versija spausdinimui
(0)
Penktadienį baigėsi šešta iš eilės JAV akcijų rinkos kilimo savaitė. Nors „Citigroup“ ir paskelbė analitikų lūkesčius pranokusius pirmo ketvirčio veiklos rezultatus, rinka palypėjo į viršų labai nežymiai. Tai rodo jau tikriausiai pribrendusį poreikį koreguotis žemyn investuotojams pasiimant pelnus. Tai nebūtų keista, turint omenyje tai, kad šešias pastarąsias savaites svarbiausi Volstryto indeksai atsitiesė jau 28,5 proc.
Vis tik jau pakankamai ilgą laikotarpį užsitęsęs „meškų“ rinkos ralis į rinką dar gali pritraukti ir daugiau investuotojų. Praėjusią savaitę entuziazmas biržose liejosi per kraštus, džiaugiantis geriau, nei tikėtasi, pasirodžiusio finansų sektoriaus rezultatais ir nekreipiant dėmesio į vėl pasipylusius prastesnius, nei prognozuota, makroekonominius rodiklius, kurie rodo, kad šalies ūkis dar neišlipo iš duobės.
„Thompson Reuters“ agentūros duomenimis, kol kas pirmo ketvirčio pelnus, kurie vidutiniškai smuko 37,4 proc., suspėjo paskelbti dešimtadalis S&P 500 indekso sudėties įmonių. Šią savaitę laukiama tikro rezultatų lietaus – veiklos rodiklius per tris pirmuosius metų mėnesius ketina paskelbti iš viso 140, arba 28 proc. visų S&P 500 indekso sudėties bendrovių. Iš reikšmingiausiai rinkos kryptį paveikti galinčių pozicijų minėtinos „Bank of America“, „American Express“, „Wells Fargo“, „Morgan Stanley“, „Caterpillar“, „Merck“, „Microsoft“, „Yahoo“, AT&T, „Boeing”, „Apple“. Tikėtina, kad jeigu bent daliai jų pirmąjį ketvirtį pavyko atsilaikyti prieš siautėjančią recesiją geriau, nei tikėtasi, tai gali įpūsti papildomo optimizmo rinkoms ir pratęsti įsivyravusią euforiją.
„Citigroup“ pranešė, kad pirmasis metų ketvirtis dėl investicinio padalinio darbo bankui buvo pelningas, tačiau išmokėjus dividendus privilegijuotųjų akcininkų savininkams, buvo gautas 0,18 JAV dolerio nuostolis už vieną akciją. Tai pranoko rinkos dalyvių lūkesčius, kurie tikėjosi, kad nuostoliai gali siekti 0,34 JAV dolerio. Nepaisant to, bendrovės, kurios ateityje greičiausiai laukia išskaidymas į daug įmonių, akcijos atpigo 9 proc.
Diversifikuotų verslų konglomeratas „General Electric“ paskelbė prastesnius, nei tikėtasi, ketvirčio rezultatus dėl smukusių pardavimų ir finansų padalinio nuostolių. Nepaisant to, akcijų kaina palypėjo į viršų 1 proc.
Automobilių gamintojos „General Motors“ vadovas pranešė, kad bendrovė artimiausiu metu ketina atleisti daugiau darbuotojų ir pranešti apie papildomus gamyklų uždarymus. Iki birželio 1 dienos įmonei reikia susitarti su darbuotojų profsąjungomis ir kreditoriais dėl ginčytinų klausimų, siekiant išvengti vyriausybės grasinamo skelbti įmonės bankrotą, kuris atrodo vis realesnis.
Mičigano universiteto ir „Reuters“ agentūros skaičiuojamas ir skelbiamas vartotojų pasitikėjimo indeksas balandį pasistiebė nuo 57,3 iki 61,9 punkto – daugiau, nei tikėtasi (58,5 punkto). Tikėtina, kad vartotojams daugiau pasitikėjimo galėjo įpūsti kritusios benzino kainos, vyriausybės ūkio skatinimo planai, akcijų rinkos atsigavimas ir pagerėjusios refinansavimo sąlygos. Tiesa, augant nedarbui ir krentant pajamų lūkesčiams ateityje šis pasitikėjimas dar gali mažėti.
