versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijų rinkų indeksai sugebėjo atsitiesti, nors sesijos pradžioje smuko. Jie pasiekė naują 13 mėnesių aukščiausią tašką. Investuotojams baiminantis vartojimo nuosmukio ateityje, mažmeninės prekybos bendrovių akcijos pigo, o ekonominės naujienos buvo prastesnės, nei tikėtasi, bet tai nublanko prieš pirkėjų susidomėjimą žaliavų gamintojų vertybiniais popieriais.
Pastarasis sustiprėjo per paskutiniąsias porą prekybos sesijos valandų, kai kryptį teigiama linkme pakeitė naftos ir aukso kainos. Investuotojus daugiau rizikuoti skatina ir JAV centrinio banko atstovų kalbos apie tai, kad palūkanos dar ilgai išliks rekordiškai mažos. Jos JAV dolerio kursą palaiko netoli pastarųjų 15 mėnesių žemiausio taško.
Vis dėlto apyvartos biržoje išlieka pakankamai nedidelės: Niujorko biržoje - 0,97 mlrd. akcijų, NASDAQ - 1,9 mlrd. akcijų. Be to, Niujorko biržos brangusių ir pigusių akcijų santykis buvo 5 ir 6, o NASDAQ - 6 ir 7. Tokie niūrūs prekybos duomenys gali rodyti galimą užsitęsusio rinkos ralio išsekimą.
JAV gamintojų kainų indeksas spalį padidėjo 0,3 proc., o, neskaitant energijos ir maisto kainų, smuko 0,6 proc., palyginti su rugsėjo mėnesiu. Prognozuota, kad jis didės 0,5 ir 0,1 proc. Pramonės gamyba per mėnesį padidėjo 0,1 proc., kai buvo prognozuota, kad didės 0,4 proc. Rugsėjį pramonės gamyba augo 0,7 proc. Gamybos pajėgumų panaudojimas pramonėje padidėjo 0,2 procentinio punkto iki 70,7 proc., nors tikėtasi, kad sieks 70,8 proc.
Šie duomenys rodo, kad kol kas defliacijos tendencijos neskuba slūgti dėl susikaupusių istoriškai didelių perteklinių gamybos pajėgumų ir vangiai atsigaunančių užsakymų, nors pramonės sektoriaus verslo pasitikėjimas pastaruoju metu ir gerokai padidėjo. Tenka konstatuoti, kad atsigavimą iš esmės skatina paramos programos, o išsekus jų poveikiui ir pasibaigus atsargų atkūrimo ciklui greičiausiai jis visiškai išsektų.
Mažmeninės prekybos tinklas „Home Depot'' pranešė per trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbęs 0,45 JAV dolerio pelno, tenkančio vienai akcijai, kai prognozė siekė 0,36 JAV dolerio, o rezultatas pernai atitinkamu metu - 0,45 JAV dolerio. Vis dėlto bendrovė įspėjo, kad jos visų metų pelnas šiemet gali būti 13 proc. mažesnis nei pernai. Vangios kalėdinės prekybos tikisi ir kitas mažmeninės prekybos sektoriaus atstovas - parduotuvių tinklas „Target'', nors jo trečiojo ketvirčio pelnas padidėjo 18 proc. Šių bendrovių akcijos pigo atitinkamai 2 ir 3 proc.
Iždo obligacijų kainos stiebėsi į viršų - 10 metų VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,34 iki 3,33 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksai pakeitė kryptį ir pasuko žemyn. jmonių ketvirčio naujienų skelbimo etapas jau beveik baigėsi ir vis daugiau įtakos rinkoje daro ekonomikos naujienos. Būtent pastarosios vakar ir nenudžiugino investuotojų - JAV pramonės produkcijos pokytis neatitiko ekonomistų lūkesčių, be to, iš Federalinio rezervų banko pareiškimų galima suprasti, kad greitu metu bus imtasi palaipsniui atšaukti ekonomikos skatinimo priemones.
Vakar smuko visų Vakarų Europos biržų indeksai, o daugiausia nuostolių patyrė bankų sektoriaus akcijos, jos pigo 1,2-3,6 proc.
D. Britanijos vartotojų kainų indeksas spalio mėnesį palypėjo 0,2 proc., kai tikėtasi 0,1 proc. didėjimo. Per metus kainos išaugo 1,5 proc. Kainas šoktelėti paskatino brangusi nafta, tačiau iš esmės daug pagrindo joms didėti kol kas nėra. Anglijos bankas išdėstė nuomonę, kad tam tikrą infliacijos svyravimą bus galima pamatyti, tačiau labiausiai tikėtina, kad žemiau tikslinės (2 proc.) ribos D. Britanijos vartotojų kainų indeksas išlikti gali porą metų.
