versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį JAV į viršų sugebėjo pasislinkti tik technologijų sektoriaus akcijų indeksas NASDAQ, kai kiti platesnės sudėties pagrindiniai rinkos indeksai šiek tiek smuktelėjo. Akcijų kursams įgyti aiškesnės krypties neleido naujienų stygius po penktadienį paskelbtų geresnių, nei tikėtasi, vasario mėnesio nedarbo duomenų.
Pastaruoju metu pamažu besitaisanti padėtis darbo ir kredito rinkose bei aprimęs nerimas dėl Graikijos skolų problemų prislopino pirmaisiais metų mėnesiais dominavusias gan niūrias nuotaikas. Kita vertus, pernai smarkiai pabrangusioms akcijoms stipriau ropštis į viršų neleidžia netikrumas, kiek ūkis gali atsitiesti pradėjus blėsti paramos poveikiui.
Gyvybės draudimo įmonė „MetLife" paskelbė apie sutarimą pirkti draudikės „AIG" verslo padalinį Jungtinėse Valstijose „Alico" už 15,5 mlrd. JAV dolerių. Tai antras stambus „AIG" turto pardavimo sandoris, sudarytas pastaruoju metu - taip ši vyriausybės nuo bankroto išgelbėta įmonė siekia atsiskaityti su iždu už paskolintus 100 mlrd. JAV dolerių mokesčių mokėtojų lėšų. Nors šis sandoris jau buvo minimas gerą mėnesį, „MetLife" ir „AIG" akcijos brango atitinkamai 5 ir 3,6 proc.
Greito maisto užkandinių tinklo „McDonald's" pardavimai vasarį padidėjo 4,8 proc. Vangią vidaus rinkos paklausą nusvėrė augantys pardavimai užjūrio rinkose. „McDonald's" akcijų kaina pakilo 2,3 proc.
Vakarų Europa
Pirmadienį akcijų indeksų pokyčiai Vakarų Europos pagrindinėse biržose buvo nedideli. Svarbesnių naujienų, galėjusių paveikti visą rinką, vakar nebuvo paskelbta. Farmacijos sektoriaus įmonių akcijas vakar smuktelėti privertė „Astra Zeneca", kuriai nepavyko patvirtinti savo vaisto vėžiui gydyti veiksmingumo. Bendrovės akcijų kaina smuko 1,4 proc. Naftos bendrovių akcijų kainų teigiamą kryptį vakar palaikė brangusi nafta.
Vokietijos pramonės produkcija sausio mėnesį palypėjo dar 0,6 proc. po to, kai gruodį jos apimtys mažėjo 1,0 proc. Lyginant su praėjusiais metais, pramonės gamyba jau yra išaugusi 2,2 proc. Sausio mėnesį didesnį pramonės aktyvumą lėmė energijos pramonės gamyba, kuri padėjo atsverti dėl itin šaltos žiemos sumažėjusių statybos darbų poveikį. Vokietijos pramonė ir visa ekonomika šiuo metu itin priklauso nuo eksporto rinkų. Kol vidaus paklausa yra ganėtinai vangi, daugiausia vilčių ekonomikai atsigauti dedama į eksporto atsigavimą. O pirmiausia šį efektą, žinoma, turi pajusti pramonė ir tik tada likusi ekonomikos dalis.
Azija
Vienu išsamiausių Japonijos ekonomikos „sveikatos" rodiklių laikomas sutampantis indeksas, kuris įvertina tokius statistinius rodiklius kaip pramonės gamyba ar mažmeninė prekyba, augo 10 mėnesį iš eilės. Per sausį jis ūgtelėjo 2,5 punkto iki 99,9. Naujausi Japonijos duomenys nuteikia optimistiškai, kad atsigavimas eksportuojančiose pramonės šakose pagyvins ir vidaus vartojimą.
Baltijos šalys
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch" pagerino Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iš neigiamos į stabilią. Lietuvos reitingas nuo 2008 metų spalio buvo sumažintas tris kartus ir šiuo metu siekia BBB. Pastaruoju metu reitingų agentūrų vertinimai pasidarė palankesni Baltijos šalims - ne viena jų jau peržiūrėjo reitingų perspektyvas į palankią pusę. Reitingų agentūros palankiai įvertino šalių vyriausybių pastangas mažinti biudžetus, o tai ir buvo pagrindinė reitingų perspektyvų gerinimo priežastis.
