versija spausdinimui
(20)
Lenkijos valstybinės naftos perdirbimo kompanijos PKN Orlen vadovybei duotas šalies valdžios leidimas laisvai apsispręsti dėl tolimesnės Lietuvos naftos perdirbimo kompanijos ateities. Šiuo metu Lenkai valdo 100 procentų didžiausios Lietuvos naftos perdirbimo kompanijos akcijų. Lenkijos valdžios atstovai neprieštaraus Mažeikių įmonės pardavimui, jei nebus pagerinta dabartinė šios kompanijos logistikos situacija.
Jau kurį laiką Lenkijos PKN Orlen kompanijos atstovai bando pasiekti su Lietuvos valdžios atstovais susitarimą, kuris padėtų pagerinti Mažeikių įmonės logistikos padėtį ir sumažintų su tuo susijusias kompanijos išlaidas. Pradžioje Lenkijos kompanijos atstovai norėjo įsigyti kontrolinį Lietuvos valdžios valdomos kompanijos Klaipėdos nafta akcijų paketą, tačiau Lietuviams nesutikus jo parduoti, PKN Orlen sumažino savo pageidavimus ir panoro įsigyti tik dalį Klaipėdos naftos akcijų. Lenkai norėtų nutiesti naftotiekį iš Klaipėdos uosto iki Mažeikių įmonės, tačiau prieš tai nori įgyti dalį kontrolės monopolinėje naftos krovos kompanijoje Klaipėdos nafta, nes kitu atveju savo investiciją į naftotiekį jie laiko per daug rizikingą.
Tačiau deja, bet iki šiol Lenkijos ir Lietuvos valdžios atstovams nepavyko pasiekti jokio susitarimo minėtu klausimu. Todėl vis rimčiau yra svarstomas Mažeikių įmonės pardavimo klausimas. Kaip teigia analitikai, labiausiai susidomėję Lietuvos naftos perdirbimo kompanijos įsigijimu yra Rusai.
2005 metais tuomet parduodamos didžiausios Lietuvos įmonės bei naftos perdirbimo kompanijos Mažeikių nafta dalį akcijų norėjo įsigyti ir dvi kompanijos iš Rusijos, t.y. Lukoil i TNK-BP. Na o dabar šios įmonės galėtų įsigyti ir visą Lietuvos įmonės akcijų paketą.
Ar viena stambiausių integruotų naftos kompanijų iš Rusijos Lukoil būtų suinteresuota įsigyti Mažeikių įmonę?
„Galėsime atsakyti į šį klausimą, kai tik iš PKN Orlen gausime oficialų pasiūlymą su konkrečiomis Lietuvos įmonės pardavimo sąlygomis“ – pareiškė Lukoil atstovas spaudai atsakydamas į Lenkų verslo dienraščio Parkiet žurnalisto užduotą klausimą.
„Neturime įpročio komentuoti gandų. Žinoma, esame visuomet suinteresuoti savo naftos perdirbimo pajėgumų padidinimu, todėl dairomės investicijų įvairiomis kryptimis, tačiau apie sandorius visuomet informuojame tik po jų sudarymo“ – atsakė TNK-BP kompanijos spaudos atstovas Nikolaj Gorielow.
Rusų ir Britų valdoma integruota naftos kompanija TNK-BP šiuo metu turi penkias naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje bei Ukrainoje, kurių bendras perdirbimo pajėgumas siekia 30 mln. tonų naftos per metus.
Per artimiausią mėnesį į Lietuvą turėtų atvykti Lenkijos ekonomikos viceministras Mikolaj Budzanowski, kuris su Lietuvos valdžios atstovais dar kartą aptars Mažeikių įmonės klausimą ir jos problemas ir kaip pagerinti dabartinę šios įmonės padėtį. Tačiau jeigu nepavyktų pasiekti jokių susitarimų, Mikolaj Budzanowski nuomone, Lietuvos įmonė gali būti parduota.
„Nematau jokios energetinės grėsmės mūsų šaliai, arba mūsų naftos perdirbimo kompanijų pozicijoms, jei vis dėl to Lietuvos naftos perdirbimo kompanija esanti Mažeikiuose būtų parduota kitam investuotojui“ – pareiškė Lenkijos ekonomikos viceministras Mikolaj Budzanowski.
