versija spausdinimui
(0)
Antradienį po keturių savaičių kilimo JAV akcijų rinka žengė dar vieną žingsnį atgal. Neigiamas nuotaikas vėl pakurstė nerimas dėl bankų, automobilių gamintojų ateities ir nieko gero nežadančios ketvirtinių rezultatų skelbimo maratono pradžios.
Po prekybos, didžiausia JAV aliuminio gamintoja “Alcoa” tradiciškai pirmoji pranešė savo pirmojo metų ketvirčio veiklos rezultatus. Smukus aliuminio paklausai bendrovė per pirmąjį metų ketvirtį patyrė 497 mln. JAV dolerių nuostolių, arba 0,59 JAV dolerio vienai akcijai, palyginus su 0,44 JAV dolerio pelnu, tekusiu vienai akcijai pernai atitinkamu laikotarpiu. Tai buvo antras iš eilės nuostolingas ketvirtis bendrovei ir gerokai prastesnis nei tikėjosi dauguma rinkos dalyvių. Tarsi užbėgant įvykiams už akių, prieš bendrovei paskelbiant šias naujienas, “Alcoa” akcijų kaina biržoje smuko 1,5 proc. Krito ir kitų žaliavų kompanijų akcijos.
Finansų sektoriaus akcijų kainas žemyn tempė pirmadienį pasirodžiusi rinkoje pripažinto analitiko rekomendacija pardavinėti bankų akcijas, nes blogų paskolų dalis jų aktyvų portfelyje šiemet gali viršyti ir Didžiosios depresijos laikais pasiektą lygį.
Džiugias penktadienio žinias apie mažėjančias “Ford Motor” skolas pirmadienį nubraukė iš “General Motors” stovyklos atskriejusi naujiena apie vykdomą pasiruošimą bankroto procedūroms, kurio gali prireikti, jeigu iki birželio 1 dienos kompanijai nepavyks tesėti vyriausybei mainais už paskolą duoto pažado iš esmės pertvarkyti verslą. Automobilių gamintojų akcijos po šio pranešimo riedėjo žemyn.
Technologijų sektoriaus nuosmukį sukėlė dar sekmadienį žlugęs dviejų šio verslo ruporų IBM ir “Sun Microsystems” susijungimo sandoris.
Panašu, kad Federalinio rezervų banko (FED) pastangos sumažinti privataus sektoriaus skolos kainą nėra visai bevaisės. FED teigimu, vasarį vartojimo kreditų palūkanos sumažėjo 3,5 proc. Briefing.com portalo apklausti ekonomistai tikėjosi, kad skolos kaštai gali sumažėti 1,5 proc. Sausį jie ūgtelėjo 1,8 proc.
Krentant akcijų kainoms, į priešingą pusę krypo skolos vertybinių popierių kainos. 10 metų iždo obligacijų pajamingumas susitraukė nuo 2,87 iki 2,75 proc. Pastaruoju metu galima pastebėti, kad į šios rinkos pirkėjų gretas įsitraukus FED, padidėjo VVP vidutinio dienos pajamingumo svyravimo amplitudė.
Tarpbankinės 3 mėnesių Libor palūkanos sumažėjo nuo 1,16 iki 1,15 proc., o vienos nakties norma padidėjo nuo 0,27 iki 0,28 proc. Tuo metu skirtumas tarp 3 mėnesių Libor ir vyriausybės iždo vekselių palūkanų normų, atspindintis nenorą prisiimti riziką, vėl pasistiebė nuo 0,96 iki 0,99 proc. Skirtumas tarp 3 mėnesių Libor ir vienos nakties indėlių palūkanų normos, rodantis skolinių lėšų stygiaus mastą, savo ruožtu augo nuo 0,94 iki 0,95 proc.
Vakarų Europa
Antradienį daugumoje Vakarų Europos biržų buvo trečia prekybos sesija iš eilės, kai akcijų indeksų vertės krito žemyn. Vakar investuotojų nuotaikas smukdė Tarptautinio valiutos fondo pranešimas, kad blogų paskolų vertė pasaulio finansų sistemoje gali siekti net 4 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 3 mlrd. dolerių atiteks JAV bankams. Taip pat buvo paskelbtas patikslintas euro zonos IV ketv. BVP įvertis, pagal kurį euro zonos ūkis smuko daugiau, nei buvo įvertinta anksčiau. Per ketvirtį euro zonos BVP nukrito 1,5 proc. metiniu tempu, vietoje anksčiau apskaičiuoto 1,3 proc. smukimo. Daugiausia vakar žemyn keliavo bankų akcijų kainos. Pasak „Reuters“ tokie bankai kaip „Lloyds“, „Standard Chartered“, „Societe Generale“ ir „UBS“ vakar pigo nuo 8,5 iki 2 proc. Investuotojai šiuo metu su nerimu laukia I ketv. įmonių veiklos rezultatų, kurie netrukus turėtų pradėti plūsti į rinką. Labai tikėtina, kad jie šį ketvirtį bus ypač silpni, nes turėtume pamatyti vienos didžiausių ekonomikos krizių nuo Didžiosios depresijos laikų poveikį įmonių veiklos rezultatams.
