitalo kreivę ir, jei ji pradeda rodyti, kad blogas laikotarpis jau už nugaros, galime grįžti į normalų veikimą - prekiavimą realioje sąskaitoje.
Praradimų kontrolė yra kelias į sėkmę
Apibendrinant, stop loss (nuostolių sustabdymas - apribojimas) skirtas apsaugoti mus nuo per didelių nuostolių. Galų gale laimi tie, kurie išmoksta pralaimėti. Jei prarasite mažai atskiruose sandoriuose ir galėsite veiksmingai nutraukti blogus prekybos laikotarpius, būsite keliais žingsniais arčiau sėkmės rinkose.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Tiesiog, jei fiksuosite didelius nuostolius, jums bus be galo sunku išgyventi rinkoje. Būtent gebėjimas kontroliuoti savo nuostolius yra pagrindinis raktas į sėkmę prekyboje.
„Nesvarbu, kaip dažnai tu teisus ar kaip dažnai klysti, svarbu, kiek mažai prarandi, kai klysti“ – teigia George Soros, puikus spekuliantas.
Nustatymas sustabdyti nuostolius yra priemonė, kurią prekiautojai naudoja siekdami apdrausti savo pozicijas nuo staigių nuostolių. Tai įrankis, kuris automatiškai uždaro poziciją, kai jos kaina krenta arba pakyla iki tam tikro lygio. Tai leidžia investuotojui apriboti nuostolius, kai rinka juda nepalankia kryptimi.
Kam nuostolių stabdymas („STOP LOSS“)?
Yra daug privalumų naudojant stop loss arba nuostolių apribojimo funkciją. Pirma, tai suteikia investuotojams - prekiautojams užtikrinimą, kad jų nuostoliai bus kontroliuojami. Kai įvykdomas nuostolių sustabdymo pavedimas, pozicija automatiškai uždaroma, tai reiškia, kad jums nereikia nuolat stebėti rinkos.
Antra, funkcijos stop loss naudojimas padeda išlaikyti investavimo - prekybos drausmę. Iš anksto nustatytas nuostolių lygis pašalina emocinių sprendimų priėmimą ir leidžia investuotojui - prekiautojui išlaikyti šaltą protą net sudėtingose rinkos situacijose.
Visiškai kitokia situacija yra prekybininkui, kuris nepateikė stop loss orderio arba pradeda juo manipuliuoti atsiradus nuostoliams. Kas tada atsitiks?
Emocijos yra blogas patarėjas
Emocijos pradeda dominuoti spekulianto galvoje, ir tai yra situacija, kurios reikėtų vengti prekiaujant. Tam ir yra prekybos planas, jūsų pačių strategijos taisyklės, kad emocijos būtų kuo toliau nuo jūsų ir pinigų.
Lengva mąstyti ir analizuoti sveiku protu, kai mūsų kapitalas neįtrauktas. Situacija pasikeičia, kai atidarėme poziciją. Tada prasideda pasiūlos ir paklausos žaidimas, o pradedančiojo investuotojo - prekiautojo galvoje – kova tarp baimės ir godumo.
Paprastai prekiautojui, neturinčiam prekybos plano, sunku uždaryti poziciją su pelnu, nes jis neturi konkretaus lygio ar iš anksto suplanuotos idėjos, kaip valdyti atvirą poziciją.
Godumas ir baimė manipuliuoja investuotoju - spekuliuotoju, kuris neturi plano
Taigi, kas atsitinka, kai gaunamas pelnas? Pradeda užvaldyti godumas. Pelnas niekada nėra toks didelis, kad jį būtų galima paimti nuo stalo. O kai pelnas šiek tiek sumažėja, įsijungia psichologinis mentalinės apskaitos mechanizmas. Kadangi turėjome, pavyzdžiui, 2000 eurų virtualaus pelno, o po kainos kritimo pozicija siekia 1500 eurų su pliusu, tai mintys priverčia prekiautoją galvoti, kad jis prarado 500 eurų.
Toks investuotojas - prekiautojas tada nėra patenkintas ir negali šaltai vertinti savo dabartinio pelno, jis galvoje nuolat lygina dabartinį pelną su maksimaliu, kurį užfiksavo jo pozicija.
Kartais psichologai, dirbantys su vertybinių popierių rinka, tokiose situacijose iškelia kitokią diagnozę. Užsiinkaravimo praeityje mechanizmas. Tai susideda iš to, kad jei pelninga padėtis buvo artima tam tikram lygiui, kuriame prekiautojas norėjo realizuoti pelną, tačiau kaina pradėjo trauktis atgal. Investuotojas - prekiautojas gyvena praeityje ir prisiriša prie tam tikro lygio.
Emocijos kaip kazino
Lygiai toks pat mechanizmas yra už reiškinio, žinomo kaip keršto prekyba. Ankstesnę poziciją uždarėme su nuostoliu, su dideliu skausmu, su kuriuo negalime susidoroti. Kito sandorio ieškoma paskubomis, per jėga, neapgalvotai – tik todėl, kad prekiautojas psichiškai įstrigo ankstesniame pralaimėjime ir nori jį kompensuoti.
Toks elgesys neveikia tiek kazino, tiek spekuliacijose. Kiekviena pozicija yra kažkas visiškai naujo ir prekyboje praeitis neturi įtakos ateičiai.
Jis nesugeba nuolat vertinti situacijos rinkoje, tinkamai reagavo į situaciją – gyvena praeitimi, mintyse užsifiksuoja ir prisitvirtina tam tikru lygmeniu. Trumpai tariant, žaidimas žaidžiamas ne tik rinkoje, bet ir daugiau jo galvoje. Ir tai, ką jis galvoja, mažai ką bendro turi su realybe.
