
Sentimentą biržose slopino vakar pasirodžiusios indikacijos apie lėtėjantį JAV paslaugų sektoriaus aktyvumą. ISM paslaugų sektoriaus gamybos vadybininkų indeksas (PMI) liepos mėn. buvo 50,1 – gerokai mažiau už ekonomistų prognozes (51,5) ir mažiau nei birželio mėn. (50,8). Kadangi paslaugų sektorius sudaro apie 70 proc. JAV ekonomikos, šio sektoriaus sulėtėjimas, kartu su silpnais penktadienį paskelbtais darbo rinkos rodikliais, gali būti ankstyvas platesnių ekonominių problemų ženklas, pakurstęs atsinaujinusias diskusijas apie rizikas JAV ekonomikos augimui.
Vakar D. Trumpas pareiškė, kad per artimiausias savaites planuoja įvesti tarifus puslaidininkiams ir farmacijos produktams – pastarieji, pasak jo, ilgainiui gali didėti iki 250 proc. Jis taip pat nurodė, kad ketvirtadienį įsigaliosiantys 25 proc. muitai visoms Indijos prekėms dėl nepasiekto prekybos susitarimo, per artimiausias 24 valandas bus „reikšmingai padidinti“ dėl rusiškos naftos pirkimo, jei Indija nesiims reikiamų veiksmų. Besitęsiantis neapibrėžtumas dėl JAV muitų politikos taip pat silpnino investuotojų pasitikėjimą.
Europos akcijų biržose vyravo pozityvesnės nuotaikos. Tam įtakos turėjo PMI duomenys, parodę, kad euro zonos ekonomikos aktyvumas, apimant tiek paslaugų, tiek pramonės sektorių, liepą paspartėjo (50,9) lyginant su birželiu (50,6). Europos įmonių indeksas STOXX 600 vakar padidėjo 0,15 proc., pozityvų rezultatą fiksuojant iš esmės visiems sektoriams, išskyrus komunalinių paslaugų (-0,29 proc.). Geriausius rezultatus demonstravo energetikos (0,94 proc.) ir vartojimo prekių sektoriuose (0,43 proc.) dirbančios įmonės. Vokietijos DAX vakar ūgtelėjo 0,37 proc., Italijos FTSEMIB – 0,11 proc., o Prancūzijos CAC traukėsi 0,14 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas beveik nekito.