versija spausdinimui
(0)
Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 1,1 proc, tačiau likvidžiausių pozicijų dvidešimtukas WIG20 smuktelėjo 0,8 proc. Teigiamą indeksų pokytį lėmė optimistinės nuotaikos Vakarų biržose bei padidėjęs investuotojų apetitas rizikingoms turto rūšims, ką gerai iliustruoja ir zloto kurso pakilimas pastarosiomis savaitėmis.
Didžiausio investuotojų dėmesio sulaukė bankų akcijos. Dviejų didžiausių Lenkijos bankų „PKO BP“ ir „Pekao“ akcijos atpigo atitinkamai 0,9 ir 6,3 proc. investuotojams nerimaujant dėl galimų finansų sektoriaus nuostolių dėl augančio blogų paskolų dydžio. Didžiausio Europoje vario ir sidabro gamybos ir eksporto koncerno KGHM akcijos per penkias dienas atpigo 0,8 proc, o daugiausiai šį nuosmukį sąlygojo abiejų paminėtų metalų kainų korekcija tarptautinėse rinkose. Naftos kainoms smuktelėjus žemiau 50 JAV dolerių už barelį taško, atpigo naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijos. Prie jų korekcijos galėjo prisidėti pranešimas, kad laikinai stabdoma antrinės Čekijos naftos perdirbimo įmonės veikla dėl remonto. Insulino gamintojos „Bioton“ akcijų kaina pakilo 3,4 proc, farmacijos įmonei „Polpharma“ patvirtinus ketinimus investuoti į „Bioton“ akcijas 150 mln. zlotų bendrų naujų produktų vystymui.
Lenkija kreipsis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) siekdama apsaugoti valiutą nuo nekontroliuojamo nuvertėjimo ir padėti savo ekonomikai atlaikyti pasaulinį ekonomikos nuosmukį. Vyriausybė ketina prašyti 20,5 mlrd. dolerių paskolos vieneriems metams. Lenkija taps antra šalimi po Meksikos, pasinaudosiančia lanksčiąja kredito linija. Paskola padidins Lenkijos užsienio valiutos rezervus beveik trečdaliu, padės sumažinti Lenkijos skolos aptarnavimo sąnaudas. Centrinio banko vadovo Slavomiro Skrzypeko teigimu, kredito linija bus „teigiamas signalas“, padėsiantis investuotojams išskirti Lenkiją iš viso regiono. Centrinis bankas prognozuoja, kad Lenkijos ekonomika šiemet gali smukti 1,1 proc. Lenkijos infliacijos lygis kovo mėnesį brangstant maisto produktams buvo didžiausias per keturis mėnesius ir siekė 3,6 proc. Lenkijos centrinio banko (CB) nuomone, infliacijos padidėjimas, kuris šiemet yra jau antras, tikriausiai yra laikinas, nes lėtėjantis ekonomikos augimas, didėjantis nedarbo lygis ir mažėjanti paklausa per artimiausius mėnesius turėtų sumažinti infliacijos lygį iki centrinio banko tikslinės 2,5 proc. ribos, tad gali sekti dar bent vienas bazinių palūkanų mažinimas, o antroje šių metų pusėje ši norma gali sumažėti 225 baziniais punktais, t. y. priartėti prie euro zonos bazinės palūkanų normos. CB atstovas Janas Czekajus žiniasklaidai teigė, kad CB gali sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 3,75 proc. iki 3-3,5 proc. Jo nuomone, Lenkijos zloto silpimas buvo geras dalykas ekonomikai, nes padidino eksportuotojų konkurencingumą, ir dabar kursas yra „idealus“ prisijungimui prie valiutų kurso mechanizmo, būtino rengiantis įvesti eurą. Lenkijos biudžeto deficitas per pirmus tris šių metų mėnesius padidėjo daugiau, nei tikėtasi - iki 10,6 milijardo zlotų ir pasiekė beveik du trečdalius planuojamo metinio biudžeto deficito lygio. Biudžeto pajamos siekė 21,9 proc. metinio plano, išlaidos - 24 proc. Praėjusiais metais, kai ekonomika augo 4,8 proc, biudžeto perteklius pirmąjį ketvirtį siekė 3,1 mlrd. zlotų. Lenkijos einamosios sąskaitos perteklius vasarį siekė 525 mln. eurų, kai tiek tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, tiek ir sausį buvo fiksuojamas einamosios sąskaitos deficitas. Tai netikėtas rezultatas, nes rinkos tikėjosi 500 mln. eurų deficito. Pagrindinė priežastis - sumažėjęs užsienio prekybos deficitas ir įplaukę ES lėšos.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę pakilo 1,2 proc, Micex nukrito 0,1 proc. Investuotojų žvilgsnis nuo likvidžiausių naftos kompanijų akcijų krypo į antrojo ešelono įmones - pastarųjų akcijų dinamiką atspindintis indeksas RTS-2 pakilo 8,8 proc. Kainų korekciją lėmė per savaitę žemiau 50 JAV dolerių už barelį nukritusios naftos kainos, kurios jau kelintą savaitę iš eilės skatina rublio pigimą bivaliutinio JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu, per savaitę pastarasis atpigo 1,8 proc. Naftos sektoriaus atstovų „Lukoil“ akcijos atpigo 9,5 proc, „Surgutneftegaz“ pabrango 1 proc, o vamzdynų operatorės „Transneft“ - 11,2 proc. Aktyviausiai vėl buvo prekiaujama pasirodžius pranešimams, kad italų „Enel“ valdomą 20 proc. bendrovės akcijų paketą gali dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijomis, jų kaina per savaitę smuko 2,9 proc. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijų prieaugis siekė 8,1 proc, jį paskatino geresni nei tikėtasi JAV bankų pirmo ketvirčio veiklos rezultatai. Nikelio gamintojos „Norilsk Nickel“ akcijos atpigo 2,4 proc, mobiliojo ryšio operatorės MTS pabrango 5,5 proc. Rusijos 2008 m. IV ketv. BVP patikslintais duomenimis augo 1,2 proc. metiniu tempu. Tai keik geresnė rodiklio reikšmė nei prognozavo analitikai, kurie tikėjosi 1,2 proc. augimo.
Rusijos gamintojų kainų indeksas augo antrą mėnesį iš eilės. Kovo mėnesį gamintojų kainų indeksas palyginus su vasariu išaugo 4,1 proc. ir parodo, kad šalies ekonomika patiria infliacijos spaudimą. Gamintojų kainų indekso augimas kovo mėnesį sietinas su rublio nuvertėjimu ir kylančia naftos kaina.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas Belex 15 pakilo dar 6 proc. Per penkias dienas likvidžiausios banko „AIK“ akcijos pabrango 6,1 proc, sojų pupelių gamybos ir eksporto įmonės „Sojaprotein“ - 7,2 proc.
