versija spausdinimui
(0)
Volstryto indeksai trečiadienį po permainingos prekybos pasistiebė į viršų. Prie to daugiausiai prisidėjo Federalinio rezervų banko (FED) sprendimas nedidinti bazinių palūkanų ir technologijų įmonės „Apple" pristatytas naujas gaminys „iPad". Be to, tikėtasi, kad JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienio vakarą savo kalboje dėl biudžeto deficito mažinimo sušvelnins pastaruoju metu karingumu bankų atžvilgiu pasižymėjusią retoriką.
Daugiausiai brango finansų sektoriaus, technologijų ir telekomunikacijų akcijos, o žaliavų ir gamybos sektoriai liko šešėlyje, nes smuko žaliavų kainos. Bankų sektoriaus indeksas KBWBank ūgtelėjo 2,9 proc.
FED pareigūnai paliko galioti dabartines, artimas nuliui bazines palūkanų normas ir pabrėžė, kad nuo gruodžio JAV ekonomikos padėtis pagerėjo, o nuosmukis darbo rinkoje lėtėjo. Kita vertus, laikantis pozicijos, kad atsigavimas vis dar trapus, nebuvo atskleista informacija, kada ketinama nutraukti įgyvendinamas turto pirkimo programas, „išsiurbti" perteklines lėšas iš finansų rinkų ir kelti palūkanas.
Šios savaitės pradžioje Europos centrinio banko (ECB) atstovai akcentavo, kad euro zonos bankų specialiosios skolinimosi programos greičiausiai bus baigtos pirmąjį 2010 metų pusmetį. Tikėtina, kad tokie pozicijų skirtumai artimiausiu metu gali suteikti pranašumo eurui JAV dolerio atžvilgiu ir suteikti postūmį akcijų rinkoms. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu tikimasi, kad JAV palūkanos kils anksčiau ir greičiau.
Technologijų bendrovė „Apple" pristatė naująjį savo gaminį „iPad", pasižymintį tiek nešiojamojo kompiuterio, tiek ir išmaniojo telefono savybėmis. Prieš pristatymą bendrovės akcijos pigo, bet sugebėjo atsitiesti ir pakilti 1 proc. paskelbus, kad „iPad" bazinė kaina bus perpus mažesnė nei tikėtasi ir sieks 499 JAV dolerių. Pernai „Apple" akcijos pabrango 147 proc.
Naujų namų pardavimai JAV gruodį netikėtai smuko 7,6 proc. Spėta, kad jie padidės 3 proc. Daugiausiai būsto kainos smuko šalies vidurio vakarinėje dalyje - čia per pastaruosius 12 mėnesių jos jau sumažėjo daugiau nei 40 proc. Daugiausiai prie tokio kainų smukimo prisidėjo vis dar didelė namų pasiūla rinkoje ir vangi paklausa, kurią iki lapkričio stiprino būsto rinkos paramos programa, nors, panašu, kad ateities pardavimų sąskaita. Vis dėlto tikėtina, kad palaipsniui mažėjant pasiūlai ir stabilizuojantis darbo rinkai ir pasitikėjimui, šiemet būsto rinka turėtų pamažu atsigauti.
Pramonės sektoriaus ir indekso Dow Jones sudėties bendrovės „Caterpillar" ir „Boeing" atskleidė savo ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio veiklos rezultatus, kurie viršijo prognozes. Tiesa, bendrovių pelno prognozės šiems metams nuvylė analitikų lūkesčius. Nepaisant to, šių akcijų kryptis rinkoje išsiskyrė -„Caterpillar" akcijos atpigo 4 proc., o „Boeing" pabrango 7 proc.
Iždo obligacijų kainos šiek tiek pakilo - 10 metų VVP pajamingumas smuktelėjo nuo 3,62 iki 3,6 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį prekyba Vakarų Europos akcijomis vėl pasuko neigiama linkme. Biržų indeksai neatsilaikė po vis atsinaujinančių diskusijų apie Graikijos biudžeto deficitą. Finansų sektoriaus akcijas vakar pakirto ir antro pagal dydį Ispanijos banko „BBVA" paskelbti IV ketv. veiklos rezultatai.
Euras vakar pigo JAV dolerio atžvilgiu nes netilo kalbos apie Graikijos viešųjų finansų padėtį. Šios šalies vyriausybė paneigė gandą, kad ji tarėsi su „Goldman Sachs" dėl euroobligacijų emisijos išplatinimo Kinijoje. Europos Komisijos nuomone, Graikija deda nepakankamas pastangas, kad būtų sumažintas didžiausias euro zonos biudžeto deficitas. Po tokių naujienų Graikijos indeksas ASE vakar nusmuko 3,9 proc., o didžiausias šalies bankas „National Bank of Greece" pigo 5,6 proc.