Lietuvos vartotojų kainų indeksas, elektros kainoms kilus sausį, per vasario mėnesį smuko 0,1 proc. Šis vasaris taip pat buvo antras mėnuo, kai Lietuvoje fiksuojama neigiama metinė infliacija - šį kartą ji siekė -0,5 proc. Lietuvoje metinė defliacija pasireiškė vėliausiai, palyginti su Latvija ar Estija. Matomas pagrindinio vartotojų kainų indekso pokytis gana ilgą laiką ne iki galo gerai atspindėjo tikrąją Lietuvos vartotojų padėtį. Jei ne du kartus didintas pridėtinės vertės mokestis, kai kurių akcizų pokyčių poveikis ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas Lietuvos vartotojų kainos būtų smukusios daug greičiau. Šiuo metu „tikrąją" su gyventojų perkamąja galia susijusią infliaciją taip pat iškraipo brangesnė nei prieš metus nafta - pastarasis efektas būdingas ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Vakarų Europos ekonomikų.
Kainoms daug paskatų iš fundamentaliosios ekonomikos pusės didėti šiemet dar bus nedaug. Lemiama aplinkybė stipresnei infliacijai - gerėjanti padėtis darbo rinkoje ir vidaus paklausos tvarus atsigavimas, tačiau šio reiškinio veikiausiai dar reikės luktelėti bent iki 2010 metų pabaigos.
Vakar taip pat buvo paskelbtas ir Latvijos vasario mėnesio vartotojų kainų indeksas. Per sausį kainos šalies ekonomikoje nepakito, tačiau metinis jų nuosmukis siekė jau 4,2 proc. Defliacinės tendencijos Latvijoje netruko išryškėti kiek anksčiau nei Lietuvoje, kuri patyrė ne nuo paklausos priklausančių kainų šuolių. Taip pat Latvijos ekonomika praėjusiais metais smuko daugiau, tad ir poveikis kainoms turėjo būti stipresnis.
Latvijos pramonės produkcijos pokytis sausio mėnesį išties buvo įspūdingas. Lyginant su 2009 metų tuo pat mėnesiu, pramonės produkcija išaugo net 5,7 proc., tačiau per pirmąjį 2010 metų mėnesį sumažėjo 1,6 proc. Kol kas dar negalima vienareikšmiai pasakyti, kad tokie stiprūs pramonės augimo tempai išsilaikys. Ypač kai pastarasis šuolis šiemet buvo pastebimai paveiktas itin šaltos žiemos, kuri lėmė 25,1 proc. didesnę elektros ir dujų pasiūlą.
Vidurio ir Rytų Europa
Nedarbo lygis Čekijoje vasarį išaugo iki 9,9proc. - didžiausio lygio nuo 2004 m. kovo. Tai kiek mažiau, nei tikėtasi (10,1 proc.).
Rusijos didžiausias privatus bankas „Alfa Bank" šią savaitę planuoja išplatinti penkerių metų trukmės JAV doleriais denominuotas obligacijas, kurių tikėtinas pajamingumas, pasak asmens, kuris nepanoro būti identifikuotas, gali siekti 8,258,5 proc. Emisijos dydis gali siekti 500 mln. JAV dolerių.
Turkijos pramonės gamyba sausio mėnesį augo 12,1 proc. metiniu tempu - blogiau nei tikėtasi - rinkos konsensusas buvo 16 proc. Primintina, kad gruodžio mėnesį buvo registruotas šio rodiklio 25,3 proc. augimas. Tikėtina, kad dėl žemos bazės efekto ir kai kurių sektorių, tokių kaip motorinių transporto priemonių bei susijusių su statybomis atsigavimo, pirmojo ketvirčio Turkijos pramonės augimo tempas bus dviženklis.