Ukrainos akcijų indeksas PFTS per savaitę pakilo 12,62 proc. Pirmadienį ir antradienį akcijų indeksai, vedini vietos investuotojų paklausos kilo maždaug po 3 proc. Trečiadienį biržoje sekė pelnų fiksavimas, kurį taip pat sąlygojo ir bendra rinkų tendencija Vakarų Europos biržose. Taip pat buvo paskelbta pramonės statistika, pagal kurią Ukrainos pramonės produkcija per metus smuko net 30,4 proc. Tiesa, per kovą pramonės gamybos apimtys padidėjo 8,3 proc, tačiau šį efektą sąlygojo atnaujintas dujų tiekimas iš Rusijos, dėl kurio atsistatė chemijos pramonės gamyba. Vakar Ukrainos akcijų indeksas šovė į viršų net 8,8 proc. - didžiausios savo vertės nuo praėjusių metų spalio. Tokį stiprų akcijų kainų ralį lėmė vakar paskelbtas Ukrainos vyriausybės ir centrinio banko sprendimas rekapitalizuoti šalies skolintojus. Nors rinkų reakcija ir buvo stipri, tačiau Ukrainos ekonomikos laukia dar ilgas kelias atsigavimo link, tad po stipraus kainų augimo greitai turi sekti ir pelnų fiksavimas, o ilgalaikės kainų augimo tendencijos dar gali tekti laukti ilgokai.
Vengrijos akcijų kainų indeksas BUX per savaitę nukrito 0,03 proc. Pirmadienį Budapešto birža nedirbo, o antradienį akcijų kainos nukrito 3 proc. vedinos nuotaikų globaliose rinkose, kurios žemyn judėjo paskelbus prastus JAV mažmeninės prekybos duomenis. Bendrai, savaitės prekyba daugmaž visą laiką sekė globalias tendencijas, kurios lėmė pagrindinių BUX indekse esančių įmonių akcijų kainų raidą. Priminsime, kad apie 90 proc. Budapešto biržos indekso sudaro kelios stambios įmonės (tokios kaip naftos bendrovė „MOL“, bankas „OTP“ ir farmacijos kompanija „Richter“). Tad savaitės viduryje Vengrijos akcijų rinkos indeksą nusitempė bankas „OTP“, kuris pigo kartu su kitais Europos bankais po to kai Šveicarų bankas „UBS“ paskelbė nedžiuginančias naujienas apie I ketv. veiklos rezultatus ir ketinimus mažinti darbuotojų skaičių. Ketvirtadienį akcijų kursai vėl atgavo kryptį kartu su kilusia Vakarų Europos akcijų rinka.
Ekonominių įvykių kalendorius šią savaitę neapsižymėjo didele įvykių gausa. Tačiau verta paminėti vasario mėnesio pramonės produkcijos rodiklį. Pasak Vengrijos statistikų, pramonės gamyba šalyje per mėnesį krito 4,1 proc, o metinis smukimas siekė net 25,4 proc. Vengrijos pramonės sektorius, kaip ir visoje Europoje, kenčia nuo kritusios vidaus ir užsienio paklausos, dėl kurios pramonės produkcija žemyn ritasi dviženkliais procentiniais pokyčiais. Šią savaitę paskelbta euro zonos pramonės produkcija smuko 18,4 proc. metiniu tempu.
LFO1L.LH: Viena didžiausių Europos fosfatinių trąšų gamintoja “Lifosa” po 7 metų pelningos veiklos pirmą kartą patyrė nuostolius. Bendrovė buvo priartėjusi prie bankroto ribos 2001 metais, o nuo 2002 m., kada bendrovę įsigijo Rusijos koncernas „Eurochem“, nepatyrė nuostolių. Bendrovės pardavimai smuko 17 proc., grynieji nuostoliai siekė 11,9 mln. Lt. Mažesnius pardavimus ir pelną pirmiausia, žinoma, lėmė kritusios pagrindinės produkcijos DAP kaina. Svertinė DAP pardavimo kaina 2009 m. I ketvirtį siekė 993 Lt, kas yra 32 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tiesa, pastebėtina ir teigiamų ženklų – kelis paskutinius mėnesius DAP kaina beveik nekrenta ir pavyzdžiui kovo mėnesį DAP kaina, lyginant su vasario mėnesiu, smuko tik 1,4 proc., iki 977 Lt už toną. Kainos smukimą gana daug kompensavo pardavimų natūriniais vienetais augimas – 33 proc., iki 256 tūkstančių tonų. Pastebėtina, kad paskutinius du mėnesius DAP pardavimai tonomis buvo atitinkamai 3,5 karto ir 26 proc. didesni nei praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai rodo, kad bendrovė jau dirba pilnu pajėgumu ir net realizuoja susikaupusius kiekius sandėliuose. Gamyba buvo sustojusi 2008 m. pabaigoje po to kai DAP kaina pradėjo kristi ir daugelis pirkėjų lūkuriavo dar mažesnių kainų. Kadangi kainos kritimas sustojo, įmonė vasario ir kovo mėnesį jau pardavė žymiai didesnius nei pernai kiekius. Tačiau nuostolis patirtas ne tik dėl žemesnių kainų. Akivaizdu, kad bendrovė pirko žaliavas (didžiausią dalį sąnaudų sudaro apatito koncentratas arba fosforitas) už aukštas kainas. Viena vertus, galima manyti, kad žaliavų kaina taip pat krenta, tačiau parduodama produkcija yra apskaitoma su anksčiau įsigytomis žaliavomis, kurios dar buvo pirktos prie aukštų kainų, kita vertus, jeigu žaliavų kainos yra vis dar nekritusios, nes kontraktai fiksuoti arba niekas neparduoda žemesnėmis kainomis, įmonė ir toliau susidurs su sunkumais. Labiau tikėtinas yra pirmasis variantas, nes kitu atveju DAP gamintojams tiesiog nebeapsimokės gaminti, o žaliavų pardavėjai neturės kam parduoti produkcijos už aukštas kainas. Tikėtina, kad bendrovė jau persiderėjo arba artimiausiu metu gaus žaliavas už žemesnes kainas ir II ketvirtis bus pelningas. Tiesa, reikėtų laukti kur kas mažesnių pelnų nei ankstesniais metais. Be to, reiktų pastebėti, kad bendrovė didžiąją dalį žaliavų perka iš motininės kompanijos kontroliuojamų įmonių, todėl kontraktai gali būti peržiūrimi su vėlavimu, tokiu būdu pelną perskirstant kitoms įmonėms. 2008 m. finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2008 m. vidutinė fosfatinės žaliavos kaina siekė 748,95 Lt už toną, kai 2007 m. ji buvo 231,06 Lt už toną. Žvelgiant į Maroko fosfatinės uolienos kainas, matyti, kad vidutinė kaina 2008 m. siekė 897 Lt už toną, 2007 m. kaina buvo 184 Lt už toną. Paskutinė kaina užfiksuota 2009 m. sausio mėnesį – 689 Lt už toną. Pagal šiuos duomenis galima spręsti, kad „Lifosa“ perka žaliavas artimomis rinkai kainomis. Kita išvada – nors tėra pateikiamos sausio mėnesio kainos, visiškai realu būtų manyti, kad žaliavų kaina šiuo metu yra žemesnė.
