versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų indeksas Dow Jones Industrial Average praėjusią savaitę užbaigė net aštuonias savaites trukusį ralį - ilgiausią per šešerius metus. Akcijos šį laikotarpį brango investuotojams tikintis didesnio ekonomikos atsigavimo, stebint geresnius nei tikėtasi skelbiamus finansinius rezultatus ir geras ekonomines naujienas, atitraukusias dėmesį nuo JAV ir Europoje esančių problemų.
Vėliau akcijų brangimo tempai ėmė lėtėti ir galiausiai indeksai „fiksavo nuostolį". Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad nuosmukis tęsis dar trumpą laikotarpį arba netgi kelias savaites. Investuotojų dėmesį vėl gali prikaustyti Graikijos problemos, „Goldman Sachs" byla ir naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje, galintis veikti ir naftos kainas. JAV investuotojai atidžiai vertins ir penktadienį laukiamos ataskaitos apie darbo rinką balandį duomenis.
Iš 500 indeksą Dow Jones 500 sudarančių bendrovių finansinius rezultatus paskelbė maždaug du trečdaliai. įmonių pajamos augo vidutiniškai 11 proc., pelnai -52 proc. Didžioji dalis rezultatų viršijo lūkesčius. Šią savaitę laukiama „Pfizer", „Kraft Foods" ir „Time Warner" rezultatų.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksai dar nusirito žemyn, visa praėjusi savaitė taip pat nebuvo sėkminga investuotojams Europoje. Penktadienį rinkas nuvylė banko „Barclay's" ketvirčio rezultatai, kurie pasirodę besą prastesni nei tikėtasi. Kitą kirtį bankų sektoriui sudavė naujienos apie JAV „Goldman Sachs", kurio akcijos kaina smuko 8 proc. prasidėjus tyrimui dėl banko veiklos. Praėjusią savaitę nemalonumų turėjo naftos bendrovė „BP", kuriai teks kompensuoti sugedusios naftos platformos šiuo metu teršiančios Meksikos įlanką padarinius.
Be to, visą praėjusią savaitę rinkose bujojo nerimas dėl to, ar Europos Sąjunga imsis gelbėti Graikiją. Galų gale euro zonos finansų ministrai paskelbė, kad Graikijai paskola bus suteikta. Viso numatyta paskolinti net 110 mlrd. eurų, pirmasis mokėjimas bus atliktas dar prieš gegužės 19 d., kai yra išperkama stambi Graikijos skolos vertybinių popierių emisija. Iš viso euro zona skirs Graikijai 80 mlrd. eurų, likusius - Tarptautinis valiutos fondas.
Visuomenėje tebevyravo daug skepticizmo dėl to, ar kitų šalių mokesčių mokėtojai turėtų prisiimti ankstesnio Graikijos išlaidavimo pasekmes. Vis dėlto baiminamasi, kad negelbstint Graikijos, sisteminis poveikis visam regionui gali būti dar dramatiškesnis, nes po to gali sekti ir Portugalijos ar Ispanijos eilė. O paskesnis dviejų valstybių gelbėjimas gali kainuoti dar brangiau nei Graikija šiuo metu.
Graikijos vyriausybės 2 metų VVP pajamingumai dar penktadienį laikėsi ties 12,7 proc. Panašu, kad jau šiandien rinkos turėtų teigiamai sureaguoti į finansinę paramą skirtą Graikijai ir susitraukti. Tiesa, nepaisant šių naujienų euras ir toliau silpo, nes investuotojai kol kas nepatikėjo tos paskolos pakankamumu.
Metinė infliacija euro zonoje balandžio mėnesį siekė 1,5 proc. Nepaisant to, kad nedarbo lygis laikėsi ties 10 proc., naftos kainos neleido vartotojų kainų indeksui judėti adekvačiai vartotojų būklei.