D. Britanijos gamintojų produkcijos apimtys vasario mėnesį smuko 0,9 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu – net 13,8 proc. Nors pokyčiai buvo kiek geresni nei prognozuota, tačiau tokio pramonės sumukimo D. Britanija nematė nuo maždaug 1980 metų. Ekonomikos silpnumo ženklai ekonomistus šiuo metu pasiekia iš visų įmanomų pusių. D. Britanijos institutas „Niesr“ vakar paskelbė, kad šalies ekonomika I ketv. veikiausiai smuko 1,5 proc., o vartotojų pasitikėjimo indeksas, skaičiuojamas „Nationwide“ organizacijos, kovą nusmuko nuo 43 iki 41. Ekonomistai, veikiausiai tikėdamiesi teigiamo Anglijos banko veiksmų vertinimo, jį prognozavo padidėsiant iki 45.
Azija
Vasarį Japonijos einamosios sąskaitos perteklius sudarė 1,1 trln. jenų (apie 11 mlrd. JAV dolerių) ir buvo 55,6 proc. mažesnis, nei prieš metus. Sausį po 13 metų pertraukos šalyje buvo užfiksuotas 173 mlrd. jenų deficitas, tačiau dabartinio pertekliaus dar negalima laikyti reikšmingu pagerėjimu. Eksporto apimtys ir toliau krenta, tačiau, silpstant vidaus paklausai, sumažėjo importuojamų prekių paklausa.
Dėl toliau smunkančių nekilnojamo turto, žaliavų ir laivybos bendrovių akcijų, Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šiandien ryte krito daugiau nei 2 proc. Ypač su didelėmis problemomis susiduria laivų statybos pramonė Kinijoje. Nuo 2008 m. spalio mėnesį nebuvo gauta nė vieno naujo užsakymo pastatyti sausakrūvių produktų pervežimo laivą. Be to, atšaukta daugybė iš seniau pasirašytų sutarčių, nes per metus daugiau nei 80 proc. smukę pervežimo frachtai atbaido laivininkystės bendroves nuo naujų laivų įsigijimo. Baiminamasi, kad Kinijos vyriausybė gali priversti jai priklausančias pervežimo laivais bendroves teikti užsakymus laivų atnaujinimui, kad bent šitaip būtų gelbėjama laivų statybos pramonė, tačiau tai dar labiau padidinti laivų perteklių rinkoje.
Lotynų Amerika
Reitingų agentūros “Moody’s Investors Service” teigimu, dėl kredito rinkų sąstingio jau kas antra Lotynų Amerikos regiono kompanija susiduria su finansinių skolų refinansavimo problemomis. Pasak agentūros, daliai bendrovių gali būti sumažinti kredito reitingai, jeigu suprastės jų finansinė būklė. Tai galėtų lemti skolos kaštų padidėjimą privačiam sektoriui. Pasak “Moody’s” Lotynų Amerikos bendrovės šiemet turės refinansuoti 61 mlrd. JAV dolerių paskolų užsienio valiuta, o per artimiausius dvejus metus – dar 73 mlrd. JAV dolerių. Pritraukti daug užsienio kapitalo, jeigu iki tol neatsigaus kredito ir žaliavų rinkos bendrovės, išskyrus valstybines aukščiausio kredito reitingo įmones, gali būti sudėtinga ir tai ilgesniu laikotarpiu gali paskatinti Lotynų Amerikos bendrovių obligacijų pajamingumų padidėjimą.
Baltijos šalys
Kovo mėnesį Lietuvos gamintojų parduotos produkcijos kainos sumažėjo 1,8 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu jos sumuko 12,1 proc. Daugiausia krito rafinuotų naftos produktų gamybos kainos, be kurių pramonės produkcijos kainų metinis kritimas siekė gerokai mažiau - 1,6 proc. Lietuvos gamintojų kainų mažėjimą lemia net tik sumažėjusios kuro kainos, bet ir tos pačios aplinkybės kaip ir visoje Europoje – augantis nedarbas, sustojusi kreditavimo plėtra pakirto tiek vidaus, tiek išorės paklausą.