Atsigaunant akcijų rinkai ir investuotojams tikintis greitesnio, nei prognozuojama, ūkio atsigavimo, iždo obligacijų kainos smuktelėjo, 10 metų pajamingumui padidėjus nuo 2,83 iki 2,94 proc. Per savaitę Federalinis rezervų bankas (FED) išpirko JAV VVP už 16 mlrd. JAV dolerių, o nuo kovo 25 dienos – jau už 44 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant to, iždo obligacijų pajamingumai kol kas nemažėja, be to, sunkiai įmanomas privataus sektoriaus skolos kainos sumažėjimas ir tvarus viso ūkio atsigavimas, tad didėja tikimybė ateityje sulaukti FED sprendimo išplėsti 300 mlrd. JAV dolerių VVP supirkimo programą.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksai toliau kilo, o praėjusi savaitė buvo šešta iš eilės, kai akcijų rinkos ją baigė su teigiamais indeksų pokyčiais.
Penktadienio nuotaikas Europos akcijų rinkoje iš esmės lėmė „Citigroup“ ir „General Electric“ naujienos, kurios suteikė optimizmo ir kitoms tų pačių sektorių įmonių akcijoms. Kai „Citigroup“ pranešė mažesnį nuostolį, nei tikėtasi, Vakarų Europos biržose kotiruojamų bankų akcijų kainos palypėjo maždaug 4,6–16,6 proc.
Euro zonos prekybos deficitas vasario mėnesį keik sumažėjo nuo 5,9 mlrd. eurų iki 4,0 mlrd. eurų. Prekybos deficitas sumažėjo dėl 0,5 proc. padidėjusio eksporto ir 0,8 proc. mažėjusio importo. Vis dėlto Vakarų Europos gamintojai dėl produkcijos paklausos tarptautinėse rinkose akivaizdžiai jaučia ekonomikos sunkmetį. Eksportas į pagrindines euro zonos prekybos partneres krito bene daugiausia nuo tada, kai pradėta rinkti ši statistika. Eksportas į JAV per metus nusmuko 27 proc., į D. Britaniją – 29 proc., o į Kiniją – 26 proc. Panašu, kad tokia padėtis eksporto rinkose truks dar ne vieną mėnesį, o pirmojo ketvirčio euro zonos BVP rezultatai turėtų būti prastesni nei praėjusį periodą.
Azija
Japonijos vartotojų pasitikėjimas kovo mėnesį padidėjo nuo 26,7 iki 28,9 punkto. Nors indekso reikšmės padidėjimas buvo kiek mažesnis, nei tikėtasi, tačiau pasitikėjimas vis dėlto atsiplėšė nuo žemumų. Vartotojų nuotaikas pakėlė Japonijos vyriausybės paskelbta 15,4 trln. jenų vertės ekonomikos skatinimo programa. Įskaitant ankstesnę paramą, vyriausybės ekonomikai skirtos lėšos sudaro apie 5 proc. BVP.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijoje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių kovo mėnesį, lyginant su praėjusių metų kovu, augo 5,7 proc., nors rinka tikėjosi žymiai mažesnio augimo (iki 4 proc.). Lyginant mėnesius kovą vidutinis atlyginimas augo 4,3 proc., kai vasarį smuko 0,2 proc. Lenkijos centrinio banko atstovė Halina Vasilevska-Trenkner teigė, kad vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių augimas 5,7 proc. kovą rodo, kad recesijos Lenkijoje dar nėra, ir tokie duomenys yra argumentas nebemažinti bazinės palūkanų normos. Tiesa, jos manymu, toks augimas nekeičia infliacijos lūkesčių, todėl Centrinis bankas netūrėtų imtis bazinės palūkanų normos didinimo politikos. Nedarbo lygis Lenkijoje kovą išaugo 0,9 proc., kai vasarį – 0,2 proc. (metiniu tempu). Tai didžiausias nedarbo augimas nuo 2005 m., kai šis rodiklis buvo pradėtas skaičiuoti.
Čekija dėl didesnio, nei tikėtasi, ekonomikos mažėjimo gali pažeisti Europos Sąjungos (ES) nustatytą leistiną biudžeto deficito ribą. Pasak Centrinio banko (CB) atstovo Zdaneko Turmos, dėl tokio staigaus ekonomikos lėtėjimo galima tikėtis, kad biudžeto deficitas bus kiek didesnis nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jo teigimu, Čekijos ekonomika gali smukti iki 2 proc. Siekdamas paskatinti augimą, CB per pastaruosius kelis mėnesius bazinę palūkanų normą jau sumažino 2 proc. punktais iki 1,75 proc. Per artimiausią susitikimą CB, pasak Zdaneko Turmos, bazinę palūkanų normą gali tiek didinti, tiek ir mažinti.
Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Gordonas Bajnai ketina imtis fiskalinių reformų, kuriomis bus toliau siekiama mažinti vyriausybės išlaidas, kad būtų suvaldytas biudžeto deficito didėjimas. Vengrija yra pirmoji Europos Sąjungos narė, gavusi pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo. Šalis anksčiau nepasižymėjo fiskaline drausme, o biudžeto deficitas 2006 metais buvo pasiekęs net 9,3 proc. BVP. Priimtino dydžio biudžeto deficitas – vienas iš TVF reikalavimų suteikiant šaliai paskolą. Vengrijos vyriausybė pablogino šių metų šalies ekonomikos augimo prognozę – dabar laukiamas 6 proc. BVP smukimas, kai anksčiau prognozuotas 3,5 proc. mažėjimas.
Rusijos finansų ministro pavaduotoja Tatjana Nesterenko teigia, kad vyriausybei gali tekti sumažinti kitų metų biudžeto išlaidas 30 proc., kadangi jau dabar didžiausia pasaulyje energetinių išteklių eksportuotoja eikvoja rezervinį fondą. Finansų ministerija, balandžio 16 d. duomenimis, iš rezervinio fondo biudžeto reikmėms išleido 123,8 mlrd. rublių. T. Nesterenko prognozuoja, kad šalies biudžetas deficitinis gali būti ketverius metus.
Ukrainos mažmeninė prekyba, įvertinus infliaciją, 2009 m. I ketvirtį smuko 11,5 proc. Nominalia išraiška mažmeninės prekybos apimtys išaugo 6,6 proc. iki 95,8 mlrd. grivinų. Galima pastebėti, kad situacija nuo vasario mėnesio suprastėjo, nes per 2 mėnesius realus kritimas siekė 9,4 proc.
Ukrainos vyriausybė ir Centrinis bankas patvirtino sąrašą 7 bankų, kuriuos kapitalizuotų pirmiausia. Skaičiuojama, kad kapitalo injekcijos galėtų siekti apie 20 mln. grivinų (arba 2,6 mlrd. JAV dolerių), kai šių bankų nuosavas kapitalas yra apie 1,4 mlrd. JAV dolerių. Taigi tai būtų gana didelė parama ir taip pat bankų sistemos stabilizavimas. Bankų kapitalizacija bus vykdoma keliais etapais, visas ciklas bus baigtas apytikriai per metus.
Žaliavos
Praeitą savaitę prekyba artimiausio mėnesio pristatymo šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandoriais „NYMEX“ biržoje svyravo apie 50 JAV dolerių kartelę, tačiau užsidarė kiek daugiau nei 50 JAV dolerių. Šią savaitę nafta vėl prekiaujama žemiau nei 50 JAV dolerių, nes investuotojai baiminasi, kad netrukus pasirodysiantys duomenys gali skelbti vėlesnį, nei tikėtasi, JAV ekonomikos atsigavimą. Investuotojai ypač laukia balandžio 24 dienos JAV komercijos departamento skelbiamų kovo mėnesio ilgalaikio vartojimo prekių, tokių kaip šaldytuvai ar kompiuteriai, užsakymų rodiklio. Šiandienos naftos kainos kritimą galima sieti su JAV dolerio kurso smukimu.
Aukso kaina praeitą savaitę judėjo panašia kaip ir JAV dolerio kursas kryptimi – per savaitę nukrito 2,8 proc., kai JAV dolerio kursas euro atžvilgiu sustiprėjo 2,4 proc. Nerimą kelia ir spaudimą aukso kainai daro didžiausio aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimo metalo kiekio kritimas – penktadienį atsargos sumažėjo 13,45 tonos, ketvirtadienį kiekis krito 8,25 tonos. Pastebėtina, kad tai buvo jau 4 savaitė iš eilės, kai aukso kaina krenta.