CEZ.CP: „CEZ“ akcininkams siūlys mokėti 50 Čekijos kronų akcijai dividendus (dividendinis pajamingumas pagal šios dienos kainą – 6,3 proc.). Toks sprendimas atitinka bendrovės dividendų politiką išmokėti 50-60 proc. pelno (šių metų dividendams būtų skirta 56 proc. pelno).
RASP.RU: Viena didžiausių Rusijos koksuotos anglies, naudojamos plienui gaminti, kasėjų „Raspadskaya“ paskelbė savo 2008 m. finansinius rezultatus, iš kurių galime spręsti apie juodosios metalurgijos pramonės situaciją praėjusių metų antroje pusėje. „Raspadskaya“ pardavimų pajamos išaugo 33,7 proc. 2008 m. II pusm., lyginant su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu daugiausiai dėl buvusių aukštesnių koksuotos anglies pardavimo kainų. Tačiau visą šį prieaugį suformavo dar pakankamai stiprus 2008 m. III ketv., kai anglies kainos buvo pasiekusios savo piką, nes paskutinis metų ketv. tiek pačiai bendrovei, tiek ir kitiems anglies kasėjams buvo labai prastas beveik sustojus pirkimams iš plieno gamyklų. Atitinkamai smuko koksuotos anglies kainos. Dar 2008 m. III ketv. vidutinė „Raspadskaya“ parduotos produkcijos kaina siekė 229 JAV dolerius už toną, kai IV ketv. vidutinė kaina nukrito iki 121 dolerio, o 2009 m. I ketv. tesiekė vos 48 dolerius už toną. Stipriai mažėjo ir pačios koksuotos anglies pardavimo kiekiai, kurie 2008 m. IV ketv. tesiekė 800 tūkst. tonų, bet 2009 m. I ketv. jau ėmė atsigauti ir sudarė 1,3 mln. tonų. Panašu, kad bendrovės koksuotos anglies kiekiai stabilizuojasi, tačiau jie vis vien yra labai žemi, lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Bendrovės pelningumas 2008 m. II pusm. išliko aukštas, bet akivaizdu, kad 2009 m. I pusm. jis bus daug mažesnis ir bendrovė balansuos ties labai mažo pelningumo riba. „Raspadskaya“ skolos ir mokumo rodikliai yra gana geri, tačiau egzistuoja problema, susijusi su išleista 300 mln. JAV dolerių obligacijų emisija, kuri turi sąlygą, kad privalo būti išpirkta anksčiau laiko, jeigu bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis bus aukštesnis nei 3, kas yra įmanoma, jeigu toliau vyraus neigiama aplinka metalurgijos pramonėje ir bendrovė dirbs su minimaliu pelnu.
Dabar „Raspadskaya“ akcijomis prekiaujama jas vertinant slenkamaisiais 2,13 P/E ir 1,95 EV/EBITDA, tačiau šie rodikliai labai prastės 2009 m. stipriai smunkant bendrovės pelningumui.
VLP1L.LH: „Vilkyškių Pieninės“ grupės paskelbti kovo mėn. pardavimai viršijo lūkesčius. Suprantama, kad didesnę dalį pardavimų augimo lyginant su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu sudaro vis dar jaučiamas 2008 m. balandžio pabaigoje įsigytos „Kelmės Pieninės“ pardavimų konsolidavimo efektas. Visgi, tokio dydžio augimo grupė dar nėra parodžiusi nuo „Kelmės Pieninės“ įsigijimo. Tad panašu, kad kovo mėn. grupės pardavimai augo ir atmetus „Kelmės Pieninės“ rezultatus, kas suteikia džiugesio, jog bendrovė turėjo sumažinti susikaupusias pieno produktų atsargas, atrasdama joms kartu ir naujų pardavimų rinkų. Pieno produktų kainos užsienio rinkose kovo mėn. taip pat stabilizavosi, o kai kurių net truputį paaugo, tad tai taip pat turėjo šiek tiek prisidėti prie grupės pardavimų išaugimo. Balandžio mėn. dar jausis „Kelmės Pieninės“ rezultatų konsolidavimo efektas, tačiau apskritai, pieno produktų rinka išlieka dar ganėtinai silpna ir sunku tikėtis, kad grupė artimiausiu metu sugebėtų išlaikyti tokius augančių pardavimų tempus.
PZV1L.LH: „Pieno žvaigždžių“ planuojamų mokėti dividendų suma šiek tiek nustebino savo dydžiu. Bendrovė planuoja išmokėti 5,917 mln. Lt dividendų už ataskaitinius 2008 m., arba 11,25 ct vienai akcijai (22,5 ct. praėjusiais metais), kas pagal šiandienos „Pieno žvaigždžių“ rinkos kainą sudarytų 6,25 proc. dividendinį akcijos pajamingumą. Toks pajamingumas lyginant su kitomis Lietuvos bendrovių mokamais dividendais yra vienas aukštesnių. Reiktų pastebėti, kad bendrovė 2008 m. dirbo nuostolingai, tad dividendai bus mokami iš seniau sukaupto ir nepaskirstyto rezultato. Be to, „Pieno žvaigždės“ ketina kaip ir praėjusiais metais suformuoti 6 mln. Lt rezervą savoms akcijoms įsigyti. Priminimui, 2009 m. sausio mėn. bendrovė išnaudojo 2 mln. Lt ir už juos įsigijo 800 tūkst. nuosavų akcijų. Dabar bendrovė turi įsigijusi beveik 3 proc. nuosavų akcijų, o kaip žinia pagal LR įstatymus maksimalus nuosavų akcijų skaičius siekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Šie visuotiniam akcininkų susirinkimui planuojami pateikti pasiūlymai pareikalaus gana didelio pinigų išėjimo iš bendrovės, kas tokiu metu sukuria didesnę grėsmę bendrovės mokumo padėčiai. Iš kitos pusės, tai tampa vienu iš įrodymu, kad „Pieno žvaigždžių“ dabartinė veiklos situacija leidžia jai išmokėti dividendus ir jaustis saugiai prieš kreditorius šiais metais. Akcijų kainą šios naujienos turėtų paveikti teigiamai.
