versija spausdinimui
(0)
Po trijų iš eilės nuosmukio dienų ketvirtadienį JAV akcijų rinkos indeksai vėl stiebėsi į viršų. Daugiausia dėmesio sulaukė technologijų, telekomunikacijų ir vartojimo prekių sektoriai. Nerimą dėl prastesnių nei tikėtasi balandžio mėnesio ekonominių naujienų nustelbė rinkoje tebetvyrantis optimizmas.
Atgijusios viltys, kad ūkio stabilizacija ir atsigavimas nebe už kalnų, paskutinius 2,5 mėnesio investuotojus skatina graibstyti akcijas, kurios yra gerokai atpigusios per ligi tol 17 mėnesių iš eilės trukusį nuosmukį.
Bankroto procedūras pradėjusi automobilių gamintoja „Chrysler“ pranešė restruktūrizuodama verslą ketinanti ketvirtadaliu sumažinti savo pardavimų padalinį. Taip pat tikimasi, kad netrukus ketinimus dvigubai sumažinti savo pardavimų padalinį turėtų skelbti ir konkurentė „General Motors“. Greičiausiai pastarajai kompanijai taip pat nepavyks išvengti bankroto. Nesikitima, kad iki įmonei paramą suteikusios vyriausybės nustatyto termino, kuris baigiasi birželio 1 dieną, „General Motors“ pavyktų įtikinti kreditorius sumažinti skolines pretenzicijas, o darbuotojų profsąjungas – sutikti su atlyginimų sumažinimu.
Didžiausias JAV mažmeninės prekybos parduotuvių tinklas „Wal-Mart“ paskelbė lūkesčius atitikusius ketvirtinius veiklos rezultatus, nepaisant smukusios apyvartos. Įmonės praneštos indikacinės pelno prognozės viršijo analitikų lūkesčius. Nepaisant to, akcijų kaina krito 1,9 proc.
Naujų paraiškų bedarbio pašalpai gauti skaičius per savaitę ūgtelėjo nuo 601 tūkst. iki 637 tūkst., tuo nemaloniai nustebindamas rinkos dalyvius, kurie tikėjosi, kad šis skaičius neviršys 610 tūkst. Tikėtina, kad bedarbių gretos vėl smarkiai ūgtelėjo dėl tokių stambių darbdavių, kaip „Chrysler“, bankrotų pastaruoju metu. Galimas „General Motors“ bankrotas artimiausiu metu bedarbių skaičių galėtų dar gerokai padidinti.
Gamintojų kainų indeksas balandį ūgtelėjo 0,1 proc. ir atitiko prognozes. Kovą didmeninė infliacija buvo stabili.
Penktadienį laukiama svarių ekonominių pranešimų apie paskutinius vartojimo kainų, namų ūkių ir gamybos sektoriaus lūkesčių, pajėgumų išnaudojimo ir pramonės produkcijos apimties duomenis, kurie turėtų sustiprinti, arba išsklaidyti biržose atgijusį nerimą, kurį pastarosiomis dienomis sukėlė netikėtai prastos naujienos apie mažmeninės prekybos pardavimus ir paraiškas bedarbio pašalpai gauti.
Iždo obligacijų kainos šiek tiek padidėjo nepaisant kilusių akcijų rinkų. 10 metų VVP pajamingumas dar susitraukė nuo 3,11 iki 3,1 proc.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijos kiek atsigavo po tris dienas iš eilės trukusio kainų kritimo. Ypatingų naujienų rinkoje nebuvo, tačiau akcijų indeksus galėjo kiek pakylėti kai kurių įmonių naujienos. Taip pat tai buvo šioks toks atokvėpis po keleto dienų nuosmukio. Tačiau yra labai daug prielaidų neigiamai tendencijai akcijų rinkose išlikti ir toliau – ekonomikos nuosmukiui tol gražu pabaiga dar neatėjo, o tai ką matėme pastaruosius porą mėnesių tebuvo vadinamas „meškų“ rinkos ralis.