Euro zonos eksportas rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčiu, padidėjo 5,5 proc. - daugiausia nuo 2008 metų sausio. Importas augo gerokai mažiau - 1,1 proc., o prekybos perteklius siekė 6,8 mlrd. eurų, palyginti su 2,2 mlrd. prieš mėnesį. Euro zonos gamintojai paspirties gauna iš pamažu atsigaunančių pasaulio ekonomikų, kurias paskatino milžiniškos vyriausybių skatinimo programos. Tiesa, metinis užsienio prekybos nuosmukis tebėra dviženklis - importo 24,8 proc., o eksporto - 17,9 proc.
Azija
Japonijos biržoje dėmesį atkreipė nekilnojamojo turto atstovai, kurie paskelbė ketinimus stiprinti kapitalo bazę. Investuotojai baiminasi galimo investicijų „atskiedimo'', tad nekilnojamojo turto vystytojo „Tokyo Tatemono'', ketinančio išplatinti 45,6 mlrd. jenų (511 mln. JAV dolerių) emisiją, akcijos smuko 17 proc. Kapitalą didinti besirengiančio „Tokyu Land'' - 10,7 proc. Rinką smukdė ir pablogintos kai kurių akcijų finansų analitikų rekomendacijos. „JPMorgan Chase & Co'' peržiūrėjo minėto „Tokyo Tatemono'' rekomendaciją, o „Merrill Lynch & Co'' - antro pagal dydį Japonijos sunkiosios mašinų pramonės atstovo „IHI'', kurio akcijos pigo 3,8 proc., perspektyvas.
Lotynų Amerika
Brazilijos prezidentas vakar užsiminė, kad Brazilijos ekonomika trečiąjį ketv. vystėsi panašiai kaip Kinijos ir galima tikėtis, kad gruodžio 10 d. skelbiami duomenys parodys 9 proc. sumetintą ekonomikos ketvirčio augimą. Brazilijos ekonomika, lyginant su kitomis Pietų Amerikos valstybėmis, pakankamai gerai atlaikė šį ekonominį sunkmetį, bet mažai tikėtina, kad toks augimas galėtų išlikti tvarus.
Baltijos šalys
Dar pora tarptautinių ekonomikos ekspertų teigiamai įvertino Estijos galimybes 2011 metais įsivesti eurą. Tarptautinio valiutos fondo ir banko „Nordea'' nuomone, visai realu, kad šaliai pavyks turėti Mastrichto kriterijus tenkinantį biudžeto deficitą - t. y. 3 proc. BVP. Estija gali būti pirmoji iš Baltijos valstybių taip greitai įsivesianti eurą. Lietuvai ir ypač Latvijai šiuo metu yra gerokai sunkiau suvaldyti besipučiančius biudžeto deficitus.
Vidurio ir Rytų Europa
Ukrainos bendradarbiavimas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), pasak šalies užsienio reikalų ministro, yra „visiškai būtinas'' ir šalis tikisi gauti kitą paskolos dalį jau gruodį. Ukrainai būtina T/F paskola, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus šalies viduje, mokėti už dujas ir taip užtikrinti jų tranzitą į Europą iš Rusijos. Kiek anksčiau šį mėnesį TVF atidėjo paskolos dalies Ukrainai suteikimą dėl to, kad šalies parlamentas nesutiko mažinti socialinių išmokų. Dabar Ukrainos politikai ketina vėl susitikti ir svarstyti reikiamus klausimus, jau turi ir naują biudžeto projektą, kad paskola šaliai vis dėlto būtų toliau teikiama. Po tokių ministro komentarų Ukrainos grivina pabrango ir „atstatė'' per dieną prarastą vertę (beveik 0,9 proc.), o dienos pabaigoje grivinos ir dolerio santykis buvo beveik nepakitęs (8,1250 grivinos už dolerį). Biržos indeksas PFTS per dieną prarado 0,2 proc. vertės.
Penkis iš eilės mėnesius mažėjęs Turkijos nedarbo lygis vėl pradėjo augti. Rugpjūčio mėnesį, pasibaigus sezoninių darbų pasiūlai, nedarbo lygis pasiekė 13,4 proc. Tai 3,2 procentinio punkto didesnis lygis nei tuo pačiu metu prieš metus. Rinkos dalyvių konsensusas buvo 13 proc. Ne žemės ūkyje dirbančiųjų nedarbo lygis padidėjo 4,1 procentinio punkto iki 17 proc. Minėtina, kad augantis nedarbo lygis ilguoju laikotarpiu didina defliacijos grėsmę.