FIVE.LI: Didžiausias Rusijos maisto produktų mažmenininkas „X5 Retail Group“ paskelbė 2008 m. IV ketv. veiklos rezultatus. 2008 metų ir 2008 m. IV ketv. pajamos palyginus su tais pačiais laikotarpiais prieš metus augo 57 proc. ir 41 proc. atitinkamai. Įspūdinga, kad 2008 metais, buvo atidaryta 233 naujos parduotuvės ir prekybinis plotas išaugo 265 tūkst. kvadratinių metrų, tačiau tai nesutrukdė augti lyginamosioms pajamoms (angl. like-for-like), kurios išaugo 22 proc., Maskvoje ir Sankt Peterburge – 27 proc. ir 17 proc. atitinkamai. Dėl rublio nuvertėjimo ir prestižo nurašymo 2008 m. IV ketv. bendrovė patyrė 227 mln. ir 2,26 mlrd. JAV dolerių nuostolio atitinkamai. Per 2008 metus bendrovė patyrė 2138,3 mln. JAV dolerių nuostolį, tačiau eliminavus per paskutinį 2008 m. ketvirtį patirtą nuostolį iš prestižo nurašymo, bendrovės pelnas būtų 118,7 mln. dolerių. „X5 Retail Group“ 2008 metais išlaikė stiprų pinigų srautą iš pagrindinės veiklos, kuris augo 47 proc. iki 629,3 mln. JAV dolerių. 2008 metais bendrovė investavo 1,656 mlrd. dolerių arba 84 proc. daugiau nei 2007 m. Didžioji investicijų dalis (658,9 mln. dolerių) buvo skirta „Karusel“ (24 veikiantys prekybos centrai, du nebaigti statyti sandėliai ir aštuoni žemės sklypai) įsigijimui.
XXIC.LN: Ukrainos nekilnojamo turto vystytojas “XXI Century Investments” pareiškė, kad derasi su dviem bankais dėl galimo paskolų restruktūrizavimo už 86 mln. USD. Bendrovė derasi dėl 56 mln. USD paskolos restruktūrizavimo iš „Eurobank“, kuris bendrovei 2008 m. gegužės 20 dieną buvo paskolinęs 52 mln. USD su LIBOR 3 mėnesiai + 5,5 proc. palūkanomis iki 2011 m. gegužės 23 d. Paskolai tuomet buvo užstatytas 100 proc. didžiausio bendrovės prekybos centro „Kvadrat Perova“ turto. Kitas bankas, su kuriuo deramasi dėl 30 mln. USD kredito, yra „AKIB Ukrsibbank“. Įsipareigojimai šiam bankui siekia 35 mln. USD., mokamos palūkanos – LIBOR 12 mėnesių + 6,5 proc. Bankui užstatytas „Kvadrat Lukyanivka“ prekybos centras. Faktas, kad XXIC pradėjo išankstines derybas dėl paskolų refinansavimo gali rodyti, kad bankai prispaudė bendrovę anksčiau numatyto termino persvarstyti skolinius įsipareigojimus. Pastebėtina, kad liko kiek daugiau nei mėnuo (gegužės 24 d.) iki svarbiausio reikalavimo išpirkti 175 mln. USD vertės obligacijų emisiją. Naujiena yra neutrali, nes derybos dar tik vyksta ir nėra aišku, ar bendrovei pavyks sėkmingai refinansuoti įsipareigojimus. Pastebėsime, kad paraleliai gana stipriai teigiamai sureagavo depozitoriumo pakvitavimų kaina Londono akcijų biržoje. Paskutinis sudarytas sandoris yra 0,34 GBP, pirkimo ir pardavimo santykis yra 0.29 / 0,34 GBP.
MTBD.UZ: Didžiausia Ukrainos tiltų statytoja „Mostobud“ visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtino 2008 m. finansinius rezultatus bei paskelbė, kad už praėjusius metus dividendų nemokės. Bendrovės pajamos 2008 m. siekė 1 mlrd. UAH (191 mln. USD), kas yra 9 proc. daugiau nei 2007 m., tuo tarpu grynasis pelnas siekė 9,1 mln. UAH (1,7 mln. USD), kai 2007 m. patirtas 2,8 mln. USD nuostolis. Bendrovės naujai išrinktas vadovas J.Tsyganok dar kartą pabrėžė, kad bendrovė susiduria su finansavimo trūkumu ir 2009 m. gali sumažinti darbuotojų skaičių 20 proc. Pagrindiniai kontraktai 2008 m. buvo tilto statyba per Dnepro upę Zaporižės mieste (35,5 mln. USD), viadukas Kijeve (86,8 mln. USD), kontraktas su valstybine kelių tiesėja „Ukravtodor“ (31,7 mln. USD), kontraktas su valstybiniu geležinkelių tiesėju „Ukrzaliznytca“ (19,6 mln. USD) ir Kijevo stadionas „Olimpic“ (5,7 mln. USD). Būtent šie kontraktai turėtų būti pagrindiniai darbai ir 2009 metais, kada iš viso ketinama gauti 15 proc. daugiau pajamų, tai yra 1,15 mlrd. UAH. Pajamų augimas prognozuojamas dėl Rumunijoje laimėto namų kvartalo statybos projekto (90 mln. EUR), infrastruktūros projekto Jungtiniuose Arabų Emyratuose (150 mln. USD), taip pat bendrovė pasirašė susitarimą statyti gyvenamuosius namus bei tiltą (500 mln. USD) Ashkhabade Turkmenistane. Pastebėtina, kad bendrovė dažnai įgyvendina projektus savo lėšomis, laukdama vėluojančio finansavimo iš valstybės ateityje. Tai sukelia papildomų rizikų, nes valstybė paprastai gerokai vėluoja arba visai neatsiskaito už padarytus darbus. Ypač tai yra aktualu ekonominio sunkumo laikotarpiu. Priminsime, kad Ukraina yra įsiskolinusi „Mostobud“ 250 mln. UAH. Anot bendrovės vadovo ir stebėtojų tarybos pirmininko V.Prodivus šiuo metu į projektus Kijeve ir Zaporižėje be finansavimo yra investavusi 30 mln. USD. Bendrovės einamieji įsipareigojimai 2008 m. balanse siekia 125 mln. USD (paaugo 47 proc. lyginant su 2007 m.), tuo tarpu ilgalaikės skolos padidėjo 29 proc., iki 23 mln. USD. Nors „Mostobud“ žingsnius ieškoti išgyvenimo galimybių diversifikuojant veiklą pagal teikiamas paslaugas ir geografiškai galima vertinti teigiamai, tačiau finansavimo klausimas yra pats svarbiausias ir vargu, ar bus teigiamų poslinkių artimiausiu metu.
PTR1L.LH: Lietuvos statybų bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ per visuotinį akcininkų susirinkimą spręs klausimą išmokėti 0,98 mln. Lt dividendų, kas reikštų 0,06 Lt akcijai arba 3,4 proc. dividendinį pajamingumą. Nors dividendai yra kur kas mažesni nei pernai (4,4 mln. Lt) bei užpernai (2,96 mln. Lt), tačiau prie sunkių šiandienos sąlygų (ypač statybų sektoriui) tokie dividendai turėtų būti vertinami teigiamai.