Kiek labiau naujienomis vakar rinkoje išsiskyrė Šveicarų bankas „UBS“, kuris brango 4 proc. po to kai šalies vyriausybė paskelbė ketinanti ieškoti būdų, kai sumažinti savo nuosavybės dalį didžiausiame šalies banke. Pasak „Bloomberg,“ geresnes nei tikėtasi I ketv. naujienas paskelbė „Portugal Telecom“, kuris brango 8 proc., taip pat 6,3 proc. brango ir olandų draudikė „Ageon“, anksčiau gavusi 3 mlrd. eurų paramą iš valstybės. Jos nuostolis I ketv. buvo mažesnis nei tikėtasi. Toliau žemyn krito energetikos kompanijų akcijų kainos, kurios sekė krentančia naftos kaina.
Šįryt paskelbtas Vokietijos BVP I ketv. smuko 3,8 proc. vietoje prognozuoto 3,0 proc. kritimo. Pasak „Bloomberg“, tai didžiausias ekonomikos nuosmukis nuo tada, kai 1970 metais buvo pradėta skaičiuoti ši eilutė. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, didžiausios euro zonos ekonomikos ūkis sumažėjo 6,9 proc. Vokietijos ekonomikos nuosmukį lėmė pasauliniu mastu įsismarkavusi krizė, dėl kurios sunyko užsienio paklausa Vokietijos gamintojų prekėms ir paslaugoms. Taip pat krenta ir vidaus paklausa, o ypač investicijos, nes sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms bei esant neapibrėžtumui dėl ekonomikos perspektyvų nyksta ir iniciatyva skolintis. Vokietijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet sumažės 6 proc.
Azija
Balandį Japonijos gamintojų kainų indeksas buvo 3,8 proc. mažesnis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. „Bloomberg“ analitikai tikėjosi 3 proc. sumažėjimo. Japonijos banko atstovai prognozuoja, kad tiek gamintojų, tiek vartotojų kainos šiemet, t.y. finansiniais metais prasidėjusiais balandžio 1 d., turės leistis žemyn pirmiausia dėl pigesnių energijos išteklių ir žaliavų, tačiau defliacijos spiralė neturėtų įsisukti. Gamintojų kainų indeksas šiemet prognozuojama kris 7,5 proc., vartotojų kainos, išskyrus šviežius maisto produktus, smuktelės 1,5 proc. Iš dešimtmetį trukusios defliacijos Japonija išsivadavo tik 2005 m. Defliaciniai, t.y. kainų kritimo, lūkesčiai skatina vartotojus atidėti pirkinius, mažina įmonių pajamas, verčia mažinti atlyginimus ir taip dar daugiau mažina ekonomikos atsigavimo galimybes.
Kinija paskelbė tiesioginių užsienio investicijų 2009 m. balandžio mėnesio duomenis, kurie parodė 22,5 proc. investicijų smukimą šalyje, lyginant su 2008 m. atitinkamu mėnesiu. Kovo mėnesį kritimas sudarė 9,5 proc. Tokia situacija atspindi realią pasaulio ekonomikos situaciją, kai tarptautinės bendrovės stengiasi taupyti pinigus ir mažinti ar net nutraukti tarptautines investicijas, o Kinija taip yra ne išimtis. Visgi Kinija išlieka viena patraukliausių valstybių užsienio investicijoms pasaulyje.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijų biržos indeksai kartu su realo kursu pirmą kartą šią savaitę kilo į viršų, nutraukdami ilgiausių nuosmukių seriją per pastaruosius du mėnesius. Pozityvias nuotaikas sukėlė geresni nei tikėtasi komunalinių paslaugų ir petrochemijos įmonių ketvirčio veiklos rezultatai. Tiesa, rinkos dalyvius nuvylė kovą tik 1,8 proc. metiniu tempu augusi mažmeninė prekyba, kuri rodo prastėjančią vidaus vartojimo padėtį augant nedarbui ir tęsiantis pasaulinei recesijai.