Azija
Investuotojams vertinant teigiamus įmonių finansinius rezultatus, penktadienį Japonijos akcijos atsitiesė po didžiausio kritimo per tris mėnesius. „Mitsubishi Estate" bendrovės akcijos brango net 5,4 proc. - taip biržos dalyviai reagavo į penkis kartus išaugusį pelną. Didžiausia šalies kompiuterių gamintoja „NEC" sumažino sąnaudas ir tapo pelninga, o jos akcijos brango 7,7 proc. „Canon", 28 proc. pajamų gaunanti iš abiejų Amerikos žemynų, brango 1,9 proc. dėl nusilpusios jenos.
Šio ryto prekybos metu Azijos rinkose akcijų rinkų nuosmukis toliau tęsėsi. Varis pigo Kinijai trečią kartą padidinus bankų privalomų atsargų normą. Australijoje tuo tarpu padidinti mokesčiai žaliavų gamintojams. Euras toliau silpo nepaisant 110 mlrd. paramos skirtos Graikijai.
Kinija jau trečią kartą padidino privalomų atsargų normą bankams, tačiau palūkanų norma vis dar lieka lieka 5,31 proc., nors analitikai prognozavo ją didėsiant jau šį balandį. Kinijos ekonomika I ketv. augo įspūdingu 11,7 proc. metiniu tempu, o tai kelia vis daugiau nuogąstavimų dėl šalies ūkio perkaitimo.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos ekonominės plėtros ministerija parengė pagerintų šalies makroekonominių rodiklių prognozių 2010-2013 metams projektą ir pateikė jį vyriausybei svarstyti. Ekonomikos augimo tempo prognozė šiais metais gerinama nuo 3,1 proc. iki 4,0 proc., kitais metais - nuo 3,4 proc. iki 3,5 proc., o 2012 metais - mažinama nuo 4,2 proc. iki 3,5 proc., 2013 metais - nekeičiama - 4,2 procento. Metų infliacijos ribos šiemet mažinamos nuo 6,5-7,5 proc. iki 6-7 proc. Vidutinės metų infliacijos prognozė - 6,3 procento, tai yra prognozuojama, kad šalyje vyks disinfliacija. Primintina, kad 2009 metais Rusijoje infliacija siekė 11,5 proc. 2011 metų prognozė nepasikeitė - laukiama 6-7 proc. metų infliacija ir 6,5 proc. vidutinės metų infliacija. 2012 metais prognozuojama 5,5-6,5 proc. infliacija, vidutinė metų - 6,5 proc., 2013 metais 5-6 proc. ir 6,2 proc. atitinkamai. Pramonės augimo prognozė šiais metais pabloginta nuo 2,8 proc. iki 2,5 proc. Mažmeninės prekybos sektoriaus augimo prognozė pagerinta nuo 3,3 proc. iki 4,4 proc.
Žaliavos
Šiandien ryte, investuotojams nuogąstaujant kad Europos Sąjungos narės gali pasipriešinti gelbėjimo plano, kuris numato 110 mlrd. eurų pagalbą Graikijai patvirtinimui ir euro kursui silpnėjant dolerio atžvilgiu, naftos kaina kinta nedaug ir svyruoja apie 86 dolerius už barelį.
Praėjusią savaitę penkių mėnesių aukštumas pasiekę aukso kainos šiandien pasuko priešinga kryptimi. Euro zonos ministrams pritarus Graikijos gelbėjimo planui, saugia investavimo alternatyva laikomo tauriojo metalo patrauklumas sumenko. Spaudimą kainai daro ir Kinijos centrinio banko (CB) sprendimas sugriežtinti privalomų rezervų, kuriuos šalies bankai turi laikyti CB, reikalavimą. Nuo gegužės 10 d. rezervų norma ūgtels 50 bazinių punktų - tai jau trečias pakėlimas šiemet. Didiesiems bankams ji bus 17 proc., mažiems ir vidutiniams - 15 proc. Kinija yra didžiausia pasaulyje aukso gamintoja ir rengiasi aplenkti Indiją pagal sunaudojimo apimtis. Kinijos aukso asociacijos duomenimis, pernai aukso paklausa padidėjo 13,8 proc. iki 450 tonų.