Didžiausio investuotojų dėmesio sulaukė bankų akcijos. Dviejų didžiausių Lenkijos bankų „PKO BP“ ir „Pekao“ akcijos atpigo atitinkamai 0,9 ir 6,3 proc. investuotojams nerimaujant dėl galimų finansų sektoriaus nuostolių dėl augančio blogų paskolų dydžio. Didžiausio Europoje vario ir sidabro gamybos ir eksporto koncerno KGHM akcijos per penkias dienas atpigo 0,8 proc, o daugiausiai šį nuosmukį sąlygojo abiejų paminėtų metalų kainų korekcija tarptautinėse rinkose. Naftos kainoms smuktelėjus žemiau 50 JAV dolerių už barelį taško, atpigo naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijos. Prie jų korekcijos galėjo prisidėti pranešimas, kad laikinai stabdoma antrinės Čekijos naftos perdirbimo įmonės veikla dėl remonto. Insulino gamintojos „Bioton“ akcijų kaina pakilo 3,4 proc, farmacijos įmonei „Polpharma“ patvirtinus ketinimus investuoti į „Bioton“ akcijas 150 mln. zlotų bendrų naujų produktų vystymui.
Lenkija kreipsis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) siekdama apsaugoti valiutą nuo nekontroliuojamo nuvertėjimo ir padėti savo ekonomikai atlaikyti pasaulinį ekonomikos nuosmukį. Vyriausybė ketina prašyti 20,5 mlrd. dolerių paskolos vieneriems metams. Lenkija taps antra šalimi po Meksikos, pasinaudosiančia lanksčiąja kredito linija. Paskola padidins Lenkijos užsienio valiutos rezervus beveik trečdaliu, padės sumažinti Lenkijos skolos aptarnavimo sąnaudas. Centrinio banko vadovo Slavomiro Skrzypeko teigimu, kredito linija bus „teigiamas signalas“, padėsiantis investuotojams išskirti Lenkiją iš viso regiono. Centrinis bankas prognozuoja, kad Lenkijos ekonomika šiemet gali smukti 1,1 proc. Lenkijos infliacijos lygis kovo mėnesį brangstant maisto produktams buvo didžiausias per keturis mėnesius ir siekė 3,6 proc. Lenkijos centrinio banko (CB) nuomone, infliacijos padidėjimas, kuris šiemet yra jau antras, tikriausiai yra laikinas, nes lėtėjantis ekonomikos augimas, didėjantis nedarbo lygis ir mažėjanti paklausa per artimiausius mėnesius turėtų sumažinti infliacijos lygį iki centrinio banko tikslinės 2,5 proc. ribos, tad gali sekti dar bent vienas bazinių palūkanų mažinimas, o antroje šių metų pusėje ši norma gali sumažėti 225 baziniais punktais, t. y. priartėti prie euro zonos bazinės palūkanų normos. CB atstovas Janas Czekajus žiniasklaidai teigė, kad CB gali sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 3,75 proc. iki 3-3,5 proc. Jo nuomone, Lenkijos zloto silpimas buvo geras dalykas ekonomikai, nes padidino eksportuotojų konkurencingumą, ir dabar kursas yra „idealus“ prisijungimui prie valiutų kurso mechanizmo, būtino rengiantis įvesti eurą. Lenkijos biudžeto deficitas per pirmus tris šių metų mėnesius padidėjo daugiau, nei tikėtasi - iki 10,6 milijardo zlotų ir pasiekė beveik du trečdalius planuojamo metinio biudžeto deficito lygio. Biudžeto pajamos siekė 21,9 proc. metinio plano, išlaidos - 24 proc. Praėjusiais metais, kai ekonomika augo 4,8 proc, biudžeto perteklius pirmąjį ketvirtį siekė 3,1 mlrd. zlotų. Lenkijos einamosios sąskaitos perteklius vasarį siekė 525 mln. eurų, kai tiek tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, tiek ir sausį buvo fiksuojamas einamosios sąskaitos deficitas. Tai netikėtas rezultatas, nes rinkos tikėjosi 500 mln. eurų deficito. Pagrindinė priežastis - sumažėjęs užsienio prekybos deficitas ir įplaukę ES lėšos.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę pakilo 1,2 proc, Micex nukrito 0,1 proc. Investuotojų žvilgsnis nuo likvidžiausių naftos kompanijų akcijų krypo į antrojo ešelono įmones - pastarųjų akcijų dinamiką atspindintis indeksas RTS-2 pakilo 8,8 proc. Kainų korekciją lėmė per savaitę žemiau 50 JAV dolerių už barelį nukritusios naftos kainos, kurios jau kelintą savaitę iš eilės skatina rublio pigimą bivaliutinio JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu, per savaitę pastarasis atpigo 1,8 proc. Naftos sektoriaus atstovų „Lukoil“ akcijos atpigo 9,5 proc, „Surgutneftegaz“ pabrango 1 proc, o vamzdynų operatorės „Transneft“ - 11,2 proc. Aktyviausiai vėl buvo prekiaujama pasirodžius pranešimams, kad italų „Enel“ valdomą 20 proc. bendrovės akcijų paketą gali dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijomis, jų kaina per savaitę smuko 2,9 proc. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijų prieaugis siekė 8,1 proc, jį paskatino geresni nei tikėtasi JAV bankų pirmo ketvirčio veiklos rezultatai. Nikelio gamintojos „Norilsk Nickel“ akcijos atpigo 2,4 proc, mobiliojo ryšio operatorės MTS pabrango 5,5 proc. Rusijos 2008 m. IV ketv. BVP patikslintais duomenimis augo 1,2 proc. metiniu tempu. Tai keik geresnė rodiklio reikšmė nei prognozavo analitikai, kurie tikėjosi 1,2 proc. augimo.
Rusijos gamintojų kainų indeksas augo antrą mėnesį iš eilės. Kovo mėnesį gamintojų kainų indeksas palyginus su vasariu išaugo 4,1 proc. ir parodo, kad šalies ekonomika patiria infliacijos spaudimą. Gamintojų kainų indekso augimas kovo mėnesį sietinas su rublio nuvertėjimu ir kylančia naftos kaina.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas Belex 15 pakilo dar 6 proc. Per penkias dienas likvidžiausios banko „AIK“ akcijos pabrango 6,1 proc, sojų pupelių gamybos ir eksporto įmonės „Sojaprotein“ - 7,2 proc.