Baltijos šalys
Lietuvos bankas vakar paskelbė atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes. Kol kas tai vienos pesimistiškiausių paskutiniu metu skelbtų prognozių. Pasak Lietuvos banko šalies ekonomika šiemet smuks 15,6 proc., o 2010 metais dar 4,5 proc. Pasak Lietuvos banko, didelis ūkio nuosmukis lems ir ekonomikos nesubalansuotumų spartų mažėjimą – prekių ir einamosios sąskaitos balansai turėtų tapti teigiami. Infliacija, dėl silpstančios vidaus paklausos turi sparčiai mažėti – šiemet vidutinė metinė infliacija gali siekti 3,9 proc., o 2010 metais galime registruoti defliaciją. Centrinio banko ekonomistai savo prognozėje daro prielaidą, kad išorės paklausa atsigaus dar šiais metais. Tačiau turint omenyje didžiausią globalią ekonomikos recesiją nuo II Pasaulinio karo laikų, tai gali būti gana optimistiška prielaida.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos mažmeninės prekybos apimtys kovo mėnesį smuko 1,1 proc. – mažiau, nei tikėjosi rinka (2,5 proc.) ir mažiau, nei ankstesnį mėnesį (8,5 proc.). Čekai mažina vartojimo apimtis dėl tų pačių priežasčių, kaip ir kitose šalyse – ekonomikos lėtėjimo, augančio nedarbo ir sustojusio kreditavimo. Gegužės 7 dieną centrinis bankas prognozavo, kad ekonomika gali susitraukti 2,5 proc. Esant nepalankiai situacijai darbo rinkoje, vartotojai atideda ir ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimą. Balandį nedarbo lygis siekė 7,9 proc., arba daugiausia per dvejus metus.
Lenkijos metinis infliacijos lygis balandį išaugo iki 4 proc. ir buvo didžiausias per pusę metų. Pagrindinė priežastis – didėjusios maisto kainos ir silpstantis zlotas, per beveik metus praradęs trečdalį savo vertės. Tokie duomenys silpnina lūkesčius, kad Lenkijos centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą, nes jo tikslinis infliacijos lygis yra 1,5-3,5 proc. Paskutinį kartą centrinis bankas paliko bazinę palūkanų normą nepakeistą (rekordiškai mažą 3,75 proc. lygį). Banko atstovas Andrzejaus Slavinkio teigimu, infliacijos lygis praėjusį mėnesį buvo laikinas, bet kainų augimas greitai nepradės mažėti.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje pirmoje dienos prekybos pusėje naftos kainos judėjo žemyn ir buvo nukritusios beveik iki 56,50 JAV dolerių už barelį kainos Tarptautinei Energetikos Agentūros savo mėnesio apžvalgoje paskelbus, kad ji dar kartelį sumažina naftos paklausos prognozę 2009 m. ir tikisi, kad naftos suvartojimas sieks 83,2 mln. barelių per dieną, arba 2,56 mln. barelių mažiau nei 2008 m. Šios agentūros prognozės yra pesimistiškiausios iš trijų didžiųjų pasaulio naftos rinką analizuojančių organizacijų – OPEC užvakar pareiškė, kad naftos paklausa sieks 84,0 mln. barelių per dieną, o JAV Energetikos Administracija tikisi 83,4 mln. barelių per dieną paklausos. Daromos prognozės yra niūros, bet jos greičiausiai pasitvirtins pasaulio ekonomikai išliekant nuosmukio stadijoje visais 2009 m. Tačiau vakar po pietų optimistiškai žvelgiantys į pasaulio ekonomikos atsigavimo galimybę investuotojai vėl padėjo naftos kainai atšokti iki 58,50 JAV dolerių už barelį. Didžiulį postūmį davė ir smuktelėjęs JAV doleris bei augantys akcijų indeksai. Beje, vakar atlikta naujienų agentūros „Bloomberg“ naftos rinką stebinčių analitikų apklausa parodė, kad aštuoniolika iš trisdešimties analitikų tikisi, jog naftos kaina kitą savaitę smuks. Tai yra pesimistiškiausia savaitės prognozė nuo 2008 m. birželio mėn. Panašu, kad naftos kaina šiek tiek pralenkė savo dabartinę realią vertę, rinkose įsivyravus optimizmui, tad jeigu lūkesčiai bus sugriauti, naftos kaina turės koreguotis.