Varis brangsta jau 8 savaitė iš eilės. Penktadienį jo kaina pasiekė 4 805 JAV dolerių už toną ribą. Santykinai stiprų vario, cinko ir švino kilimą galima sieti ir su pastarojo meto akcijų rinkos raliu. Tiesa, vargu ar gali ilgai tęstis toks kilimas, kai prognozės dėl pasaulio ekonomikos augimo tik mažinamos, o pagrindinis vario užsakymų šaltinis Kinija auga mažiau, nei tikėtasi.
Vis tik jau pakankamai ilgą laikotarpį užsitęsęs „meškų“ rinkos ralis į rinką dar gali pritraukti ir daugiau investuotojų. Praėjusią savaitę entuziazmas biržose liejosi per kraštus, džiaugiantis geriau, nei tikėtasi, pasirodžiusio finansų sektoriaus rezultatais ir nekreipiant dėmesio į vėl pasipylusius prastesnius, nei prognozuota, makroekonominius rodiklius, kurie rodo, kad šalies ūkis dar neišlipo iš duobės.
„Thompson Reuters“ agentūros duomenimis, kol kas pirmo ketvirčio pelnus, kurie vidutiniškai smuko 37,4 proc., suspėjo paskelbti dešimtadalis S&P 500 indekso sudėties įmonių. Šią savaitę laukiama tikro rezultatų lietaus – veiklos rodiklius per tris pirmuosius metų mėnesius ketina paskelbti iš viso 140, arba 28 proc. visų S&P 500 indekso sudėties bendrovių. Iš reikšmingiausiai rinkos kryptį paveikti galinčių pozicijų minėtinos „Bank of America“, „American Express“, „Wells Fargo“, „Morgan Stanley“, „Caterpillar“, „Merck“, „Microsoft“, „Yahoo“, AT&T, „Boeing”, „Apple“. Tikėtina, kad jeigu bent daliai jų pirmąjį ketvirtį pavyko atsilaikyti prieš siautėjančią recesiją geriau, nei tikėtasi, tai gali įpūsti papildomo optimizmo rinkoms ir pratęsti įsivyravusią euforiją.
„Citigroup“ pranešė, kad pirmasis metų ketvirtis dėl investicinio padalinio darbo bankui buvo pelningas, tačiau išmokėjus dividendus privilegijuotųjų akcininkų savininkams, buvo gautas 0,18 JAV dolerio nuostolis už vieną akciją. Tai pranoko rinkos dalyvių lūkesčius, kurie tikėjosi, kad nuostoliai gali siekti 0,34 JAV dolerio. Nepaisant to, bendrovės, kurios ateityje greičiausiai laukia išskaidymas į daug įmonių, akcijos atpigo 9 proc.
Diversifikuotų verslų konglomeratas „General Electric“ paskelbė prastesnius, nei tikėtasi, ketvirčio rezultatus dėl smukusių pardavimų ir finansų padalinio nuostolių. Nepaisant to, akcijų kaina palypėjo į viršų 1 proc.
Automobilių gamintojos „General Motors“ vadovas pranešė, kad bendrovė artimiausiu metu ketina atleisti daugiau darbuotojų ir pranešti apie papildomus gamyklų uždarymus. Iki birželio 1 dienos įmonei reikia susitarti su darbuotojų profsąjungomis ir kreditoriais dėl ginčytinų klausimų, siekiant išvengti vyriausybės grasinamo skelbti įmonės bankrotą, kuris atrodo vis realesnis.
Mičigano universiteto ir „Reuters“ agentūros skaičiuojamas ir skelbiamas vartotojų pasitikėjimo indeksas balandį pasistiebė nuo 57,3 iki 61,9 punkto – daugiau, nei tikėtasi (58,5 punkto). Tikėtina, kad vartotojams daugiau pasitikėjimo galėjo įpūsti kritusios benzino kainos, vyriausybės ūkio skatinimo planai, akcijų rinkos atsigavimas ir pagerėjusios refinansavimo sąlygos. Tiesa, augant nedarbui ir krentant pajamų lūkesčiams ateityje šis pasitikėjimas dar gali mažėti.