Vėliau akcijų brangimo tempai ėmė lėtėti ir galiausiai indeksai „fiksavo nuostolį". Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad nuosmukis tęsis dar trumpą laikotarpį arba netgi kelias savaites. Investuotojų dėmesį vėl gali prikaustyti Graikijos problemos, „Goldman Sachs" byla ir naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje, galintis veikti ir naftos kainas. JAV investuotojai atidžiai vertins ir penktadienį laukiamos ataskaitos apie darbo rinką balandį duomenis.
Iš 500 indeksą Dow Jones 500 sudarančių bendrovių finansinius rezultatus paskelbė maždaug du trečdaliai. įmonių pajamos augo vidutiniškai 11 proc., pelnai -52 proc. Didžioji dalis rezultatų viršijo lūkesčius. Šią savaitę laukiama „Pfizer", „Kraft Foods" ir „Time Warner" rezultatų.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksai dar nusirito žemyn, visa praėjusi savaitė taip pat nebuvo sėkminga investuotojams Europoje. Penktadienį rinkas nuvylė banko „Barclay's" ketvirčio rezultatai, kurie pasirodę besą prastesni nei tikėtasi. Kitą kirtį bankų sektoriui sudavė naujienos apie JAV „Goldman Sachs", kurio akcijos kaina smuko 8 proc. prasidėjus tyrimui dėl banko veiklos. Praėjusią savaitę nemalonumų turėjo naftos bendrovė „BP", kuriai teks kompensuoti sugedusios naftos platformos šiuo metu teršiančios Meksikos įlanką padarinius.
Be to, visą praėjusią savaitę rinkose bujojo nerimas dėl to, ar Europos Sąjunga imsis gelbėti Graikiją. Galų gale euro zonos finansų ministrai paskelbė, kad Graikijai paskola bus suteikta. Viso numatyta paskolinti net 110 mlrd. eurų, pirmasis mokėjimas bus atliktas dar prieš gegužės 19 d., kai yra išperkama stambi Graikijos skolos vertybinių popierių emisija. Iš viso euro zona skirs Graikijai 80 mlrd. eurų, likusius - Tarptautinis valiutos fondas.
Visuomenėje tebevyravo daug skepticizmo dėl to, ar kitų šalių mokesčių mokėtojai turėtų prisiimti ankstesnio Graikijos išlaidavimo pasekmes. Vis dėlto baiminamasi, kad negelbstint Graikijos, sisteminis poveikis visam regionui gali būti dar dramatiškesnis, nes po to gali sekti ir Portugalijos ar Ispanijos eilė. O paskesnis dviejų valstybių gelbėjimas gali kainuoti dar brangiau nei Graikija šiuo metu.
Graikijos vyriausybės 2 metų VVP pajamingumai dar penktadienį laikėsi ties 12,7 proc. Panašu, kad jau šiandien rinkos turėtų teigiamai sureaguoti į finansinę paramą skirtą Graikijai ir susitraukti. Tiesa, nepaisant šių naujienų euras ir toliau silpo, nes investuotojai kol kas nepatikėjo tos paskolos pakankamumu.
Metinė infliacija euro zonoje balandžio mėnesį siekė 1,5 proc. Nepaisant to, kad nedarbo lygis laikėsi ties 10 proc., naftos kainos neleido vartotojų kainų indeksui judėti adekvačiai vartotojų būklei.