Ukrainos akcijų indeksas PFTS per savaitę pakilo 12,62 proc. Pirmadienį ir antradienį akcijų indeksai, vedini vietos investuotojų paklausos kilo maždaug po 3 proc. Trečiadienį biržoje sekė pelnų fiksavimas, kurį taip pat sąlygojo ir bendra rinkų tendencija Vakarų Europos biržose. Taip pat buvo paskelbta pramonės statistika, pagal kurią Ukrainos pramonės produkcija per metus smuko net 30,4 proc. Tiesa, per kovą pramonės gamybos apimtys padidėjo 8,3 proc, tačiau šį efektą sąlygojo atnaujintas dujų tiekimas iš Rusijos, dėl kurio atsistatė chemijos pramonės gamyba. Vakar Ukrainos akcijų indeksas šovė į viršų net 8,8 proc. - didžiausios savo vertės nuo praėjusių metų spalio. Tokį stiprų akcijų kainų ralį lėmė vakar paskelbtas Ukrainos vyriausybės ir centrinio banko sprendimas rekapitalizuoti šalies skolintojus. Nors rinkų reakcija ir buvo stipri, tačiau Ukrainos ekonomikos laukia dar ilgas kelias atsigavimo link, tad po stipraus kainų augimo greitai turi sekti ir pelnų fiksavimas, o ilgalaikės kainų augimo tendencijos dar gali tekti laukti ilgokai.
Vengrijos akcijų kainų indeksas BUX per savaitę nukrito 0,03 proc. Pirmadienį Budapešto birža nedirbo, o antradienį akcijų kainos nukrito 3 proc. vedinos nuotaikų globaliose rinkose, kurios žemyn judėjo paskelbus prastus JAV mažmeninės prekybos duomenis. Bendrai, savaitės prekyba daugmaž visą laiką sekė globalias tendencijas, kurios lėmė pagrindinių BUX indekse esančių įmonių akcijų kainų raidą. Priminsime, kad apie 90 proc. Budapešto biržos indekso sudaro kelios stambios įmonės (tokios kaip naftos bendrovė „MOL“, bankas „OTP“ ir farmacijos kompanija „Richter“). Tad savaitės viduryje Vengrijos akcijų rinkos indeksą nusitempė bankas „OTP“, kuris pigo kartu su kitais Europos bankais po to kai Šveicarų bankas „UBS“ paskelbė nedžiuginančias naujienas apie I ketv. veiklos rezultatus ir ketinimus mažinti darbuotojų skaičių. Ketvirtadienį akcijų kursai vėl atgavo kryptį kartu su kilusia Vakarų Europos akcijų rinka.
Ekonominių įvykių kalendorius šią savaitę neapsižymėjo didele įvykių gausa. Tačiau verta paminėti vasario mėnesio pramonės produkcijos rodiklį. Pasak Vengrijos statistikų, pramonės gamyba šalyje per mėnesį krito 4,1 proc, o metinis smukimas siekė net 25,4 proc. Vengrijos pramonės sektorius, kaip ir visoje Europoje, kenčia nuo kritusios vidaus ir užsienio paklausos, dėl kurios pramonės produkcija žemyn ritasi dviženkliais procentiniais pokyčiais. Šią savaitę paskelbta euro zonos pramonės produkcija smuko 18,4 proc. metiniu tempu.
LFO1L.LH: Viena didžiausių Europos fosfatinių trąšų gamintoja “Lifosa” po 7 metų pelningos veiklos pirmą kartą patyrė nuostolius. Bendrovė buvo priartėjusi prie bankroto ribos 2001 metais, o nuo 2002 m., kada bendrovę įsigijo Rusijos koncernas „Eurochem“, nepatyrė nuostolių. Bendrovės pardavimai smuko 17 proc., grynieji nuostoliai siekė 11,9 mln. Lt. Mažesnius pardavimus ir pelną pirmiausia, žinoma, lėmė kritusios pagrindinės produkcijos DAP kaina. Svertinė DAP pardavimo kaina 2009 m. I ketvirtį siekė 993 Lt, kas yra 32 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tiesa, pastebėtina ir teigiamų ženklų – kelis paskutinius mėnesius DAP kaina beveik nekrenta ir pavyzdžiui kovo mėnesį DAP kaina, lyginant su vasario mėnesiu, smuko tik 1,4 proc., iki 977 Lt už toną. Kainos smukimą gana daug kompensavo pardavimų natūriniais vienetais augimas – 33 proc., iki 256 tūkstančių tonų. Pastebėtina, kad paskutinius du mėnesius DAP pardavimai tonomis buvo atitinkamai 3,5 karto ir 26 proc. didesni nei praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai rodo, kad bendrovė jau dirba pilnu pajėgumu ir net realizuoja susikaupusius kiekius sandėliuose. Gamyba buvo sustojusi 2008 m. pabaigoje po to kai DAP kaina pradėjo kristi ir daugelis pirkėjų lūkuriavo dar mažesnių kainų. Kadangi kainos kritimas sustojo, įmonė vasario ir kovo mėnesį jau pardavė žymiai didesnius nei pernai kiekius. Tačiau nuostolis patirtas ne tik dėl žemesnių kainų. Akivaizdu, kad bendrovė pirko žaliavas (didžiausią dalį sąnaudų sudaro apatito koncentratas arba fosforitas) už aukštas kainas. Viena vertus, galima manyti, kad žaliavų kaina taip pat krenta, tačiau parduodama produkcija yra apskaitoma su anksčiau įsigytomis žaliavomis, kurios dar buvo pirktos prie aukštų kainų, kita vertus, jeigu žaliavų kainos yra vis dar nekritusios, nes kontraktai fiksuoti arba niekas neparduoda žemesnėmis kainomis, įmonė ir toliau susidurs su sunkumais. Labiau tikėtinas yra pirmasis variantas, nes kitu atveju DAP gamintojams tiesiog nebeapsimokės gaminti, o žaliavų pardavėjai neturės kam parduoti produkcijos už aukštas kainas. Tikėtina, kad bendrovė jau persiderėjo arba artimiausiu metu gaus žaliavas už žemesnes kainas ir II ketvirtis bus pelningas. Tiesa, reikėtų laukti kur kas mažesnių pelnų nei ankstesniais metais. Be to, reiktų pastebėti, kad bendrovė didžiąją dalį žaliavų perka iš motininės kompanijos kontroliuojamų įmonių, todėl kontraktai gali būti peržiūrimi su vėlavimu, tokiu būdu pelną perskirstant kitoms įmonėms. 2008 m. finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2008 m. vidutinė fosfatinės žaliavos kaina siekė 748,95 Lt už toną, kai 2007 m. ji buvo 231,06 Lt už toną. Žvelgiant į Maroko fosfatinės uolienos kainas, matyti, kad vidutinė kaina 2008 m. siekė 897 Lt už toną, 2007 m. kaina buvo 184 Lt už toną. Paskutinė kaina užfiksuota 2009 m. sausio mėnesį – 689 Lt už toną. Pagal šiuos duomenis galima spręsti, kad „Lifosa“ perka žaliavas artimomis rinkai kainomis. Kita išvada – nors tėra pateikiamos sausio mėnesio kainos, visiškai realu būtų manyti, kad žaliavų kaina šiuo metu yra žemesnė.