Aukso kaina vakar rinkoje svyravo pakankamai siaurame 922 – 928 JAV dolerių už trojos unciją kainos rėžyje. Aukso patrauklumą palaikė pingantis JAV dolerių daugumos valiutų atžvilgiu. Beje, šiandien JAV skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas, kuris prognozuojama parodys, kad šalyje toliau išlieka defliacija, nors kainų mėnesio pokytis bus nulinis. Auksas kartais vertinama kaip apsaugos nuo infliacijos priemonė, tad jeigu kainų kritimo tempai pradėtų lėtėti, tai galėtų turėtų teigiamą įtaką šiam tauriajam metalui. Beje, „HSBC“ banko analitikai padidino 2009 m. vidutinės aukso kainos prognozę nuo 825 iki 875 JAV dolerių už trojos unciją.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar parodė minimalų teigiamą kainos pokytį pakildama 0,1 proc. Dienos pradžioje vario kaina buvo gerokai nukritusi, tačiau prasidėjus prekybai JAV akcijų rinkose, vario kaina staigiai persivertė. Metalo atsargos biržos sandėliuose vėl smuko 3,1 tūkst. tonų iki 370,7 tūkst. tonų. Šįryt Šanchajaus metalų biržoje vario kaina vėl yra nukritusi beveik 1 proc. Šią savaitę pasirodę prastesni nei tikėtasi Kinijos makroekonomikos rodikliai leido vario kainai nusiristi virš 7 proc. per savaitę. Šiandien taip pat skelbiami eurozonos BVP ir JAV pramonės gamybos rodikliai turėtų duoti kryptį vario kainai artimiausioms dienoms.
Atgijusios viltys, kad ūkio stabilizacija ir atsigavimas nebe už kalnų, paskutinius 2,5 mėnesio investuotojus skatina graibstyti akcijas, kurios yra gerokai atpigusios per ligi tol 17 mėnesių iš eilės trukusį nuosmukį.
Bankroto procedūras pradėjusi automobilių gamintoja „Chrysler“ pranešė restruktūrizuodama verslą ketinanti ketvirtadaliu sumažinti savo pardavimų padalinį. Taip pat tikimasi, kad netrukus ketinimus dvigubai sumažinti savo pardavimų padalinį turėtų skelbti ir konkurentė „General Motors“. Greičiausiai pastarajai kompanijai taip pat nepavyks išvengti bankroto. Nesikitima, kad iki įmonei paramą suteikusios vyriausybės nustatyto termino, kuris baigiasi birželio 1 dieną, „General Motors“ pavyktų įtikinti kreditorius sumažinti skolines pretenzicijas, o darbuotojų profsąjungas – sutikti su atlyginimų sumažinimu.
Didžiausias JAV mažmeninės prekybos parduotuvių tinklas „Wal-Mart“ paskelbė lūkesčius atitikusius ketvirtinius veiklos rezultatus, nepaisant smukusios apyvartos. Įmonės praneštos indikacinės pelno prognozės viršijo analitikų lūkesčius. Nepaisant to, akcijų kaina krito 1,9 proc.
Naujų paraiškų bedarbio pašalpai gauti skaičius per savaitę ūgtelėjo nuo 601 tūkst. iki 637 tūkst., tuo nemaloniai nustebindamas rinkos dalyvius, kurie tikėjosi, kad šis skaičius neviršys 610 tūkst. Tikėtina, kad bedarbių gretos vėl smarkiai ūgtelėjo dėl tokių stambių darbdavių, kaip „Chrysler“, bankrotų pastaruoju metu. Galimas „General Motors“ bankrotas artimiausiu metu bedarbių skaičių galėtų dar gerokai padidinti.