Vengrijos darbo užmokesčio neišskaičius mokesčių metinis augimo tempas rugsėjį siekė 0,7 proc. ir viršijo rugpjūtį fiksuotus 0,6 proc. bei „Bloomberg'' apklaustų analitikų prognozių medianą - 0,1 proc. Valstybės sektoriaus algos smuko 7,4 proc. metiniu tempu. Kita vertus, privataus sektoriaus didėjo 4,3 proc. Užsimenama, kad pastarąjį augimą lėmė mėnesiu vėliau nei pernai išmokėtos premijos. Rugsėjį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius šalyje sudarė 121,513 forinto (apie 460 eurų).
Žaliavos
Antradienį „VVTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje ūgtelėjo ir priartėjo prie 80 JAV dolerių už barelį ribos. Nafta brango, nors JAV doleris vakar sustiprėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Didžiausią teigiamą įtaką kainai padarė Amerikos naftos instituto paskelbti duomenys, rodantys, kad žaliavinės naftos atsargos šalyje praėjusią savaitę krito net 4,4 mln. barelių, arba daugiau nei tikėtasi. Tikslesnių duomenų laukiama šiandien po pietų iš JAV energetikos administracijos. Anot naujienų agentūros „Reuters'' atliktos apklausos, naftos analitikai prognozuoja, kad žaliavinės naftos atsargos sumažės 300 tūkst. barelių. Atrodo truputį keista, kad naftos kaina stipriau sureagavo į vakar paskelbtus atsargų duomenis, nes rinkos dalyviai jau praėjusią savaitę žinojo, kad dėl siautusio uragano Meksikos įlankos pakrantėje iš dalies buvo sustabdyta naftos gavyba ir jos importas į šalį, o tai jau buvo įskaičiuota į praėjusios savaitės naftos kainą.
Vario kaina vakar truputį krito, kai pirmadienį labai stipriai kilo -5 proc. Sunku paaiškinti, kodėl ši savaitė prasidėjo tokiu kainos pakilimu, nunešusiu ją į naujas aukštumas, tačiau vėl visų akys krypsta į Kiniją - Šanchajaus metalų birža buvo labai aktyvi ir tai persimetė ir į Londono metalų biržą. Vakar vario kilimą kiek apribojo paskelbtos prastesnės JAV pramonės gamybos apimtys. Visgi metalo atsargos Londono metalų biržoje dar kartą šoktelėjo 3,6 tūkst. tonų iki 410 tūkst. tonų.
Pastarasis sustiprėjo per paskutiniąsias porą prekybos sesijos valandų, kai kryptį teigiama linkme pakeitė naftos ir aukso kainos. Investuotojus daugiau rizikuoti skatina ir JAV centrinio banko atstovų kalbos apie tai, kad palūkanos dar ilgai išliks rekordiškai mažos. Jos JAV dolerio kursą palaiko netoli pastarųjų 15 mėnesių žemiausio taško.
Vis dėlto apyvartos biržoje išlieka pakankamai nedidelės: Niujorko biržoje - 0,97 mlrd. akcijų, NASDAQ - 1,9 mlrd. akcijų. Be to, Niujorko biržos brangusių ir pigusių akcijų santykis buvo 5 ir 6, o NASDAQ - 6 ir 7. Tokie niūrūs prekybos duomenys gali rodyti galimą užsitęsusio rinkos ralio išsekimą.
JAV gamintojų kainų indeksas spalį padidėjo 0,3 proc., o, neskaitant energijos ir maisto kainų, smuko 0,6 proc., palyginti su rugsėjo mėnesiu. Prognozuota, kad jis didės 0,5 ir 0,1 proc. Pramonės gamyba per mėnesį padidėjo 0,1 proc., kai buvo prognozuota, kad didės 0,4 proc. Rugsėjį pramonės gamyba augo 0,7 proc. Gamybos pajėgumų panaudojimas pramonėje padidėjo 0,2 procentinio punkto iki 70,7 proc., nors tikėtasi, kad sieks 70,8 proc.
Šie duomenys rodo, kad kol kas defliacijos tendencijos neskuba slūgti dėl susikaupusių istoriškai didelių perteklinių gamybos pajėgumų ir vangiai atsigaunančių užsakymų, nors pramonės sektoriaus verslo pasitikėjimas pastaruoju metu ir gerokai padidėjo. Tenka konstatuoti, kad atsigavimą iš esmės skatina paramos programos, o išsekus jų poveikiui ir pasibaigus atsargų atkūrimo ciklui greičiausiai jis visiškai išsektų.