CEZ.CP: „CEZ“ akcininkams siūlys mokėti 50 Čekijos kronų akcijai dividendus (dividendinis pajamingumas pagal šios dienos kainą – 6,3 proc.). Toks sprendimas atitinka bendrovės dividendų politiką išmokėti 50-60 proc. pelno (šių metų dividendams būtų skirta 56 proc. pelno).
RASP.RU: Viena didžiausių Rusijos koksuotos anglies, naudojamos plienui gaminti, kasėjų „Raspadskaya“ paskelbė savo 2008 m. finansinius rezultatus, iš kurių galime spręsti apie juodosios metalurgijos pramonės situaciją praėjusių metų antroje pusėje. „Raspadskaya“ pardavimų pajamos išaugo 33,7 proc. 2008 m. II pusm., lyginant su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu daugiausiai dėl buvusių aukštesnių koksuotos anglies pardavimo kainų. Tačiau visą šį prieaugį suformavo dar pakankamai stiprus 2008 m. III ketv., kai anglies kainos buvo pasiekusios savo piką, nes paskutinis metų ketv. tiek pačiai bendrovei, tiek ir kitiems anglies kasėjams buvo labai prastas beveik sustojus pirkimams iš plieno gamyklų. Atitinkamai smuko koksuotos anglies kainos. Dar 2008 m. III ketv. vidutinė „Raspadskaya“ parduotos produkcijos kaina siekė 229 JAV dolerius už toną, kai IV ketv. vidutinė kaina nukrito iki 121 dolerio, o 2009 m. I ketv. tesiekė vos 48 dolerius už toną. Stipriai mažėjo ir pačios koksuotos anglies pardavimo kiekiai, kurie 2008 m. IV ketv. tesiekė 800 tūkst. tonų, bet 2009 m. I ketv. jau ėmė atsigauti ir sudarė 1,3 mln. tonų. Panašu, kad bendrovės koksuotos anglies kiekiai stabilizuojasi, tačiau jie vis vien yra labai žemi, lyginant su praėjusiais laikotarpiais. Bendrovės pelningumas 2008 m. II pusm. išliko aukštas, bet akivaizdu, kad 2009 m. I pusm. jis bus daug mažesnis ir bendrovė balansuos ties labai mažo pelningumo riba. „Raspadskaya“ skolos ir mokumo rodikliai yra gana geri, tačiau egzistuoja problema, susijusi su išleista 300 mln. JAV dolerių obligacijų emisija, kuri turi sąlygą, kad privalo būti išpirkta anksčiau laiko, jeigu bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis bus aukštesnis nei 3, kas yra įmanoma, jeigu toliau vyraus neigiama aplinka metalurgijos pramonėje ir bendrovė dirbs su minimaliu pelnu.
Dabar „Raspadskaya“ akcijomis prekiaujama jas vertinant slenkamaisiais 2,13 P/E ir 1,95 EV/EBITDA, tačiau šie rodikliai labai prastės 2009 m. stipriai smunkant bendrovės pelningumui.
VLP1L.LH: „Vilkyškių Pieninės“ grupės paskelbti kovo mėn. pardavimai viršijo lūkesčius. Suprantama, kad didesnę dalį pardavimų augimo lyginant su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu sudaro vis dar jaučiamas 2008 m. balandžio pabaigoje įsigytos „Kelmės Pieninės“ pardavimų konsolidavimo efektas. Visgi, tokio dydžio augimo grupė dar nėra parodžiusi nuo „Kelmės Pieninės“ įsigijimo. Tad panašu, kad kovo mėn. grupės pardavimai augo ir atmetus „Kelmės Pieninės“ rezultatus, kas suteikia džiugesio, jog bendrovė turėjo sumažinti susikaupusias pieno produktų atsargas, atrasdama joms kartu ir naujų pardavimų rinkų. Pieno produktų kainos užsienio rinkose kovo mėn. taip pat stabilizavosi, o kai kurių net truputį paaugo, tad tai taip pat turėjo šiek tiek prisidėti prie grupės pardavimų išaugimo. Balandžio mėn. dar jausis „Kelmės Pieninės“ rezultatų konsolidavimo efektas, tačiau apskritai, pieno produktų rinka išlieka dar ganėtinai silpna ir sunku tikėtis, kad grupė artimiausiu metu sugebėtų išlaikyti tokius augančių pardavimų tempus.
PZV1L.LH: „Pieno žvaigždžių“ planuojamų mokėti dividendų suma šiek tiek nustebino savo dydžiu. Bendrovė planuoja išmokėti 5,917 mln. Lt dividendų už ataskaitinius 2008 m., arba 11,25 ct vienai akcijai (22,5 ct. praėjusiais metais), kas pagal šiandienos „Pieno žvaigždžių“ rinkos kainą sudarytų 6,25 proc. dividendinį akcijos pajamingumą. Toks pajamingumas lyginant su kitomis Lietuvos bendrovių mokamais dividendais yra vienas aukštesnių. Reiktų pastebėti, kad bendrovė 2008 m. dirbo nuostolingai, tad dividendai bus mokami iš seniau sukaupto ir nepaskirstyto rezultato. Be to, „Pieno žvaigždės“ ketina kaip ir praėjusiais metais suformuoti 6 mln. Lt rezervą savoms akcijoms įsigyti. Priminimui, 2009 m. sausio mėn. bendrovė išnaudojo 2 mln. Lt ir už juos įsigijo 800 tūkst. nuosavų akcijų. Dabar bendrovė turi įsigijusi beveik 3 proc. nuosavų akcijų, o kaip žinia pagal LR įstatymus maksimalus nuosavų akcijų skaičius siekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Šie visuotiniam akcininkų susirinkimui planuojami pateikti pasiūlymai pareikalaus gana didelio pinigų išėjimo iš bendrovės, kas tokiu metu sukuria didesnę grėsmę bendrovės mokumo padėčiai. Iš kitos pusės, tai tampa vienu iš įrodymu, kad „Pieno žvaigždžių“ dabartinė veiklos situacija leidžia jai išmokėti dividendus ir jaustis saugiai prieš kreditorius šiais metais. Akcijų kainą šios naujienos turėtų paveikti teigiamai.