Gamintojų kainų indeksas balandį ūgtelėjo 0,1 proc. ir atitiko prognozes. Kovą didmeninė infliacija buvo stabili.
Penktadienį laukiama svarių ekonominių pranešimų apie paskutinius vartojimo kainų, namų ūkių ir gamybos sektoriaus lūkesčių, pajėgumų išnaudojimo ir pramonės produkcijos apimties duomenis, kurie turėtų sustiprinti, arba išsklaidyti biržose atgijusį nerimą, kurį pastarosiomis dienomis sukėlė netikėtai prastos naujienos apie mažmeninės prekybos pardavimus ir paraiškas bedarbio pašalpai gauti.
Iždo obligacijų kainos šiek tiek padidėjo nepaisant kilusių akcijų rinkų. 10 metų VVP pajamingumas dar susitraukė nuo 3,11 iki 3,1 proc.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijos kiek atsigavo po tris dienas iš eilės trukusio kainų kritimo. Ypatingų naujienų rinkoje nebuvo, tačiau akcijų indeksus galėjo kiek pakylėti kai kurių įmonių naujienos. Taip pat tai buvo šioks toks atokvėpis po keleto dienų nuosmukio. Tačiau yra labai daug prielaidų neigiamai tendencijai akcijų rinkose išlikti ir toliau – ekonomikos nuosmukiui tol gražu pabaiga dar neatėjo, o tai ką matėme pastaruosius porą mėnesių tebuvo vadinamas „meškų“ rinkos ralis.
Kiek labiau naujienomis vakar rinkoje išsiskyrė Šveicarų bankas „UBS“, kuris brango 4 proc. po to kai šalies vyriausybė paskelbė ketinanti ieškoti būdų, kai sumažinti savo nuosavybės dalį didžiausiame šalies banke. Pasak „Bloomberg,“ geresnes nei tikėtasi I ketv. naujienas paskelbė „Portugal Telecom“, kuris brango 8 proc., taip pat 6,3 proc. brango ir olandų draudikė „Ageon“, anksčiau gavusi 3 mlrd. eurų paramą iš valstybės. Jos nuostolis I ketv. buvo mažesnis nei tikėtasi. Toliau žemyn krito energetikos kompanijų akcijų kainos, kurios sekė krentančia naftos kaina.
Šįryt paskelbtas Vokietijos BVP I ketv. smuko 3,8 proc. vietoje prognozuoto 3,0 proc. kritimo. Pasak „Bloomberg“, tai didžiausias ekonomikos nuosmukis nuo tada, kai 1970 metais buvo pradėta skaičiuoti ši eilutė. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, didžiausios euro zonos ekonomikos ūkis sumažėjo 6,9 proc. Vokietijos ekonomikos nuosmukį lėmė pasauliniu mastu įsismarkavusi krizė, dėl kurios sunyko užsienio paklausa Vokietijos gamintojų prekėms ir paslaugoms. Taip pat krenta ir vidaus paklausa, o ypač investicijos, nes sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms bei esant neapibrėžtumui dėl ekonomikos perspektyvų nyksta ir iniciatyva skolintis. Vokietijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet sumažės 6 proc.