Dar viena nepalanki žinia buvo antro pagal dydį Ispanijos banko „BBVA" IV ketv. rezultatai, pagal kuriuos grynosios pajamos sumažėjo 94 proc., nes teko nurašyt dalį prestižo, susijusio su aktyvais JAV. Banko akcijos kaina smuko 6,4 proc. Didžiausio Ispanijos banko „Santander" akcijos kaina prarado 5,1 proc. savo vertės.
Išankstiniais vertinimais, infliacija Vokietijoje sausio mėnesį kiek sulėtėjo ir vartotojų kainų indeksas didėjo 0,7 proc., palyginti su 0,8 proc. gruodį. Nors kyla tokių žaliavų kaip nafta ar cukrus kainos, tačiau vartotojų padėtis yra ganėtinai silpna dėl didelio nedarbo. Taigi prekybininkai neturi daug svarių priežasčių didinti kainas, nes taip parduotų dar mažiau prekių.
Azija
Vakar skelbta, kad gruodį Japonijos eksportas buvo didesnis nei prieš metus ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto šiandieninė statistika rodo, kad vidaus vartojimas išlieka vangus. Mažmeninė prekyba gruodį sumažėjo 0,3 proc. metiniu tempu - tai 16 kritimo mėnuo iš eilės. Visų 2009 m. prekyba buvo 2,3 proc. mažesnė. Įvertinus sezoniškumą, per gruodį nupirkta 1,2 proc. mažiau nei lapkritį. Vartotojams nerimą kelią augantis nedarbas ir mažėjantis darbo užmokestis. Prognozuojama, kad bent keletą ateinančių ketvirčių vidaus paklausa išliks silpna.
Daugiausia teigiamų naujienų ir toliau plaukia iš eksportuotojų fronto. Prognozuojama, kad didžiausios fotoaparatų gamintojos „Canon" grynasis pelnas šiemet pašoks 52 proc., tad įmonės akcijos šįryt kilo 1,9 proc. Antra pagal dydį automobilių gamintoja „Honda" rinkoje brango 4,9 proc. Įmonė paskelbė, kad kovą pasibaigsiančiais finansiniais metais, tikėtina, uždirbs 300 mln. jenų (3,3 mlrd. JAV dolerių) veiklos pelną, vietoj prognozuotų 190 mlrd. jenų. Pirmą pelną per penkerius ketvirčius galinti gauti „Sony" brango 4,4 proc.
Baltijos šalys
Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta gruodžio mėnesį, lyginant su lapkričiu, padidėjo 18,3 proc., o lyginant su 2008 metų gruodžio mėnesiu, mažmeninės prekybos nuosmukis sulėtėjo iki 23,6 proc. ir beveik sutapo su prognozuotais 24,0 proc., tačiau buvo kiek geresnis nei bendras Lietuvoje apklaustų analitikų vidurkis, kuris siekė 25,9 proc.
Apyvartos padidėjimas gruodžio mėnesį be abejo siejamas su kalėdiniu prekybos laikotarpiu. Tačiau, lyginant su 2008 metų kalėdine prekyba, apyvarta susilpnėjo maždaug ketvirtadaliu. Kaip ir tikėtasi, mažmeninės prekybos nuosmukis iš lėto, tačiau mažėja. Ženklesnio tempų sumažėjimo galime laukti jau šių metų sausį, nes nuo 2009 metų sausio mažmeninė prekyba ėmė ristis tempu artimu 30 proc. Taigi ir mažmeninės prekybos pokytis šių metų I ketv. dėl palyginamosios bazės efekto gali sumažėti dar akivaizdžiau. Vis dėlto jis turėtų išlikti neigiamas.
Mažmeninės prekybos nuosmukis dėl didelio nedarbo ir mažėjančių atlyginimų kol kas nerodo vartotojų nuotaikų gerėjimo. Tai patvirtino gruodžio mėnesio vartotojų nuomonių tyrimas - pasitikėjimas buvo nukritęs iki 2009 metų balandžio
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos indeksas RTS vakar pirmą kartą per paskutines septynias prekybos sesijas fiksavo teigiamą pokytį. Tiesa, pokytis buvo nedidelis - 0,14 proc. Rusijos indeksams jėgų pakilti į teigiamą teritoriją suteikė tai, kad Amerikoje pagrindiniai indeksai rodė teigiamą pokytį.
