versija spausdinimui
(0)
Po rinkimų, kurie įvyks liepos penktą dieną, naujai išrinkta Bulgarijos vyriausybė greičiausiai kreipsis į Tarptautinį valiutos fondą paskolos, kad galėtų apmokėti šalies turimas trumpalaikes skolas, prognozuoja Raiffeisen Centrobank banko vyriausias ekonomistas Peter Brezinschek.
„Šiuo metu vyksta neformalios diskusijos bei derybos su Tarptautiniu valiutos fondu, tačiau jos nėra oficialios ir galutinis susitarimas dar nėra pasiektas. Po rinkimų naujoji vyriausybė turėtų ateiti į valdžią, ir mes turėtume išgirsti tuomet oficialų pranešimą, kad Bulgarija ruošiasi kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą bei Europos sąjungą dėl paskolos suteikimo“ – pareiškė minimas banko ekonomistas.
Bulgarijai, kaip ir Latvijai bei Baltarusijai trūksta rezervų, kad galėtų padengti turimus trumpalaikius įsiskolinimus, teigiama praėjusios savaitės Pasaulio banko ataskaitoje.
Bulgarijai, kuri 2007 metais įstojo į Europos sąjungą ir šiuo metu turi fiksuotą savo nacionalinės valiutos levo ir euro kursą, reikės nemažai lėšų bei kapitalo norint padengti turimus šios šalies trumpalaikius įsipareigojimus, tad reikės kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, mano Peter Brezinschek.
Šalies šiuo metu turima bendra užsienio skola sudaro 107 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu Bulgarijos turimi užsienio rezervai vien per antrąjį praėjusių metų pusmetį smuktelėjo šešiolika procentų. Biudžeto perteklius sumažėjo 83 procentais per pirmuosius keturis mėnesius iki 352 mln. levų (249 mln. dolerių) ir gali būti sunaikintas metų pabaigoje.
Bulgarijos vyriausybė bei Centrinis bankas anksčiau buvo atmetę siūlymus, jog šaliai reikės kreiptis finansinės paramos panašiai kaip tai padarė kai kurios kitos Europos sąjungos šalys, t.y. Vengrija, Latvija bei Rumunija bei kai kurios kitos ne Europos sąjungos šalys, t.y. Baltarusija, Serbija bei Ukraina.
Bulgarijos valdžios atstovai pasiryžo išlaikyti dabartinį pririštą levo prie euro kursą, tam panaudodami šalies Centrinio banko turimus šešiolikos milijardų dolerių vertės rezervus.
„Tolesnių įvykių vystymasis Bulgarijoje tiesiogiai priklauso nuo naujos išrinktos vyriausybės. Labai daug kas priklausys nuo to, kokias sąlygas naujai vyriausybei pavyks sukurti, kad pritraukti naujas gausias užsienio tiesiogines investicijas“ – teigia Raiffeisen Centrobank banko vyriausias ekonomistas Peter Brezinschek.
Bulgarijoje užsienio investicijos šiuo metu nuolatos mažėja, tad didėja tikimybė, kad šalis bus priversta kreiptis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą, kad padengtų savo turimus trumpalaikius įsipareigojimus. Per šiuos metus Bulgarija iš viso gavo apie 955 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų, tuo tarpu kai prieš metus per tą patį laikotarpį šalis buvo susilaukusi 1.92 mlrd. eurų vertės tiesioginių užsienio investicijų. Didžioji dalis tiesioginių užsienio investicijų Bulgarijoje tenka bankiniam, nekilnojamo turto bei komunalinių paslaugų sektoriams. Tuo tarpu Peter Brezinschek teigia, kad šalis turėtų stengtis pritraukti tiesiogines investicijas ir į kitus šalies sektorius bei stengtis palaikyti šalies eksporto įmones.
„Jeigu jiems tai pavyks padaryti, tuomet aš būsiu įsitikinęs, kad jie didesnių problemų išvengs, priešingu atveju jų laukia nemažos problemos“ – pareiškė jis.
Raiffeisen Centrobank banko vyriausias ekonomistas Peter Brezinschek taip pat mano, kad Kroatijai gali prireikti Tarptautinio valiutos fondo paskolos. Anot jo, jau yra kai kurių požymių, rodančių, kad šalis jau turi kažkokių kontaktų su Tarptautiniu valiutos fondu.
„Bendrai Vengrijai bei Bulgarijai buvo suteikta paskolų už 25 mlrd. dolerių. Aš manau, kad tai tik pusė arba du trečdaliai reikalingos sumos padėčiai šiose šalyse stabilizuoti. Ir toliau neaišku, kiek ilgai bus teikiama tokia parama“ – teigia Peter Brezinschek.
Bulgarijos ekonomika per pirmą šių metų ketvirtį susitraukė 3,5 procentais, ir tai buvo pirmas ekonomikos nuosmukis per pastaruosius vienuolika metų. Kroatijos ekonomika per šiuos metus smuks apie keturis procentus dėl mažėjančio vartojimo bei investicijų.