Azija
Balandį Japonijos gamintojų kainų indeksas buvo 3,8 proc. mažesnis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. „Bloomberg“ analitikai tikėjosi 3 proc. sumažėjimo. Japonijos banko atstovai prognozuoja, kad tiek gamintojų, tiek vartotojų kainos šiemet, t.y. finansiniais metais prasidėjusiais balandžio 1 d., turės leistis žemyn pirmiausia dėl pigesnių energijos išteklių ir žaliavų, tačiau defliacijos spiralė neturėtų įsisukti. Gamintojų kainų indeksas šiemet prognozuojama kris 7,5 proc., vartotojų kainos, išskyrus šviežius maisto produktus, smuktelės 1,5 proc. Iš dešimtmetį trukusios defliacijos Japonija išsivadavo tik 2005 m. Defliaciniai, t.y. kainų kritimo, lūkesčiai skatina vartotojus atidėti pirkinius, mažina įmonių pajamas, verčia mažinti atlyginimus ir taip dar daugiau mažina ekonomikos atsigavimo galimybes.
Kinija paskelbė tiesioginių užsienio investicijų 2009 m. balandžio mėnesio duomenis, kurie parodė 22,5 proc. investicijų smukimą šalyje, lyginant su 2008 m. atitinkamu mėnesiu. Kovo mėnesį kritimas sudarė 9,5 proc. Tokia situacija atspindi realią pasaulio ekonomikos situaciją, kai tarptautinės bendrovės stengiasi taupyti pinigus ir mažinti ar net nutraukti tarptautines investicijas, o Kinija taip yra ne išimtis. Visgi Kinija išlieka viena patraukliausių valstybių užsienio investicijoms pasaulyje.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijų biržos indeksai kartu su realo kursu pirmą kartą šią savaitę kilo į viršų, nutraukdami ilgiausių nuosmukių seriją per pastaruosius du mėnesius. Pozityvias nuotaikas sukėlė geresni nei tikėtasi komunalinių paslaugų ir petrochemijos įmonių ketvirčio veiklos rezultatai. Tiesa, rinkos dalyvius nuvylė kovą tik 1,8 proc. metiniu tempu augusi mažmeninė prekyba, kuri rodo prastėjančią vidaus vartojimo padėtį augant nedarbui ir tęsiantis pasaulinei recesijai.
Baltijos šalys
Lietuvos bankas vakar paskelbė atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes. Kol kas tai vienos pesimistiškiausių paskutiniu metu skelbtų prognozių. Pasak Lietuvos banko šalies ekonomika šiemet smuks 15,6 proc., o 2010 metais dar 4,5 proc. Pasak Lietuvos banko, didelis ūkio nuosmukis lems ir ekonomikos nesubalansuotumų spartų mažėjimą – prekių ir einamosios sąskaitos balansai turėtų tapti teigiami. Infliacija, dėl silpstančios vidaus paklausos turi sparčiai mažėti – šiemet vidutinė metinė infliacija gali siekti 3,9 proc., o 2010 metais galime registruoti defliaciją. Centrinio banko ekonomistai savo prognozėje daro prielaidą, kad išorės paklausa atsigaus dar šiais metais. Tačiau turint omenyje didžiausią globalią ekonomikos recesiją nuo II Pasaulinio karo laikų, tai gali būti gana optimistiška prielaida.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos mažmeninės prekybos apimtys kovo mėnesį smuko 1,1 proc. – mažiau, nei tikėjosi rinka (2,5 proc.) ir mažiau, nei ankstesnį mėnesį (8,5 proc.). Čekai mažina vartojimo apimtis dėl tų pačių priežasčių, kaip ir kitose šalyse – ekonomikos lėtėjimo, augančio nedarbo ir sustojusio kreditavimo. Gegužės 7 dieną centrinis bankas prognozavo, kad ekonomika gali susitraukti 2,5 proc. Esant nepalankiai situacijai darbo rinkoje, vartotojai atideda ir ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimą. Balandį nedarbo lygis siekė 7,9 proc., arba daugiausia per dvejus metus.