Nesutarimai dėl Mažeikių kompanijos netrukdo Lietuvos valdžios atstovams svajoti apie planus padidinti Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą energetikos srityje. Tai yra sujungti dujų vamzdynus tarp abiejų šalių. Lenkijos ir Lietuvos dujų vamzdynų sujungimui pritaria ir Europos sąjungos atstovai, nes tai leistų sumažinti šių šalių priklausomybę nuo Rusiškų dujų.
Jau kurį laiką Lenkijos PKN Orlen kompanijos atstovai bando pasiekti su Lietuvos valdžios atstovais susitarimą, kuris padėtų pagerinti Mažeikių įmonės logistikos padėtį ir sumažintų su tuo susijusias kompanijos išlaidas. Pradžioje Lenkijos kompanijos atstovai norėjo įsigyti kontrolinį Lietuvos valdžios valdomos kompanijos Klaipėdos nafta akcijų paketą, tačiau Lietuviams nesutikus jo parduoti, PKN Orlen sumažino savo pageidavimus ir panoro įsigyti tik dalį Klaipėdos naftos akcijų. Lenkai norėtų nutiesti naftotiekį iš Klaipėdos uosto iki Mažeikių įmonės, tačiau prieš tai nori įgyti dalį kontrolės monopolinėje naftos krovos kompanijoje Klaipėdos nafta, nes kitu atveju savo investiciją į naftotiekį jie laiko per daug rizikingą.
Tačiau deja, bet iki šiol Lenkijos ir Lietuvos valdžios atstovams nepavyko pasiekti jokio susitarimo minėtu klausimu. Todėl vis rimčiau yra svarstomas Mažeikių įmonės pardavimo klausimas. Kaip teigia analitikai, labiausiai susidomėję Lietuvos naftos perdirbimo kompanijos įsigijimu yra Rusai.
2005 metais tuomet parduodamos didžiausios Lietuvos įmonės bei naftos perdirbimo kompanijos Mažeikių nafta dalį akcijų norėjo įsigyti ir dvi kompanijos iš Rusijos, t.y. Lukoil i TNK-BP. Na o dabar šios įmonės galėtų įsigyti ir visą Lietuvos įmonės akcijų paketą.
Ar viena stambiausių integruotų naftos kompanijų iš Rusijos Lukoil būtų suinteresuota įsigyti Mažeikių įmonę?
„Galėsime atsakyti į šį klausimą, kai tik iš PKN Orlen gausime oficialų pasiūlymą su konkrečiomis Lietuvos įmonės pardavimo sąlygomis“ – pareiškė Lukoil atstovas spaudai atsakydamas į Lenkų verslo dienraščio Parkiet žurnalisto užduotą klausimą.
„Neturime įpročio komentuoti gandų. Žinoma, esame visuomet suinteresuoti savo naftos perdirbimo pajėgumų padidinimu, todėl dairomės investicijų įvairiomis kryptimis, tačiau apie sandorius visuomet informuojame tik po jų sudarymo“ – atsakė TNK-BP kompanijos spaudos atstovas Nikolaj Gorielow.
Rusų ir Britų valdoma integruota naftos kompanija TNK-BP šiuo metu turi penkias naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje bei Ukrainoje, kurių bendras perdirbimo pajėgumas siekia 30 mln. tonų naftos per metus.
Per artimiausią mėnesį į Lietuvą turėtų atvykti Lenkijos ekonomikos viceministras Mikolaj Budzanowski, kuris su Lietuvos valdžios atstovais dar kartą aptars Mažeikių įmonės klausimą ir jos problemas ir kaip pagerinti dabartinę šios įmonės padėtį. Tačiau jeigu nepavyktų pasiekti jokių susitarimų, Mikolaj Budzanowski nuomone, Lietuvos įmonė gali būti parduota.
„Nematau jokios energetinės grėsmės mūsų šaliai, arba mūsų naftos perdirbimo kompanijų pozicijoms, jei vis dėl to Lietuvos naftos perdirbimo kompanija esanti Mažeikiuose būtų parduota kitam investuotojui“ – pareiškė Lenkijos ekonomikos viceministras Mikolaj Budzanowski.
Nesutarimai dėl Mažeikių kompanijos netrukdo Lietuvos valdžios atstovams svajoti apie planus padidinti Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą energetikos srityje. Tai yra sujungti dujų vamzdynus tarp abiejų šalių. Lenkijos ir Lietuvos dujų vamzdynų sujungimui pritaria ir Europos sąjungos atstovai, nes tai leistų sumažinti šių šalių priklausomybę nuo Rusiškų dujų.
Net naujoji atominė elektrinė bus trumpam pamiršta...