Žaliavos
Antradienį žaliavinės „WTI" naftos ateities sandoriai atpigo ir prekybos metu jie trumpai buvo sudarinėjami žemesne nei 73 JAV dolerių už barelį kaina. Didžiausią įtaką vakarykščiam kainos pasikeitimui turėjo JAV energetikos administracijos paskelbti žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių per praėjusią savaitę duomenys, kurie investuotojams nepadarė teigiamo įspūdžio. Žaliavinės naftos atsargos smuko 3,9 mln. barelių, tačiau prie kritimo labiausiai prisidėjo sumažėjęs žaliavinės naftos importas į JAV, nes naftos perdirbimo gamyklos toliau dirbo išnaudodamos labai mažai gamybinių pajėgumų. Vidurinio distiliavimo produktų atsargos išaugo 0,4 mln. barelių, nors buvo tikimasi jų kritimo. Labiausiai nerimą kelia išliekantis silpnas
naftos produktų suvartojimas JAV - jis per praėjusias keturias savaites buvo 2 proc. mažesnis nei prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Taigi kol vėl nepasirodys JAV naftos vartojimo atsigavimo požymių, sunku tikėtis, kad naftos kaina galėtų greitai sugrįžti prie 80 JAV dolerių už barelį. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį į pranešimą, kad Kinija 2009 m. pagal importuotą naftos kiekį aplenkė Japoniją. Taigi naftos kainos kaita taip pat daug priklausys nuo tolesnio Kinijos naftos importo.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko 2,1 proc. Tai buvo vienas didesnių kritimų pastaruoju metu šioje biržoje. Vario kainą veikia neigiamos investuotojų nuotaikos Kinijoje, todėl atsargiau žiūrima į investicijas, kurios susijusios su šia šalimi. Be to, nuliūdino ir naujų namų pardavimų JAV skaičiai, rodantys, kad statybų pramonės situacija šalyje negerėja. Paprastai statybos yra viena daugiausiai vario sunaudojančių pramonės šakų. Beje, vakar vėl net 5 tūkst. tonų išaugo vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose. Visgi vario rinkoje jaučiamas pakankamai stiprus pasipriešinimas ir pirkėjų sugrįžimas prie 7200 JAV dolerių už toną kainos. Taigi tam, kad varis kristų žemiau, reikėtų svarbesnių neigiamų naujienų.
Daugiausiai brango finansų sektoriaus, technologijų ir telekomunikacijų akcijos, o žaliavų ir gamybos sektoriai liko šešėlyje, nes smuko žaliavų kainos. Bankų sektoriaus indeksas KBWBank ūgtelėjo 2,9 proc.
FED pareigūnai paliko galioti dabartines, artimas nuliui bazines palūkanų normas ir pabrėžė, kad nuo gruodžio JAV ekonomikos padėtis pagerėjo, o nuosmukis darbo rinkoje lėtėjo. Kita vertus, laikantis pozicijos, kad atsigavimas vis dar trapus, nebuvo atskleista informacija, kada ketinama nutraukti įgyvendinamas turto pirkimo programas, „išsiurbti" perteklines lėšas iš finansų rinkų ir kelti palūkanas.
Šios savaitės pradžioje Europos centrinio banko (ECB) atstovai akcentavo, kad euro zonos bankų specialiosios skolinimosi programos greičiausiai bus baigtos pirmąjį 2010 metų pusmetį. Tikėtina, kad tokie pozicijų skirtumai artimiausiu metu gali suteikti pranašumo eurui JAV dolerio atžvilgiu ir suteikti postūmį akcijų rinkoms. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu tikimasi, kad JAV palūkanos kils anksčiau ir greičiau.
Technologijų bendrovė „Apple" pristatė naująjį savo gaminį „iPad", pasižymintį tiek nešiojamojo kompiuterio, tiek ir išmaniojo telefono savybėmis. Prieš pristatymą bendrovės akcijos pigo, bet sugebėjo atsitiesti ir pakilti 1 proc. paskelbus, kad „iPad" bazinė kaina bus perpus mažesnė nei tikėtasi ir sieks 499 JAV dolerių. Pernai „Apple" akcijos pabrango 147 proc.