Žaliavos
Pirmadienį šviesiosios žaliavinės naftos „WTI" ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje išaugo, o vienu metu sandoriai buvo sudarinėjami ir aukštesne nei 82 JAV doleriai už barelį kaina. Panašu, kad investuotojų optimizmas artėja prie laikinos viršūnės, o galimas naftos kainos prieaugis esant dabartinėms realios rinkos sąlygoms vis traukiasi. Naftos kainos priartėjimas prie 85 JAV dolerių už barelį natūraliai sutrauks didelį būrį investuotojų, norėsiančių nusiimti pakankamai nemažą uždirbtą pelną. Atrodo, kad pastaruoju metu į naftos rinką vėl plūstelėjo nemaži pinigai, kuriuos atvedė geresni lūkesčiai dėl naftos paklausos ateities perspektyvų, bet investuotojai išlieka atsargūs ir tai neturėtų leisti naftos kainai įsibėgėti. Reikėtų pastebėti, kad pagal naujienų agentūros „Bloomberg" atliktą apklausą didžiausių pasaulio bankų analitikai prognozuoja vidutinę 2010 m. „WTI" naftos kainą būsiant ties 79 JAV doleriais už barelį.
Aukso kaina vakar smuko 1 proc., daugiausia po pietų. Panašu, kad investuotojai fiksavo pelną, uždirbtą pastarosiomis dienomis. Beje, Kinijos oficialus atstovas pareiškė, kad ši šalis vertina galimybę didinti turimą aukso kiekį labai atsargiai ir ji neplanuoja metalo padaryti pagrindine Centrinio banko oficialiųjų atsargų priemone. Tokia žinia rinkoje turėtų būti įvertinta neigiamai.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar krito beveik 1 proc. , o daugiausia įtakos tam turėjo atsargesnis investuotojų požiūris į šio metalo paklausą artimiausiu metu. Rytoj Kinija skelbs vasario mėn. vario importo duomenis, kuriuos paprastai atidžiai stebi dauguma investuotojų, nes šie skaičiai parodo Kinijos vario poreikio pokyčius. Prognozuojama, kad Kinija 2010 m. vasario mėn. importavo šiek tiek mažiau nei sausio mėn. dėl buvusių Naujų^^ų metų švenčių šalyje. Beje, vakar vario atsargos Londono metalų biržoje krito 1,6 tūkst. tonų, bet sumažėjo ir pažymų apie sandėlius paliksiantį varį.
Pastaruoju metu pamažu besitaisanti padėtis darbo ir kredito rinkose bei aprimęs nerimas dėl Graikijos skolų problemų prislopino pirmaisiais metų mėnesiais dominavusias gan niūrias nuotaikas. Kita vertus, pernai smarkiai pabrangusioms akcijoms stipriau ropštis į viršų neleidžia netikrumas, kiek ūkis gali atsitiesti pradėjus blėsti paramos poveikiui.
Gyvybės draudimo įmonė „MetLife" paskelbė apie sutarimą pirkti draudikės „AIG" verslo padalinį Jungtinėse Valstijose „Alico" už 15,5 mlrd. JAV dolerių. Tai antras stambus „AIG" turto pardavimo sandoris, sudarytas pastaruoju metu - taip ši vyriausybės nuo bankroto išgelbėta įmonė siekia atsiskaityti su iždu už paskolintus 100 mlrd. JAV dolerių mokesčių mokėtojų lėšų. Nors šis sandoris jau buvo minimas gerą mėnesį, „MetLife" ir „AIG" akcijos brango atitinkamai 5 ir 3,6 proc.
Greito maisto užkandinių tinklo „McDonald's" pardavimai vasarį padidėjo 4,8 proc. Vangią vidaus rinkos paklausą nusvėrė augantys pardavimai užjūrio rinkose. „McDonald's" akcijų kaina pakilo 2,3 proc.
Vakarų Europa
Pirmadienį akcijų indeksų pokyčiai Vakarų Europos pagrindinėse biržose buvo nedideli. Svarbesnių naujienų, galėjusių paveikti visą rinką, vakar nebuvo paskelbta. Farmacijos sektoriaus įmonių akcijas vakar smuktelėti privertė „Astra Zeneca", kuriai nepavyko patvirtinti savo vaisto vėžiui gydyti veiksmingumo. Bendrovės akcijų kaina smuko 1,4 proc. Naftos bendrovių akcijų kainų teigiamą kryptį vakar palaikė brangusi nafta.
Vokietijos pramonės produkcija sausio mėnesį palypėjo dar 0,6 proc. po to, kai gruodį jos apimtys mažėjo 1,0 proc. Lyginant su praėjusiais metais, pramonės gamyba jau yra išaugusi 2,2 proc. Sausio mėnesį didesnį pramonės aktyvumą lėmė energijos pramonės gamyba, kuri padėjo atsverti dėl itin šaltos žiemos sumažėjusių statybos darbų poveikį. Vokietijos pramonė ir visa ekonomika šiuo metu itin priklauso nuo eksporto rinkų. Kol vidaus paklausa yra ganėtinai vangi, daugiausia vilčių ekonomikai atsigauti dedama į eksporto atsigavimą. O pirmiausia šį efektą, žinoma, turi pajusti pramonė ir tik tada likusi ekonomikos dalis.
Azija
Vienu išsamiausių Japonijos ekonomikos „sveikatos" rodiklių laikomas sutampantis indeksas, kuris įvertina tokius statistinius rodiklius kaip pramonės gamyba ar mažmeninė prekyba, augo 10 mėnesį iš eilės. Per sausį jis ūgtelėjo 2,5 punkto iki 99,9. Naujausi Japonijos duomenys nuteikia optimistiškai, kad atsigavimas eksportuojančiose pramonės šakose pagyvins ir vidaus vartojimą.
Baltijos šalys
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch" pagerino Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iš neigiamos į stabilią. Lietuvos reitingas nuo 2008 metų spalio buvo sumažintas tris kartus ir šiuo metu siekia BBB. Pastaruoju metu reitingų agentūrų vertinimai pasidarė palankesni Baltijos šalims - ne viena jų jau peržiūrėjo reitingų perspektyvas į palankią pusę. Reitingų agentūros palankiai įvertino šalių vyriausybių pastangas mažinti biudžetus, o tai ir buvo pagrindinė reitingų perspektyvų gerinimo priežastis.
Lietuvos vartotojų kainų indeksas, elektros kainoms kilus sausį, per vasario mėnesį smuko 0,1 proc. Šis vasaris taip pat buvo antras mėnuo, kai Lietuvoje fiksuojama neigiama metinė infliacija - šį kartą ji siekė -0,5 proc. Lietuvoje metinė defliacija pasireiškė vėliausiai, palyginti su Latvija ar Estija. Matomas pagrindinio vartotojų kainų indekso pokytis gana ilgą laiką ne iki galo gerai atspindėjo tikrąją Lietuvos vartotojų padėtį. Jei ne du kartus didintas pridėtinės vertės mokestis, kai kurių akcizų pokyčių poveikis ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas Lietuvos vartotojų kainos būtų smukusios daug greičiau. Šiuo metu „tikrąją" su gyventojų perkamąja galia susijusią infliaciją taip pat iškraipo brangesnė nei prieš metus nafta - pastarasis efektas būdingas ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Vakarų Europos ekonomikų.
Kainoms daug paskatų iš fundamentaliosios ekonomikos pusės didėti šiemet dar bus nedaug. Lemiama aplinkybė stipresnei infliacijai - gerėjanti padėtis darbo rinkoje ir vidaus paklausos tvarus atsigavimas, tačiau šio reiškinio veikiausiai dar reikės luktelėti bent iki 2010 metų pabaigos.
Vakar taip pat buvo paskelbtas ir Latvijos vasario mėnesio vartotojų kainų indeksas. Per sausį kainos šalies ekonomikoje nepakito, tačiau metinis jų nuosmukis siekė jau 4,2 proc. Defliacinės tendencijos Latvijoje netruko išryškėti kiek anksčiau nei Lietuvoje, kuri patyrė ne nuo paklausos priklausančių kainų šuolių. Taip pat Latvijos ekonomika praėjusiais metais smuko daugiau, tad ir poveikis kainoms turėjo būti stipresnis.
Latvijos pramonės produkcijos pokytis sausio mėnesį išties buvo įspūdingas. Lyginant su 2009 metų tuo pat mėnesiu, pramonės produkcija išaugo net 5,7 proc., tačiau per pirmąjį 2010 metų mėnesį sumažėjo 1,6 proc. Kol kas dar negalima vienareikšmiai pasakyti, kad tokie stiprūs pramonės augimo tempai išsilaikys. Ypač kai pastarasis šuolis šiemet buvo pastebimai paveiktas itin šaltos žiemos, kuri lėmė 25,1 proc. didesnę elektros ir dujų pasiūlą.
Vidurio ir Rytų Europa
Nedarbo lygis Čekijoje vasarį išaugo iki 9,9proc. - didžiausio lygio nuo 2004 m. kovo. Tai kiek mažiau, nei tikėtasi (10,1 proc.).
Rusijos didžiausias privatus bankas „Alfa Bank" šią savaitę planuoja išplatinti penkerių metų trukmės JAV doleriais denominuotas obligacijas, kurių tikėtinas pajamingumas, pasak asmens, kuris nepanoro būti identifikuotas, gali siekti 8,258,5 proc. Emisijos dydis gali siekti 500 mln. JAV dolerių.
Turkijos pramonės gamyba sausio mėnesį augo 12,1 proc. metiniu tempu - blogiau nei tikėtasi - rinkos konsensusas buvo 16 proc. Primintina, kad gruodžio mėnesį buvo registruotas šio rodiklio 25,3 proc. augimas. Tikėtina, kad dėl žemos bazės efekto ir kai kurių sektorių, tokių kaip motorinių transporto priemonių bei susijusių su statybomis atsigavimo, pirmojo ketvirčio Turkijos pramonės augimo tempas bus dviženklis.
Žaliavos
Pirmadienį šviesiosios žaliavinės naftos „WTI" ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje išaugo, o vienu metu sandoriai buvo sudarinėjami ir aukštesne nei 82 JAV doleriai už barelį kaina. Panašu, kad investuotojų optimizmas artėja prie laikinos viršūnės, o galimas naftos kainos prieaugis esant dabartinėms realios rinkos sąlygoms vis traukiasi. Naftos kainos priartėjimas prie 85 JAV dolerių už barelį natūraliai sutrauks didelį būrį investuotojų, norėsiančių nusiimti pakankamai nemažą uždirbtą pelną. Atrodo, kad pastaruoju metu į naftos rinką vėl plūstelėjo nemaži pinigai, kuriuos atvedė geresni lūkesčiai dėl naftos paklausos ateities perspektyvų, bet investuotojai išlieka atsargūs ir tai neturėtų leisti naftos kainai įsibėgėti. Reikėtų pastebėti, kad pagal naujienų agentūros „Bloomberg" atliktą apklausą didžiausių pasaulio bankų analitikai prognozuoja vidutinę 2010 m. „WTI" naftos kainą būsiant ties 79 JAV doleriais už barelį.
Aukso kaina vakar smuko 1 proc., daugiausia po pietų. Panašu, kad investuotojai fiksavo pelną, uždirbtą pastarosiomis dienomis. Beje, Kinijos oficialus atstovas pareiškė, kad ši šalis vertina galimybę didinti turimą aukso kiekį labai atsargiai ir ji neplanuoja metalo padaryti pagrindine Centrinio banko oficialiųjų atsargų priemone. Tokia žinia rinkoje turėtų būti įvertinta neigiamai.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar krito beveik 1 proc. , o daugiausia įtakos tam turėjo atsargesnis investuotojų požiūris į šio metalo paklausą artimiausiu metu. Rytoj Kinija skelbs vasario mėn. vario importo duomenis, kuriuos paprastai atidžiai stebi dauguma investuotojų, nes šie skaičiai parodo Kinijos vario poreikio pokyčius. Prognozuojama, kad Kinija 2010 m. vasario mėn. importavo šiek tiek mažiau nei sausio mėn. dėl buvusių Naujų^^ų metų švenčių šalyje. Beje, vakar vario atsargos Londono metalų biržoje krito 1,6 tūkst. tonų, bet sumažėjo ir pažymų apie sandėlius paliksiantį varį.