Informacija paruošta remiantis užsienio žiniasklaida.
„Šiuo metu vyksta neformalios diskusijos bei derybos su Tarptautiniu valiutos fondu, tačiau jos nėra oficialios ir galutinis susitarimas dar nėra pasiektas. Po rinkimų naujoji vyriausybė turėtų ateiti į valdžią, ir mes turėtume išgirsti tuomet oficialų pranešimą, kad Bulgarija ruošiasi kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą bei Europos sąjungą dėl paskolos suteikimo“ – pareiškė minimas banko ekonomistas.
Bulgarijai, kaip ir Latvijai bei Baltarusijai trūksta rezervų, kad galėtų padengti turimus trumpalaikius įsiskolinimus, teigiama praėjusios savaitės Pasaulio banko ataskaitoje.
Bulgarijai, kuri 2007 metais įstojo į Europos sąjungą ir šiuo metu turi fiksuotą savo nacionalinės valiutos levo ir euro kursą, reikės nemažai lėšų bei kapitalo norint padengti turimus šios šalies trumpalaikius įsipareigojimus, tad reikės kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, mano Peter Brezinschek.
Šalies šiuo metu turima bendra užsienio skola sudaro 107 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu Bulgarijos turimi užsienio rezervai vien per antrąjį praėjusių metų pusmetį smuktelėjo šešiolika procentų. Biudžeto perteklius sumažėjo 83 procentais per pirmuosius keturis mėnesius iki 352 mln. levų (249 mln. dolerių) ir gali būti sunaikintas metų pabaigoje.
Bulgarijos vyriausybė bei Centrinis bankas anksčiau buvo atmetę siūlymus, jog šaliai reikės kreiptis finansinės paramos panašiai kaip tai padarė kai kurios kitos Europos sąjungos šalys, t.y. Vengrija, Latvija bei Rumunija bei kai kurios kitos ne Europos sąjungos šalys, t.y. Baltarusija, Serbija bei Ukraina.
Bulgarijos valdžios atstovai pasiryžo išlaikyti dabartinį pririštą levo prie euro kursą, tam panaudodami šalies Centrinio banko turimus šešiolikos milijardų dolerių vertės rezervus.
„Tolesnių įvykių vystymasis Bulgarijoje tiesiogiai priklauso nuo naujos išrinktos vyriausybės. Labai daug kas priklausys nuo to, kokias sąlygas naujai vyriausybei pavyks sukurti, kad pritraukti naujas gausias užsienio tiesiogines investicijas“ – teigia Raiffeisen Centrobank banko vyriausias ekonomistas Peter Brezinschek.
Bulgarijoje užsienio investicijos šiuo metu nuolatos mažėja, tad didėja tikimybė, kad šalis bus priversta kreiptis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą, kad padengtų savo turimus trumpalaikius įsipareigojimus. Per šiuos metus Bulgarija iš viso gavo apie 955 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų, tuo tarpu kai prieš metus per tą patį laikotarpį šalis buvo susilaukusi 1.92 mlrd. eurų vertės tiesioginių užsienio investicijų. Didžioji dalis tiesioginių užsienio investicijų Bulgarijoje tenka bankiniam, nekilnojamo turto bei komunalinių paslaugų sektoriams. Tuo tarpu Peter Brezinschek teigia, kad šalis turėtų stengtis pritraukti tiesiogines investicijas ir į kitus šalies sektorius bei stengtis palaikyti šalies eksporto įmones.
„Jeigu jiems tai pavyks padaryti, tuomet aš būsiu įsitikinęs, kad jie didesnių problemų išvengs, priešingu atveju jų laukia nemažos problemos“ – pareiškė jis.
Raiffeisen Centrobank banko vyriausias ekonomistas Peter Brezinschek taip pat mano, kad Kroatijai gali prireikti Tarptautinio valiutos fondo paskolos. Anot jo, jau yra kai kurių požymių, rodančių, kad šalis jau turi kažkokių kontaktų su Tarptautiniu valiutos fondu.
„Bendrai Vengrijai bei Bulgarijai buvo suteikta paskolų už 25 mlrd. dolerių. Aš manau, kad tai tik pusė arba du trečdaliai reikalingos sumos padėčiai šiose šalyse stabilizuoti. Ir toliau neaišku, kiek ilgai bus teikiama tokia parama“ – teigia Peter Brezinschek.
Bulgarijos ekonomika per pirmą šių metų ketvirtį susitraukė 3,5 procentais, ir tai buvo pirmas ekonomikos nuosmukis per pastaruosius vienuolika metų. Kroatijos ekonomika per šiuos metus smuks apie keturis procentus dėl mažėjančio vartojimo bei investicijų.
Informacija paruošta remiantis užsienio žiniasklaida.