Lenkijos metinis infliacijos lygis balandį išaugo iki 4 proc. ir buvo didžiausias per pusę metų. Pagrindinė priežastis – didėjusios maisto kainos ir silpstantis zlotas, per beveik metus praradęs trečdalį savo vertės. Tokie duomenys silpnina lūkesčius, kad Lenkijos centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą, nes jo tikslinis infliacijos lygis yra 1,5-3,5 proc. Paskutinį kartą centrinis bankas paliko bazinę palūkanų normą nepakeistą (rekordiškai mažą 3,75 proc. lygį). Banko atstovas Andrzejaus Slavinkio teigimu, infliacijos lygis praėjusį mėnesį buvo laikinas, bet kainų augimas greitai nepradės mažėti.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje pirmoje dienos prekybos pusėje naftos kainos judėjo žemyn ir buvo nukritusios beveik iki 56,50 JAV dolerių už barelį kainos Tarptautinei Energetikos Agentūros savo mėnesio apžvalgoje paskelbus, kad ji dar kartelį sumažina naftos paklausos prognozę 2009 m. ir tikisi, kad naftos suvartojimas sieks 83,2 mln. barelių per dieną, arba 2,56 mln. barelių mažiau nei 2008 m. Šios agentūros prognozės yra pesimistiškiausios iš trijų didžiųjų pasaulio naftos rinką analizuojančių organizacijų – OPEC užvakar pareiškė, kad naftos paklausa sieks 84,0 mln. barelių per dieną, o JAV Energetikos Administracija tikisi 83,4 mln. barelių per dieną paklausos. Daromos prognozės yra niūros, bet jos greičiausiai pasitvirtins pasaulio ekonomikai išliekant nuosmukio stadijoje visais 2009 m. Tačiau vakar po pietų optimistiškai žvelgiantys į pasaulio ekonomikos atsigavimo galimybę investuotojai vėl padėjo naftos kainai atšokti iki 58,50 JAV dolerių už barelį. Didžiulį postūmį davė ir smuktelėjęs JAV doleris bei augantys akcijų indeksai. Beje, vakar atlikta naujienų agentūros „Bloomberg“ naftos rinką stebinčių analitikų apklausa parodė, kad aštuoniolika iš trisdešimties analitikų tikisi, jog naftos kaina kitą savaitę smuks. Tai yra pesimistiškiausia savaitės prognozė nuo 2008 m. birželio mėn. Panašu, kad naftos kaina šiek tiek pralenkė savo dabartinę realią vertę, rinkose įsivyravus optimizmui, tad jeigu lūkesčiai bus sugriauti, naftos kaina turės koreguotis.
Aukso kaina vakar rinkoje svyravo pakankamai siaurame 922 – 928 JAV dolerių už trojos unciją kainos rėžyje. Aukso patrauklumą palaikė pingantis JAV dolerių daugumos valiutų atžvilgiu. Beje, šiandien JAV skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas, kuris prognozuojama parodys, kad šalyje toliau išlieka defliacija, nors kainų mėnesio pokytis bus nulinis. Auksas kartais vertinama kaip apsaugos nuo infliacijos priemonė, tad jeigu kainų kritimo tempai pradėtų lėtėti, tai galėtų turėtų teigiamą įtaką šiam tauriajam metalui. Beje, „HSBC“ banko analitikai padidino 2009 m. vidutinės aukso kainos prognozę nuo 825 iki 875 JAV dolerių už trojos unciją.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar parodė minimalų teigiamą kainos pokytį pakildama 0,1 proc. Dienos pradžioje vario kaina buvo gerokai nukritusi, tačiau prasidėjus prekybai JAV akcijų rinkose, vario kaina staigiai persivertė. Metalo atsargos biržos sandėliuose vėl smuko 3,1 tūkst. tonų iki 370,7 tūkst. tonų. Šįryt Šanchajaus metalų biržoje vario kaina vėl yra nukritusi beveik 1 proc. Šią savaitę pasirodę prastesni nei tikėtasi Kinijos makroekonomikos rodikliai leido vario kainai nusiristi virš 7 proc. per savaitę. Šiandien taip pat skelbiami eurozonos BVP ir JAV pramonės gamybos rodikliai turėtų duoti kryptį vario kainai artimiausioms dienoms.