Mažmeninės prekybos tinklas „Home Depot'' pranešė per trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbęs 0,45 JAV dolerio pelno, tenkančio vienai akcijai, kai prognozė siekė 0,36 JAV dolerio, o rezultatas pernai atitinkamu metu - 0,45 JAV dolerio. Vis dėlto bendrovė įspėjo, kad jos visų metų pelnas šiemet gali būti 13 proc. mažesnis nei pernai. Vangios kalėdinės prekybos tikisi ir kitas mažmeninės prekybos sektoriaus atstovas - parduotuvių tinklas „Target'', nors jo trečiojo ketvirčio pelnas padidėjo 18 proc. Šių bendrovių akcijos pigo atitinkamai 2 ir 3 proc.
Iždo obligacijų kainos stiebėsi į viršų - 10 metų VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,34 iki 3,33 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksai pakeitė kryptį ir pasuko žemyn. jmonių ketvirčio naujienų skelbimo etapas jau beveik baigėsi ir vis daugiau įtakos rinkoje daro ekonomikos naujienos. Būtent pastarosios vakar ir nenudžiugino investuotojų - JAV pramonės produkcijos pokytis neatitiko ekonomistų lūkesčių, be to, iš Federalinio rezervų banko pareiškimų galima suprasti, kad greitu metu bus imtasi palaipsniui atšaukti ekonomikos skatinimo priemones.
Vakar smuko visų Vakarų Europos biržų indeksai, o daugiausia nuostolių patyrė bankų sektoriaus akcijos, jos pigo 1,2-3,6 proc.
D. Britanijos vartotojų kainų indeksas spalio mėnesį palypėjo 0,2 proc., kai tikėtasi 0,1 proc. didėjimo. Per metus kainos išaugo 1,5 proc. Kainas šoktelėti paskatino brangusi nafta, tačiau iš esmės daug pagrindo joms didėti kol kas nėra. Anglijos bankas išdėstė nuomonę, kad tam tikrą infliacijos svyravimą bus galima pamatyti, tačiau labiausiai tikėtina, kad žemiau tikslinės (2 proc.) ribos D. Britanijos vartotojų kainų indeksas išlikti gali porą metų.
Euro zonos eksportas rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčiu, padidėjo 5,5 proc. - daugiausia nuo 2008 metų sausio. Importas augo gerokai mažiau - 1,1 proc., o prekybos perteklius siekė 6,8 mlrd. eurų, palyginti su 2,2 mlrd. prieš mėnesį. Euro zonos gamintojai paspirties gauna iš pamažu atsigaunančių pasaulio ekonomikų, kurias paskatino milžiniškos vyriausybių skatinimo programos. Tiesa, metinis užsienio prekybos nuosmukis tebėra dviženklis - importo 24,8 proc., o eksporto - 17,9 proc.
Azija
Japonijos biržoje dėmesį atkreipė nekilnojamojo turto atstovai, kurie paskelbė ketinimus stiprinti kapitalo bazę. Investuotojai baiminasi galimo investicijų „atskiedimo'', tad nekilnojamojo turto vystytojo „Tokyo Tatemono'', ketinančio išplatinti 45,6 mlrd. jenų (511 mln. JAV dolerių) emisiją, akcijos smuko 17 proc. Kapitalą didinti besirengiančio „Tokyu Land'' - 10,7 proc. Rinką smukdė ir pablogintos kai kurių akcijų finansų analitikų rekomendacijos. „JPMorgan Chase & Co'' peržiūrėjo minėto „Tokyo Tatemono'' rekomendaciją, o „Merrill Lynch & Co'' - antro pagal dydį Japonijos sunkiosios mašinų pramonės atstovo „IHI'', kurio akcijos pigo 3,8 proc., perspektyvas.
Lotynų Amerika
Brazilijos prezidentas vakar užsiminė, kad Brazilijos ekonomika trečiąjį ketv. vystėsi panašiai kaip Kinijos ir galima tikėtis, kad gruodžio 10 d. skelbiami duomenys parodys 9 proc. sumetintą ekonomikos ketvirčio augimą. Brazilijos ekonomika, lyginant su kitomis Pietų Amerikos valstybėmis, pakankamai gerai atlaikė šį ekonominį sunkmetį, bet mažai tikėtina, kad toks augimas galėtų išlikti tvarus.