Kovo mėnesio infliacija Estijoje sumažėjo iki 2 proc., dar prieš mėnesį metinis tempas siekė 3,4 proc., o per kovą vartotojų kainų indeksas sumažėjo 0,5 proc. Pasak „Swedbank“ analitikų, defliacijos Estijoje galime tikėtis jau šią vasarą, tačiau tai priklausys nuo to, kiek truks šildymo kainų mažėjimas ir kokiu mastu įmonės mažins savo produkcijos ir paslaugų kainas. Estija visai neseniai paskelbė turinti ambicijų eurą įsivesti 2010 metais, nes taip mažėjant infliacijai šaliai įmanoma patenkinti visus Mastrichto kriterijus. Vis dėl to Europos Komisijos anksčiau išsakyta nuomone, toks tikslas tebėra kiek ankstyvas, be to, susirūpinimą kelia ir Estijos vyriausybės galimybės išlaikyti biudžeto deficitą ne didesnį kaip 3 proc. BVP.
Vidurio ir Rytų Europa
Vengrijos pramonės produkcijos kritimas įgauna pagreitį - sausį metinis mažėjimas sudarė 21 proc., o vasarį, įvertinus darbo dienų skirtumą, buvo jau 25,4 proc. Naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo 20,8 proc. susitraukimą. Per vasarį pagaminta 4,1 proc. mažiau nei sausį. Atsimenant, kad Vokietijoje ir kitose svarbiose eksporto rinkose paklausa sparčiai mažėja, pramonės gamybos prognozės išlieka niūrios.
Čekijos Vyriausybė šių metų trečią ketvirtį ketina parduoti savo obligacijas tiesiai gyventojams. Obligacijų nominali vertė bus 1 Čekijos krona (0,13 LTL), minimalus parduodamas kiekis bus arba šimtas, arba tūkstantis obligacijų. Palūkanų norma bus skelbiama prieš parduodant obligacijas.
Žaliavos
Antradienį šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje stabiliai važiavo žemyn ir per dieną smuko daugiau nei 3 JAV doleriais iki beveik 48 JAV dolerių
už barelį. Naftos kainų kritimą daugiausiai lėmė stiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu, neigiamos investuotojų nuotaikos akcijų ir žaliavų rinkose bei laukiamų išaugusių JAV naftos atsargų nuotaikos. Kaip įprasta, šiandien po pietų JAV Energetikos administracija skelbs savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių duomenis. Anot naujienų agentūros „Bloomberg“ apklaustų naftos analitikų, žaliavinės naftos atsargos per savaitę turėjo išaugti 1,5 mln. barelių. Analogiškos „Reuters“ apklausos konsensusas siekia 1,9 mln. barelių prieaugį, o „Platts“ net 2,3 mln. barelių. Kaip matome, nuomonės yra gana plačiai pasiskirsčiusios, tačiau prognozės, kad naftos atsargos išaugs, stipriai apriboja naftos kainas, kurios dar turi koreguotis artimiausiu metu, jeigu vėl nesugrįš optimizmas, susijęs su greitesniu nei tikimasi ekonomikos atsigavimu, į naftos rinkas.
Aukso kaina vakar atsigavo po trijų iš eilės kritimo prekybos sesijų ir sugebėjo atšokti iki 880 JAV dolerių už trojos unciją. Susidomėjimą auksu grąžino nuosmukis akcijų ir kitose biržose, investuotojams ieškant saugesnės investicinės priemonės. Beje, pakankamai garsi aukso konsultacinė bendrovė „GFMS“ savo komentare šiandien teigia, kad aukso kaina šiais metais nesunkiai gali viršyti 1000 JAV dolerių už trojos unciją, nes investicinio paklausa toliau palaikys ir temps į viršų auksą, nors fizinė jo paklausa ir liks labai silpna. Didžiausioje fizinio aukso naudotojoje Kinijoje aukso pardavimai, kaip prognozuojama, 2009 m. bus pakankamai kuklūs, nors dar 2008 m. jie augo 18 proc.
Varis vakar Londono metalų biržoje pabrango 2,5 proc. Šio metalo kainos augimą skatina Kinija, kuri akivaizdžiai siurbia didžiąją dalį pasaulyje sunaudojamo vario, nes daugumoje išsivysčiusių valstybių vario paklausa yra smukusi labai stipriai. Atsargos Londono metalų biržoje vakar smuko 2,9 tūkst. tonų iki 501,9 tūkst. tonų. Vario kainų augimą šioje biržoje skatina ir kainos skirtumo tarp Šanchajaus ir Londono biržose prekiaujamo vario didėjimas, kuris skatina didinti importą. Beje, „Bloomberg“ atliktoje 13 vario analitikų apklausoje paaiškėjo, kad 2009 m. II ketv. tikimasi, kad vario kainos vidurkis sieks 3400 JAV dolerių už trojos unciją arba 22 proc. mažiau, nei vakarykštė dienos kaina.