Viskas tampa dar sudėtingiau, kai ką tik atidaryta pozicija tampa nuostolinga. Jei neturime stop loss, o ką jau kalbėti apie prekybos planą, prekybos akimirką pradedame rimčiau pralaimėti, atsiranda stipresnės emocijos.
Kai nuostolis tampa tikrai didelis, treideris prisiekia sau, kad jei rinka jam suteiks šansą ir kursas grįš į pradinę kainą, jis uždarys poziciją ir daugiau tos klaidos nepadarys. Deja, dažnai taip nėra ir viskas vyksta priešingai.
Neturėti veikimo plano, reiškia priimti emocijų poveikį mūsų sprendimams
Kai kaina sugrįžta į įėjimo tašką, prekiautojo mintyse atsiranda godumas – „o jeigu blogiausia jau už nugaros ir dabar kursas pagaliau juda mano kryptimi?“. Tai veda prie to, kad mes nesitraukiame iš sandorio, o vėl tikimės daugiau.
Jei kaina eina teisinga linkme, pelnas visada gali būti didesnis, tad kam uždaryti poziciją. Jei kaina vėl atsigręžia, o nuostolis didėja – visas mąstymo procesas prasideda nuo pradžių.
Šioje emocijų karuselėje prekiautojas pasilieka tol, kol įgaus išminties, arba, kadangi jis nežino, kada uždaryti poziciją, brokeris tai padarys už jį, kai nuostolis bus per didelis. Deja, nedaugelis gali pasimokyti iš kitų klaidų ir turi patys patirti, dažnai net prarasti kapitalą, kad padarytų teisingas išvadas.
Norint efektyviai panaudoti nuostolių stabdymo funkciją, svarbu teisingai nustatyti savo rizikos lygį. Stop loss neturėtų būti per arti dabartinės kainos, kad būtų išvengta atsitiktinio jo suaktyvinimo dėl trumpalaikių kainų svyravimų. Kita vertus, jis neturėtų būti per toli, kad būtų apriboti galimi nuostoliai.
Prekiautojas turėtų atsižvelgti į savo investavimo tikslus, toleranciją rizikai ir techninę analizę, kad nustatytų optimalų nuostolio sustabdymo lygį.
Taip pat atminkite, kad sustabdymo nuostolių nustatymas negarantuoja visiškos apsaugos nuo nuostolių. Esant dideliems kainų svyravimams, atsiranda vadinamųjų praslydimų, todėl stop loss gali būti įvykdytas už prastesnę kainą nei tikėtasi. Štai kodėl svarbu stebėti rinkos judėjimą ir koreguoti stop loss orderius priklausomai nuo situacijos.
Įvairios stop loss versijos
Tačiau ar esame pasmerkti tik klasikiniams stop loss? Žinoma ne. Juos naudoti tikrai verta, tačiau panašų nuostolių apribojimą verta turėti ir kalbant apie visą kapitalą.
Kas iš to, jei laikysimės pagrindinių taisyklių ir į vieną operaciją įdėsime daugiausia 1 – 2 procentus savo kapitalo ir panaudosime nuostolių sustabdymą, jei užfiksuosime prastesnį laikotarpį ir gausime dešimtis nuostolių.
Kaip savo knygose rašė Aleksandras Elderis, prekiaujant reikia apsaugos ir nuo ryklių, ir nuo piranijų. Nuo ryklių mus apsaugo klasikinis stop loss, kuris neleidžia per daug prarasti iš vieno sandorio.
Kita vertus, piranijos puola seklumose – tai daug mažų nuostolių, kurie gali smogti ir mūsų kapitalui. Čia mes apsisaugome naudodami arba „stop loss“ kalbant apie visą kapitalą, arba bent jau kažkokią darbo higieną.
Darbo higiena taip pat spekuliacijoje – prekiautojo sveikata ir sauga
Išskirtinis investuotojas Joe Ross, daugelio publikacijų autorius, užsimena apie prekiautojo higieną darbe. Kaip jis pats nurodo, savo strategijoje verta turėti taisykles, numatančias ar tai didžiausią nuostolingų sandorių skaičius per tam tikrą laiką (pvz., po 3 nuostolių per dieną, aš baigiu prekybą šiandien), ar didžiausią nuostolių sumą ar procentinę dalį.
Kitoks požiūris, nors ir suteikia panašią apsaugą, yra nuostolių sustabdymas arba apribojimas vertinant visą kapitalą. Kas tai yra? Mes tiesiog nustatome didžiausią skausmo slenkstį arba kapitalo sumažėjimą. Galite priimti taisyklę, kad sumažėjus kapitalui 30 procentų, mes sustabdome veiklą rinkoje ir laukiame geresnio laikotarpio mūsų strategijai.
Kaip žinoti, kada atėjo geresnis laikas? Paprasčiausias sprendimas yra užrašyti transakcijų rezultatus excelyje ir taip sukurti kapitalo kreivę. Kai pasiekiame lygį, dėl kurio turime nustoti prekiauti – veikiame toliau, taip pat, tik demonstracinėje sąskaitoje. Taip pat surašome rezultatus. Tokiu būdu stebime kapitalo kreivę ir, jei ji pradeda rodyti, kad blogas laikotarpis jau už nugaros, galime grįžti į normalų veikimą - prekiavimą realioje sąskaitoje.
Praradimų kontrolė yra kelias į sėkmę
Apibendrinant, stop loss (nuostolių sustabdymas - apribojimas) skirtas apsaugoti mus nuo per didelių nuostolių. Galų gale laimi tie, kurie išmoksta pralaimėti. Jei prarasite mažai atskiruose sandoriuose ir galėsite veiksmingai nutraukti blogus prekybos laikotarpius, būsite keliais žingsniais arčiau sėkmės rinkose.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais