versija spausdinimui
(0)
Po dviejų metų Kinams gresia finansų krizė, pareiškė ekonomikos profesorius iš Šiaurės vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje Victor Shih. Jis daug mėnesių tyrė, kaip aštuoni tūkstančiai Kinijos įstaigų, kurias kontroliuoja vietinės valdžios, skolinasi pinigus. Deja, tačiau išvados nėra džiuginančios.
„Blogiausiu atveju, įvyks gan didelė finansų krizė maždaug 2012 metais. Na o nuosmukis gali trukti dvejus ir daugiau metų“ – prognozuoja Victor Shih kalbėdamas apie Kinijos ekonomikos perspektyvas.
Minimas ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad vietinių valdžių kontroliuojamų institucijų įsiskolinimo lygis nėra įtraukiamas skaičiuojant oficialių Kinijos turimos skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykį.
Ekonomikos profesorius iš Šiaurės vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje Victor Shih skaičiuoja, kad kitais metais Kinijos skola gali pasiekti 39,83 trilijonus juanių arba 5,8 trilijonus dolerių. Lyginant su metiniu Kinijos bendruoju vidaus produktu, šalies įsiskolinimo rodiklis siektų net 96 procentus.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, kuris į Kinijos bendrą turimą skolos lygį neįtraukia vietinės valdžios kontroliuojamų institucijų turimas skolas, šalies skolos lygis lyginant su metiniu bendruoju vidaus produktu sudarytų tik 22 procentus. Ta pati organizacija yra paskaičiavusi, kad Ispanijos skolos lygis lyginant su metiniu šios šalies BVP sudaro šiuo metu 69,6 procentus, Amerikos atitinkamai 94 procentus, Graikijos – 115 procentų, na o Japonijos skolos lygis lyginant su metiniu šalies bendruoju vidaus produktu sudaro net 227 procentus.
Ekonomikos profesorius iš Šiaurės Vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje nustatė, kad praėjusių metų pabaigoje vietinės Kinijos valdžios kontroliuojamų institucijų bendras įsiskolinimo lygis sudarė net 11,42 trilijonus juanių. Minimos institucijos taip pat turėjo atidarytas kredito linijas, kurių bendra vertė sudarė net 12,76 trilijonus juanių.
Victor Shih atkreipia dėmesį, kad vienas iš elementų, kuris kelia didžiausią nuogąstavimą, t.y. sukurtos investicinės kompanijos, kurias vietinės valdžios atstovai sukūrė specialiai tam, kad apeitų reguliacijas, ir galėtų sau toliau nevaržomai skolintis. Minimas ekonomistas skaičiuoja, kad iš šių kompanijų turimų įsiskolinimų, net maždaug trys trilijonai juanių (439 mlrd. dolerių) vertės skolų gali pavirsti blogomis paskolomis.
Jeigu vietinėms Kinijos valdžioms bus sustabdyta galimybė toliau skolintis, tai sukels blogų kreditų bangą, nes nebebus galima toliau finansuoti pradėtus projektus. Tačiau iš kitos pusės, ekonomikos profesorius iš Šiaurės Vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje Victor Shih prognozuoja, kad jeigu nebus stabdomi tolimesnio intensyvaus skolinimosi procesai, tuomet Kinijoje jau po dviejų metų infliacija gali pasiekti labai aukštą penkiolikos procentų lygį.
„Blogiausiu atveju, įvyks gan didelė finansų krizė maždaug 2012 metais. Na o nuosmukis gali trukti dvejus ir daugiau metų“ – prognozuoja Victor Shih kalbėdamas apie Kinijos ekonomikos perspektyvas.
Minimas ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad vietinių valdžių kontroliuojamų institucijų įsiskolinimo lygis nėra įtraukiamas skaičiuojant oficialių Kinijos turimos skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykį.
Ekonomikos profesorius iš Šiaurės vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje Victor Shih skaičiuoja, kad kitais metais Kinijos skola gali pasiekti 39,83 trilijonus juanių arba 5,8 trilijonus dolerių. Lyginant su metiniu Kinijos bendruoju vidaus produktu, šalies įsiskolinimo rodiklis siektų net 96 procentus.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, kuris į Kinijos bendrą turimą skolos lygį neįtraukia vietinės valdžios kontroliuojamų institucijų turimas skolas, šalies skolos lygis lyginant su metiniu bendruoju vidaus produktu sudarytų tik 22 procentus. Ta pati organizacija yra paskaičiavusi, kad Ispanijos skolos lygis lyginant su metiniu šios šalies BVP sudaro šiuo metu 69,6 procentus, Amerikos atitinkamai 94 procentus, Graikijos – 115 procentų, na o Japonijos skolos lygis lyginant su metiniu šalies bendruoju vidaus produktu sudaro net 227 procentus.
Ekonomikos profesorius iš Šiaurės Vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje nustatė, kad praėjusių metų pabaigoje vietinės Kinijos valdžios kontroliuojamų institucijų bendras įsiskolinimo lygis sudarė net 11,42 trilijonus juanių. Minimos institucijos taip pat turėjo atidarytas kredito linijas, kurių bendra vertė sudarė net 12,76 trilijonus juanių.
Victor Shih atkreipia dėmesį, kad vienas iš elementų, kuris kelia didžiausią nuogąstavimą, t.y. sukurtos investicinės kompanijos, kurias vietinės valdžios atstovai sukūrė specialiai tam, kad apeitų reguliacijas, ir galėtų sau toliau nevaržomai skolintis. Minimas ekonomistas skaičiuoja, kad iš šių kompanijų turimų įsiskolinimų, net maždaug trys trilijonai juanių (439 mlrd. dolerių) vertės skolų gali pavirsti blogomis paskolomis.
Jeigu vietinėms Kinijos valdžioms bus sustabdyta galimybė toliau skolintis, tai sukels blogų kreditų bangą, nes nebebus galima toliau finansuoti pradėtus projektus. Tačiau iš kitos pusės, ekonomikos profesorius iš Šiaurės Vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje Victor Shih prognozuoja, kad jeigu nebus stabdomi tolimesnio intensyvaus skolinimosi procesai, tuomet Kinijoje jau po dviejų metų infliacija gali pasiekti labai aukštą penkiolikos procentų lygį.