Baltijos šalys
Dar pora tarptautinių ekonomikos ekspertų teigiamai įvertino Estijos galimybes 2011 metais įsivesti eurą. Tarptautinio valiutos fondo ir banko „Nordea'' nuomone, visai realu, kad šaliai pavyks turėti Mastrichto kriterijus tenkinantį biudžeto deficitą - t. y. 3 proc. BVP. Estija gali būti pirmoji iš Baltijos valstybių taip greitai įsivesianti eurą. Lietuvai ir ypač Latvijai šiuo metu yra gerokai sunkiau suvaldyti besipučiančius biudžeto deficitus.
Vidurio ir Rytų Europa
Ukrainos bendradarbiavimas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), pasak šalies užsienio reikalų ministro, yra „visiškai būtinas'' ir šalis tikisi gauti kitą paskolos dalį jau gruodį. Ukrainai būtina T/F paskola, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus šalies viduje, mokėti už dujas ir taip užtikrinti jų tranzitą į Europą iš Rusijos. Kiek anksčiau šį mėnesį TVF atidėjo paskolos dalies Ukrainai suteikimą dėl to, kad šalies parlamentas nesutiko mažinti socialinių išmokų. Dabar Ukrainos politikai ketina vėl susitikti ir svarstyti reikiamus klausimus, jau turi ir naują biudžeto projektą, kad paskola šaliai vis dėlto būtų toliau teikiama. Po tokių ministro komentarų Ukrainos grivina pabrango ir „atstatė'' per dieną prarastą vertę (beveik 0,9 proc.), o dienos pabaigoje grivinos ir dolerio santykis buvo beveik nepakitęs (8,1250 grivinos už dolerį). Biržos indeksas PFTS per dieną prarado 0,2 proc. vertės.
Penkis iš eilės mėnesius mažėjęs Turkijos nedarbo lygis vėl pradėjo augti. Rugpjūčio mėnesį, pasibaigus sezoninių darbų pasiūlai, nedarbo lygis pasiekė 13,4 proc. Tai 3,2 procentinio punkto didesnis lygis nei tuo pačiu metu prieš metus. Rinkos dalyvių konsensusas buvo 13 proc. Ne žemės ūkyje dirbančiųjų nedarbo lygis padidėjo 4,1 procentinio punkto iki 17 proc. Minėtina, kad augantis nedarbo lygis ilguoju laikotarpiu didina defliacijos grėsmę.
Vengrijos darbo užmokesčio neišskaičius mokesčių metinis augimo tempas rugsėjį siekė 0,7 proc. ir viršijo rugpjūtį fiksuotus 0,6 proc. bei „Bloomberg'' apklaustų analitikų prognozių medianą - 0,1 proc. Valstybės sektoriaus algos smuko 7,4 proc. metiniu tempu. Kita vertus, privataus sektoriaus didėjo 4,3 proc. Užsimenama, kad pastarąjį augimą lėmė mėnesiu vėliau nei pernai išmokėtos premijos. Rugsėjį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius šalyje sudarė 121,513 forinto (apie 460 eurų).
Žaliavos
Antradienį „VVTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje ūgtelėjo ir priartėjo prie 80 JAV dolerių už barelį ribos. Nafta brango, nors JAV doleris vakar sustiprėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Didžiausią teigiamą įtaką kainai padarė Amerikos naftos instituto paskelbti duomenys, rodantys, kad žaliavinės naftos atsargos šalyje praėjusią savaitę krito net 4,4 mln. barelių, arba daugiau nei tikėtasi. Tikslesnių duomenų laukiama šiandien po pietų iš JAV energetikos administracijos. Anot naujienų agentūros „Reuters'' atliktos apklausos, naftos analitikai prognozuoja, kad žaliavinės naftos atsargos sumažės 300 tūkst. barelių. Atrodo truputį keista, kad naftos kaina stipriau sureagavo į vakar paskelbtus atsargų duomenis, nes rinkos dalyviai jau praėjusią savaitę žinojo, kad dėl siautusio uragano Meksikos įlankos pakrantėje iš dalies buvo sustabdyta naftos gavyba ir jos importas į šalį, o tai jau buvo įskaičiuota į praėjusios savaitės naftos kainą.
Vario kaina vakar truputį krito, kai pirmadienį labai stipriai kilo -5 proc. Sunku paaiškinti, kodėl ši savaitė prasidėjo tokiu kainos pakilimu, nunešusiu ją į naujas aukštumas, tačiau vėl visų akys krypsta į Kiniją - Šanchajaus metalų birža buvo labai aktyvi ir tai persimetė ir į Londono metalų biržą. Vakar vario kilimą kiek apribojo paskelbtos prastesnės JAV pramonės gamybos apimtys. Visgi metalo atsargos Londono metalų biržoje dar kartą šoktelėjo 3,6 tūkst. tonų iki 410 tūkst. tonų.