Naujų namų pardavimai JAV gruodį netikėtai smuko 7,6 proc. Spėta, kad jie padidės 3 proc. Daugiausiai būsto kainos smuko šalies vidurio vakarinėje dalyje - čia per pastaruosius 12 mėnesių jos jau sumažėjo daugiau nei 40 proc. Daugiausiai prie tokio kainų smukimo prisidėjo vis dar didelė namų pasiūla rinkoje ir vangi paklausa, kurią iki lapkričio stiprino būsto rinkos paramos programa, nors, panašu, kad ateities pardavimų sąskaita. Vis dėlto tikėtina, kad palaipsniui mažėjant pasiūlai ir stabilizuojantis darbo rinkai ir pasitikėjimui, šiemet būsto rinka turėtų pamažu atsigauti.
Pramonės sektoriaus ir indekso Dow Jones sudėties bendrovės „Caterpillar" ir „Boeing" atskleidė savo ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio veiklos rezultatus, kurie viršijo prognozes. Tiesa, bendrovių pelno prognozės šiems metams nuvylė analitikų lūkesčius. Nepaisant to, šių akcijų kryptis rinkoje išsiskyrė -„Caterpillar" akcijos atpigo 4 proc., o „Boeing" pabrango 7 proc.
Iždo obligacijų kainos šiek tiek pakilo - 10 metų VVP pajamingumas smuktelėjo nuo 3,62 iki 3,6 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį prekyba Vakarų Europos akcijomis vėl pasuko neigiama linkme. Biržų indeksai neatsilaikė po vis atsinaujinančių diskusijų apie Graikijos biudžeto deficitą. Finansų sektoriaus akcijas vakar pakirto ir antro pagal dydį Ispanijos banko „BBVA" paskelbti IV ketv. veiklos rezultatai.
Euras vakar pigo JAV dolerio atžvilgiu nes netilo kalbos apie Graikijos viešųjų finansų padėtį. Šios šalies vyriausybė paneigė gandą, kad ji tarėsi su „Goldman Sachs" dėl euroobligacijų emisijos išplatinimo Kinijoje. Europos Komisijos nuomone, Graikija deda nepakankamas pastangas, kad būtų sumažintas didžiausias euro zonos biudžeto deficitas. Po tokių naujienų Graikijos indeksas ASE vakar nusmuko 3,9 proc., o didžiausias šalies bankas „National Bank of Greece" pigo 5,6 proc.
Dar viena nepalanki žinia buvo antro pagal dydį Ispanijos banko „BBVA" IV ketv. rezultatai, pagal kuriuos grynosios pajamos sumažėjo 94 proc., nes teko nurašyt dalį prestižo, susijusio su aktyvais JAV. Banko akcijos kaina smuko 6,4 proc. Didžiausio Ispanijos banko „Santander" akcijos kaina prarado 5,1 proc. savo vertės.
Išankstiniais vertinimais, infliacija Vokietijoje sausio mėnesį kiek sulėtėjo ir vartotojų kainų indeksas didėjo 0,7 proc., palyginti su 0,8 proc. gruodį. Nors kyla tokių žaliavų kaip nafta ar cukrus kainos, tačiau vartotojų padėtis yra ganėtinai silpna dėl didelio nedarbo. Taigi prekybininkai neturi daug svarių priežasčių didinti kainas, nes taip parduotų dar mažiau prekių.
Azija
Vakar skelbta, kad gruodį Japonijos eksportas buvo didesnis nei prieš metus ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto šiandieninė statistika rodo, kad vidaus vartojimas išlieka vangus. Mažmeninė prekyba gruodį sumažėjo 0,3 proc. metiniu tempu - tai 16 kritimo mėnuo iš eilės. Visų 2009 m. prekyba buvo 2,3 proc. mažesnė. Įvertinus sezoniškumą, per gruodį nupirkta 1,2 proc. mažiau nei lapkritį. Vartotojams nerimą kelią augantis nedarbas ir mažėjantis darbo užmokestis. Prognozuojama, kad bent keletą ateinančių ketvirčių vidaus paklausa išliks silpna.
Daugiausia teigiamų naujienų ir toliau plaukia iš eksportuotojų fronto. Prognozuojama, kad didžiausios fotoaparatų gamintojos „Canon" grynasis pelnas šiemet pašoks 52 proc., tad įmonės akcijos šįryt kilo 1,9 proc. Antra pagal dydį automobilių gamintoja „Honda" rinkoje brango 4,9 proc. Įmonė paskelbė, kad kovą pasibaigsiančiais finansiniais metais, tikėtina, uždirbs 300 mln. jenų (3,3 mlrd. JAV dolerių) veiklos pelną, vietoj prognozuotų 190 mlrd. jenų. Pirmą pelną per penkerius ketvirčius galinti gauti „Sony" brango 4,4 proc.