Azija
Investuotojams vertinant teigiamus įmonių finansinius rezultatus, penktadienį Japonijos akcijos atsitiesė po didžiausio kritimo per tris mėnesius. „Mitsubishi Estate" bendrovės akcijos brango net 5,4 proc. - taip biržos dalyviai reagavo į penkis kartus išaugusį pelną. Didžiausia šalies kompiuterių gamintoja „NEC" sumažino sąnaudas ir tapo pelninga, o jos akcijos brango 7,7 proc. „Canon", 28 proc. pajamų gaunanti iš abiejų Amerikos žemynų, brango 1,9 proc. dėl nusilpusios jenos.
Šio ryto prekybos metu Azijos rinkose akcijų rinkų nuosmukis toliau tęsėsi. Varis pigo Kinijai trečią kartą padidinus bankų privalomų atsargų normą. Australijoje tuo tarpu padidinti mokesčiai žaliavų gamintojams. Euras toliau silpo nepaisant 110 mlrd. paramos skirtos Graikijai.
Kinija jau trečią kartą padidino privalomų atsargų normą bankams, tačiau palūkanų norma vis dar lieka lieka 5,31 proc., nors analitikai prognozavo ją didėsiant jau šį balandį. Kinijos ekonomika I ketv. augo įspūdingu 11,7 proc. metiniu tempu, o tai kelia vis daugiau nuogąstavimų dėl šalies ūkio perkaitimo.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos ekonominės plėtros ministerija parengė pagerintų šalies makroekonominių rodiklių prognozių 2010-2013 metams projektą ir pateikė jį vyriausybei svarstyti. Ekonomikos augimo tempo prognozė šiais metais gerinama nuo 3,1 proc. iki 4,0 proc., kitais metais - nuo 3,4 proc. iki 3,5 proc., o 2012 metais - mažinama nuo 4,2 proc. iki 3,5 proc., 2013 metais - nekeičiama - 4,2 procento. Metų infliacijos ribos šiemet mažinamos nuo 6,5-7,5 proc. iki 6-7 proc. Vidutinės metų infliacijos prognozė - 6,3 procento, tai yra prognozuojama, kad šalyje vyks disinfliacija. Primintina, kad 2009 metais Rusijoje infliacija siekė 11,5 proc. 2011 metų prognozė nepasikeitė - laukiama 6-7 proc. metų infliacija ir 6,5 proc. vidutinės metų infliacija. 2012 metais prognozuojama 5,5-6,5 proc. infliacija, vidutinė metų - 6,5 proc., 2013 metais 5-6 proc. ir 6,2 proc. atitinkamai. Pramonės augimo prognozė šiais metais pabloginta nuo 2,8 proc. iki 2,5 proc. Mažmeninės prekybos sektoriaus augimo prognozė pagerinta nuo 3,3 proc. iki 4,4 proc.
Žaliavos
Šiandien ryte, investuotojams nuogąstaujant kad Europos Sąjungos narės gali pasipriešinti gelbėjimo plano, kuris numato 110 mlrd. eurų pagalbą Graikijai patvirtinimui ir euro kursui silpnėjant dolerio atžvilgiu, naftos kaina kinta nedaug ir svyruoja apie 86 dolerius už barelį.
Praėjusią savaitę penkių mėnesių aukštumas pasiekę aukso kainos šiandien pasuko priešinga kryptimi. Euro zonos ministrams pritarus Graikijos gelbėjimo planui, saugia investavimo alternatyva laikomo tauriojo metalo patrauklumas sumenko. Spaudimą kainai daro ir Kinijos centrinio banko (CB) sprendimas sugriežtinti privalomų rezervų, kuriuos šalies bankai turi laikyti CB, reikalavimą. Nuo gegužės 10 d. rezervų norma ūgtels 50 bazinių punktų - tai jau trečias pakėlimas šiemet. Didiesiems bankams ji bus 17 proc., mažiems ir vidutiniams - 15 proc. Kinija yra didžiausia pasaulyje aukso gamintoja ir rengiasi aplenkti Indiją pagal sunaudojimo apimtis. Kinijos aukso asociacijos duomenimis, pernai aukso paklausa padidėjo 13,8 proc. iki 450 tonų.