FIVE.LI: Didžiausias Rusijos maisto produktų mažmenininkas „X5 Retail Group“ paskelbė 2008 m. IV ketv. veiklos rezultatus. 2008 metų ir 2008 m. IV ketv. pajamos palyginus su tais pačiais laikotarpiais prieš metus augo 57 proc. ir 41 proc. atitinkamai. Įspūdinga, kad 2008 metais, buvo atidaryta 233 naujos parduotuvės ir prekybinis plotas išaugo 265 tūkst. kvadratinių metrų, tačiau tai nesutrukdė augti lyginamosioms pajamoms (angl. like-for-like), kurios išaugo 22 proc., Maskvoje ir Sankt Peterburge – 27 proc. ir 17 proc. atitinkamai. Dėl rublio nuvertėjimo ir prestižo nurašymo 2008 m. IV ketv. bendrovė patyrė 227 mln. ir 2,26 mlrd. JAV dolerių nuostolio atitinkamai. Per 2008 metus bendrovė patyrė 2138,3 mln. JAV dolerių nuostolį, tačiau eliminavus per paskutinį 2008 m. ketvirtį patirtą nuostolį iš prestižo nurašymo, bendrovės pelnas būtų 118,7 mln. dolerių. „X5 Retail Group“ 2008 metais išlaikė stiprų pinigų srautą iš pagrindinės veiklos, kuris augo 47 proc. iki 629,3 mln. JAV dolerių. 2008 metais bendrovė investavo 1,656 mlrd. dolerių arba 84 proc. daugiau nei 2007 m. Didžioji investicijų dalis (658,9 mln. dolerių) buvo skirta „Karusel“ (24 veikiantys prekybos centrai, du nebaigti statyti sandėliai ir aštuoni žemės sklypai) įsigijimui.
XXIC.LN: Ukrainos nekilnojamo turto vystytojas “XXI Century Investments” pareiškė, kad derasi su dviem bankais dėl galimo paskolų restruktūrizavimo už 86 mln. USD. Bendrovė derasi dėl 56 mln. USD paskolos restruktūrizavimo iš „Eurobank“, kuris bendrovei 2008 m. gegužės 20 dieną buvo paskolinęs 52 mln. USD su LIBOR 3 mėnesiai + 5,5 proc. palūkanomis iki 2011 m. gegužės 23 d. Paskolai tuomet buvo užstatytas 100 proc. didžiausio bendrovės prekybos centro „Kvadrat Perova“ turto. Kitas bankas, su kuriuo deramasi dėl 30 mln. USD kredito, yra „AKIB Ukrsibbank“. Įsipareigojimai šiam bankui siekia 35 mln. USD., mokamos palūkanos – LIBOR 12 mėnesių + 6,5 proc. Bankui užstatytas „Kvadrat Lukyanivka“ prekybos centras. Faktas, kad XXIC pradėjo išankstines derybas dėl paskolų refinansavimo gali rodyti, kad bankai prispaudė bendrovę anksčiau numatyto termino persvarstyti skolinius įsipareigojimus. Pastebėtina, kad liko kiek daugiau nei mėnuo (gegužės 24 d.) iki svarbiausio reikalavimo išpirkti 175 mln. USD vertės obligacijų emisiją. Naujiena yra neutrali, nes derybos dar tik vyksta ir nėra aišku, ar bendrovei pavyks sėkmingai refinansuoti įsipareigojimus. Pastebėsime, kad paraleliai gana stipriai teigiamai sureagavo depozitoriumo pakvitavimų kaina Londono akcijų biržoje. Paskutinis sudarytas sandoris yra 0,34 GBP, pirkimo ir pardavimo santykis yra 0.29 / 0,34 GBP.
MTBD.UZ: Didžiausia Ukrainos tiltų statytoja „Mostobud“ visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtino 2008 m. finansinius rezultatus bei paskelbė, kad už praėjusius metus dividendų nemokės. Bendrovės pajamos 2008 m. siekė 1 mlrd. UAH (191 mln. USD), kas yra 9 proc. daugiau nei 2007 m., tuo tarpu grynasis pelnas siekė 9,1 mln. UAH (1,7 mln. USD), kai 2007 m. patirtas 2,8 mln. USD nuostolis. Bendrovės naujai išrinktas vadovas J.Tsyganok dar kartą pabrėžė, kad bendrovė susiduria su finansavimo trūkumu ir 2009 m. gali sumažinti darbuotojų skaičių 20 proc. Pagrindiniai kontraktai 2008 m. buvo tilto statyba per Dnepro upę Zaporižės mieste (35,5 mln. USD), viadukas Kijeve (86,8 mln. USD), kontraktas su valstybine kelių tiesėja „Ukravtodor“ (31,7 mln. USD), kontraktas su valstybiniu geležinkelių tiesėju „Ukrzaliznytca“ (19,6 mln. USD) ir Kijevo stadionas „Olimpic“ (5,7 mln. USD). Būtent šie kontraktai turėtų būti pagrindiniai darbai ir 2009 metais, kada iš viso ketinama gauti 15 proc. daugiau pajamų, tai yra 1,15 mlrd. UAH. Pajamų augimas prognozuojamas dėl Rumunijoje laimėto namų kvartalo statybos projekto (90 mln. EUR), infrastruktūros projekto Jungtiniuose Arabų Emyratuose (150 mln. USD), taip pat bendrovė pasirašė susitarimą statyti gyvenamuosius namus bei tiltą (500 mln. USD) Ashkhabade Turkmenistane. Pastebėtina, kad bendrovė dažnai įgyvendina projektus savo lėšomis, laukdama vėluojančio finansavimo iš valstybės ateityje. Tai sukelia papildomų rizikų, nes valstybė paprastai gerokai vėluoja arba visai neatsiskaito už padarytus darbus. Ypač tai yra aktualu ekonominio sunkumo laikotarpiu. Priminsime, kad Ukraina yra įsiskolinusi „Mostobud“ 250 mln. UAH. Anot bendrovės vadovo ir stebėtojų tarybos pirmininko V.Prodivus šiuo metu į projektus Kijeve ir Zaporižėje be finansavimo yra investavusi 30 mln. USD. Bendrovės einamieji įsipareigojimai 2008 m. balanse siekia 125 mln. USD (paaugo 47 proc. lyginant su 2007 m.), tuo tarpu ilgalaikės skolos padidėjo 29 proc., iki 23 mln. USD. Nors „Mostobud“ žingsnius ieškoti išgyvenimo galimybių diversifikuojant veiklą pagal teikiamas paslaugas ir geografiškai galima vertinti teigiamai, tačiau finansavimo klausimas yra pats svarbiausias ir vargu, ar bus teigiamų poslinkių artimiausiu metu.
PTR1L.LH: Lietuvos statybų bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ per visuotinį akcininkų susirinkimą spręs klausimą išmokėti 0,98 mln. Lt dividendų, kas reikštų 0,06 Lt akcijai arba 3,4 proc. dividendinį pajamingumą. Nors dividendai yra kur kas mažesni nei pernai (4,4 mln. Lt) bei užpernai (2,96 mln. Lt), tačiau prie sunkių šiandienos sąlygų (ypač statybų sektoriui) tokie dividendai turėtų būti vertinami teigiamai.