Atsigaunant akcijų rinkai ir investuotojams tikintis greitesnio, nei prognozuojama, ūkio atsigavimo, iždo obligacijų kainos smuktelėjo, 10 metų pajamingumui padidėjus nuo 2,83 iki 2,94 proc. Per savaitę Federalinis rezervų bankas (FED) išpirko JAV VVP už 16 mlrd. JAV dolerių, o nuo kovo 25 dienos – jau už 44 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant to, iždo obligacijų pajamingumai kol kas nemažėja, be to, sunkiai įmanomas privataus sektoriaus skolos kainos sumažėjimas ir tvarus viso ūkio atsigavimas, tad didėja tikimybė ateityje sulaukti FED sprendimo išplėsti 300 mlrd. JAV dolerių VVP supirkimo programą.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksai toliau kilo, o praėjusi savaitė buvo šešta iš eilės, kai akcijų rinkos ją baigė su teigiamais indeksų pokyčiais.
Penktadienio nuotaikas Europos akcijų rinkoje iš esmės lėmė „Citigroup“ ir „General Electric“ naujienos, kurios suteikė optimizmo ir kitoms tų pačių sektorių įmonių akcijoms. Kai „Citigroup“ pranešė mažesnį nuostolį, nei tikėtasi, Vakarų Europos biržose kotiruojamų bankų akcijų kainos palypėjo maždaug 4,6–16,6 proc.
Euro zonos prekybos deficitas vasario mėnesį keik sumažėjo nuo 5,9 mlrd. eurų iki 4,0 mlrd. eurų. Prekybos deficitas sumažėjo dėl 0,5 proc. padidėjusio eksporto ir 0,8 proc. mažėjusio importo. Vis dėlto Vakarų Europos gamintojai dėl produkcijos paklausos tarptautinėse rinkose akivaizdžiai jaučia ekonomikos sunkmetį. Eksportas į pagrindines euro zonos prekybos partneres krito bene daugiausia nuo tada, kai pradėta rinkti ši statistika. Eksportas į JAV per metus nusmuko 27 proc., į D. Britaniją – 29 proc., o į Kiniją – 26 proc. Panašu, kad tokia padėtis eksporto rinkose truks dar ne vieną mėnesį, o pirmojo ketvirčio euro zonos BVP rezultatai turėtų būti prastesni nei praėjusį periodą.
Azija
Japonijos vartotojų pasitikėjimas kovo mėnesį padidėjo nuo 26,7 iki 28,9 punkto. Nors indekso reikšmės padidėjimas buvo kiek mažesnis, nei tikėtasi, tačiau pasitikėjimas vis dėlto atsiplėšė nuo žemumų. Vartotojų nuotaikas pakėlė Japonijos vyriausybės paskelbta 15,4 trln. jenų vertės ekonomikos skatinimo programa. Įskaitant ankstesnę paramą, vyriausybės ekonomikai skirtos lėšos sudaro apie 5 proc. BVP.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijoje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių kovo mėnesį, lyginant su praėjusių metų kovu, augo 5,7 proc., nors rinka tikėjosi žymiai mažesnio augimo (iki 4 proc.). Lyginant mėnesius kovą vidutinis atlyginimas augo 4,3 proc., kai vasarį smuko 0,2 proc. Lenkijos centrinio banko atstovė Halina Vasilevska-Trenkner teigė, kad vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių augimas 5,7 proc. kovą rodo, kad recesijos Lenkijoje dar nėra, ir tokie duomenys yra argumentas nebemažinti bazinės palūkanų normos. Tiesa, jos manymu, toks augimas nekeičia infliacijos lūkesčių, todėl Centrinis bankas netūrėtų imtis bazinės palūkanų normos didinimo politikos. Nedarbo lygis Lenkijoje kovą išaugo 0,9 proc., kai vasarį – 0,2 proc. (metiniu tempu). Tai didžiausias nedarbo augimas nuo 2005 m., kai šis rodiklis buvo pradėtas skaičiuoti.
Čekija dėl didesnio, nei tikėtasi, ekonomikos mažėjimo gali pažeisti Europos Sąjungos (ES) nustatytą leistiną biudžeto deficito ribą. Pasak Centrinio banko (CB) atstovo Zdaneko Turmos, dėl tokio staigaus ekonomikos lėtėjimo galima tikėtis, kad biudžeto deficitas bus kiek didesnis nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jo teigimu, Čekijos ekonomika gali smukti iki 2 proc. Siekdamas paskatinti augimą, CB per pastaruosius kelis mėnesius bazinę palūkanų normą jau sumažino 2 proc. punktais iki 1,75 proc. Per artimiausią susitikimą CB, pasak Zdaneko Turmos, bazinę palūkanų normą gali tiek didinti, tiek ir mažinti.
Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Gordonas Bajnai ketina imtis fiskalinių reformų, kuriomis bus toliau siekiama mažinti vyriausybės išlaidas, kad būtų suvaldytas biudžeto deficito didėjimas. Vengrija yra pirmoji Europos Sąjungos narė, gavusi pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo. Šalis anksčiau nepasižymėjo fiskaline drausme, o biudžeto deficitas 2006 metais buvo pasiekęs net 9,3 proc. BVP. Priimtino dydžio biudžeto deficitas – vienas iš TVF reikalavimų suteikiant šaliai paskolą. Vengrijos vyriausybė pablogino šių metų šalies ekonomikos augimo prognozę – dabar laukiamas 6 proc. BVP smukimas, kai anksčiau prognozuotas 3,5 proc. mažėjimas.
Rusijos finansų ministro pavaduotoja Tatjana Nesterenko teigia, kad vyriausybei gali tekti sumažinti kitų metų biudžeto išlaidas 30 proc., kadangi jau dabar didžiausia pasaulyje energetinių išteklių eksportuotoja eikvoja rezervinį fondą. Finansų ministerija, balandžio 16 d. duomenimis, iš rezervinio fondo biudžeto reikmėms išleido 123,8 mlrd. rublių. T. Nesterenko prognozuoja, kad šalies biudžetas deficitinis gali būti ketverius metus.
Ukrainos mažmeninė prekyba, įvertinus infliaciją, 2009 m. I ketvirtį smuko 11,5 proc. Nominalia išraiška mažmeninės prekybos apimtys išaugo 6,6 proc. iki 95,8 mlrd. grivinų. Galima pastebėti, kad situacija nuo vasario mėnesio suprastėjo, nes per 2 mėnesius realus kritimas siekė 9,4 proc.
Ukrainos vyriausybė ir Centrinis bankas patvirtino sąrašą 7 bankų, kuriuos kapitalizuotų pirmiausia. Skaičiuojama, kad kapitalo injekcijos galėtų siekti apie 20 mln. grivinų (arba 2,6 mlrd. JAV dolerių), kai šių bankų nuosavas kapitalas yra apie 1,4 mlrd. JAV dolerių. Taigi tai būtų gana didelė parama ir taip pat bankų sistemos stabilizavimas. Bankų kapitalizacija bus vykdoma keliais etapais, visas ciklas bus baigtas apytikriai per metus.
Žaliavos
Praeitą savaitę prekyba artimiausio mėnesio pristatymo šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandoriais „NYMEX“ biržoje svyravo apie 50 JAV dolerių kartelę, tačiau užsidarė kiek daugiau nei 50 JAV dolerių. Šią savaitę nafta vėl prekiaujama žemiau nei 50 JAV dolerių, nes investuotojai baiminasi, kad netrukus pasirodysiantys duomenys gali skelbti vėlesnį, nei tikėtasi, JAV ekonomikos atsigavimą. Investuotojai ypač laukia balandžio 24 dienos JAV komercijos departamento skelbiamų kovo mėnesio ilgalaikio vartojimo prekių, tokių kaip šaldytuvai ar kompiuteriai, užsakymų rodiklio. Šiandienos naftos kainos kritimą galima sieti su JAV dolerio kurso smukimu.
Aukso kaina praeitą savaitę judėjo panašia kaip ir JAV dolerio kursas kryptimi – per savaitę nukrito 2,8 proc., kai JAV dolerio kursas euro atžvilgiu sustiprėjo 2,4 proc. Nerimą kelia ir spaudimą aukso kainai daro didžiausio aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimo metalo kiekio kritimas – penktadienį atsargos sumažėjo 13,45 tonos, ketvirtadienį kiekis krito 8,25 tonos. Pastebėtina, kad tai buvo jau 4 savaitė iš eilės, kai aukso kaina krenta.
Varis brangsta jau 8 savaitė iš eilės. Penktadienį jo kaina pasiekė 4 805 JAV dolerių už toną ribą. Santykinai stiprų vario, cinko ir švino kilimą galima sieti ir su pastarojo meto akcijų rinkos raliu. Tiesa, vargu ar gali ilgai tęstis toks kilimas, kai prognozės dėl pasaulio ekonomikos augimo tik mažinamos, o pagrindinis vario užsakymų šaltinis Kinija auga mažiau, nei tikėtasi.