Baltijos šalys
Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta gruodžio mėnesį, lyginant su lapkričiu, padidėjo 18,3 proc., o lyginant su 2008 metų gruodžio mėnesiu, mažmeninės prekybos nuosmukis sulėtėjo iki 23,6 proc. ir beveik sutapo su prognozuotais 24,0 proc., tačiau buvo kiek geresnis nei bendras Lietuvoje apklaustų analitikų vidurkis, kuris siekė 25,9 proc.
Apyvartos padidėjimas gruodžio mėnesį be abejo siejamas su kalėdiniu prekybos laikotarpiu. Tačiau, lyginant su 2008 metų kalėdine prekyba, apyvarta susilpnėjo maždaug ketvirtadaliu. Kaip ir tikėtasi, mažmeninės prekybos nuosmukis iš lėto, tačiau mažėja. Ženklesnio tempų sumažėjimo galime laukti jau šių metų sausį, nes nuo 2009 metų sausio mažmeninė prekyba ėmė ristis tempu artimu 30 proc. Taigi ir mažmeninės prekybos pokytis šių metų I ketv. dėl palyginamosios bazės efekto gali sumažėti dar akivaizdžiau. Vis dėlto jis turėtų išlikti neigiamas.
Mažmeninės prekybos nuosmukis dėl didelio nedarbo ir mažėjančių atlyginimų kol kas nerodo vartotojų nuotaikų gerėjimo. Tai patvirtino gruodžio mėnesio vartotojų nuomonių tyrimas - pasitikėjimas buvo nukritęs iki 2009 metų balandžio
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos indeksas RTS vakar pirmą kartą per paskutines septynias prekybos sesijas fiksavo teigiamą pokytį. Tiesa, pokytis buvo nedidelis - 0,14 proc. Rusijos indeksams jėgų pakilti į teigiamą teritoriją suteikė tai, kad Amerikoje pagrindiniai indeksai rodė teigiamą pokytį.
Žaliavos
Antradienį žaliavinės „WTI" naftos ateities sandoriai atpigo ir prekybos metu jie trumpai buvo sudarinėjami žemesne nei 73 JAV dolerių už barelį kaina. Didžiausią įtaką vakarykščiam kainos pasikeitimui turėjo JAV energetikos administracijos paskelbti žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių per praėjusią savaitę duomenys, kurie investuotojams nepadarė teigiamo įspūdžio. Žaliavinės naftos atsargos smuko 3,9 mln. barelių, tačiau prie kritimo labiausiai prisidėjo sumažėjęs žaliavinės naftos importas į JAV, nes naftos perdirbimo gamyklos toliau dirbo išnaudodamos labai mažai gamybinių pajėgumų. Vidurinio distiliavimo produktų atsargos išaugo 0,4 mln. barelių, nors buvo tikimasi jų kritimo. Labiausiai nerimą kelia išliekantis silpnas
naftos produktų suvartojimas JAV - jis per praėjusias keturias savaites buvo 2 proc. mažesnis nei prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Taigi kol vėl nepasirodys JAV naftos vartojimo atsigavimo požymių, sunku tikėtis, kad naftos kaina galėtų greitai sugrįžti prie 80 JAV dolerių už barelį. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį į pranešimą, kad Kinija 2009 m. pagal importuotą naftos kiekį aplenkė Japoniją. Taigi naftos kainos kaita taip pat daug priklausys nuo tolesnio Kinijos naftos importo.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko 2,1 proc. Tai buvo vienas didesnių kritimų pastaruoju metu šioje biržoje. Vario kainą veikia neigiamos investuotojų nuotaikos Kinijoje, todėl atsargiau žiūrima į investicijas, kurios susijusios su šia šalimi. Be to, nuliūdino ir naujų namų pardavimų JAV skaičiai, rodantys, kad statybų pramonės situacija šalyje negerėja. Paprastai statybos yra viena daugiausiai vario sunaudojančių pramonės šakų. Beje, vakar vėl net 5 tūkst. tonų išaugo vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose. Visgi vario rinkoje jaučiamas pakankamai stiprus pasipriešinimas ir pirkėjų sugrįžimas prie 7200 JAV dolerių už toną kainos. Taigi tam, kad varis kristų žemiau, reikėtų svarbesnių neigiamų naujienų.