Po prekybos, didžiausia JAV aliuminio gamintoja “Alcoa” tradiciškai pirmoji pranešė savo pirmojo metų ketvirčio veiklos rezultatus. Smukus aliuminio paklausai bendrovė per pirmąjį metų ketvirtį patyrė 497 mln. JAV dolerių nuostolių, arba 0,59 JAV dolerio vienai akcijai, palyginus su 0,44 JAV dolerio pelnu, tekusiu vienai akcijai pernai atitinkamu laikotarpiu. Tai buvo antras iš eilės nuostolingas ketvirtis bendrovei ir gerokai prastesnis nei tikėjosi dauguma rinkos dalyvių. Tarsi užbėgant įvykiams už akių, prieš bendrovei paskelbiant šias naujienas, “Alcoa” akcijų kaina biržoje smuko 1,5 proc. Krito ir kitų žaliavų kompanijų akcijos.
Finansų sektoriaus akcijų kainas žemyn tempė pirmadienį pasirodžiusi rinkoje pripažinto analitiko rekomendacija pardavinėti bankų akcijas, nes blogų paskolų dalis jų aktyvų portfelyje šiemet gali viršyti ir Didžiosios depresijos laikais pasiektą lygį.
Džiugias penktadienio žinias apie mažėjančias “Ford Motor” skolas pirmadienį nubraukė iš “General Motors” stovyklos atskriejusi naujiena apie vykdomą pasiruošimą bankroto procedūroms, kurio gali prireikti, jeigu iki birželio 1 dienos kompanijai nepavyks tesėti vyriausybei mainais už paskolą duoto pažado iš esmės pertvarkyti verslą. Automobilių gamintojų akcijos po šio pranešimo riedėjo žemyn.
Technologijų sektoriaus nuosmukį sukėlė dar sekmadienį žlugęs dviejų šio verslo ruporų IBM ir “Sun Microsystems” susijungimo sandoris.
Panašu, kad Federalinio rezervų banko (FED) pastangos sumažinti privataus sektoriaus skolos kainą nėra visai bevaisės. FED teigimu, vasarį vartojimo kreditų palūkanos sumažėjo 3,5 proc. Briefing.com portalo apklausti ekonomistai tikėjosi, kad skolos kaštai gali sumažėti 1,5 proc. Sausį jie ūgtelėjo 1,8 proc.
Krentant akcijų kainoms, į priešingą pusę krypo skolos vertybinių popierių kainos. 10 metų iždo obligacijų pajamingumas susitraukė nuo 2,87 iki 2,75 proc. Pastaruoju metu galima pastebėti, kad į šios rinkos pirkėjų gretas įsitraukus FED, padidėjo VVP vidutinio dienos pajamingumo svyravimo amplitudė.
Tarpbankinės 3 mėnesių Libor palūkanos sumažėjo nuo 1,16 iki 1,15 proc., o vienos nakties norma padidėjo nuo 0,27 iki 0,28 proc. Tuo metu skirtumas tarp 3 mėnesių Libor ir vyriausybės iždo vekselių palūkanų normų, atspindintis nenorą prisiimti riziką, vėl pasistiebė nuo 0,96 iki 0,99 proc. Skirtumas tarp 3 mėnesių Libor ir vienos nakties indėlių palūkanų normos, rodantis skolinių lėšų stygiaus mastą, savo ruožtu augo nuo 0,94 iki 0,95 proc.
Vakarų Europa
Antradienį daugumoje Vakarų Europos biržų buvo trečia prekybos sesija iš eilės, kai akcijų indeksų vertės krito žemyn. Vakar investuotojų nuotaikas smukdė Tarptautinio valiutos fondo pranešimas, kad blogų paskolų vertė pasaulio finansų sistemoje gali siekti net 4 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 3 mlrd. dolerių atiteks JAV bankams. Taip pat buvo paskelbtas patikslintas euro zonos IV ketv. BVP įvertis, pagal kurį euro zonos ūkis smuko daugiau, nei buvo įvertinta anksčiau. Per ketvirtį euro zonos BVP nukrito 1,5 proc. metiniu tempu, vietoje anksčiau apskaičiuoto 1,3 proc. smukimo. Daugiausia vakar žemyn keliavo bankų akcijų kainos. Pasak „Reuters“ tokie bankai kaip „Lloyds“, „Standard Chartered“, „Societe Generale“ ir „UBS“ vakar pigo nuo 8,5 iki 2 proc. Investuotojai šiuo metu su nerimu laukia I ketv. įmonių veiklos rezultatų, kurie netrukus turėtų pradėti plūsti į rinką. Labai tikėtina, kad jie šį ketvirtį bus ypač silpni, nes turėtume pamatyti vienos didžiausių ekonomikos krizių nuo Didžiosios depresijos laikų poveikį įmonių veiklos rezultatams.
D. Britanijos gamintojų produkcijos apimtys vasario mėnesį smuko 0,9 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu – net 13,8 proc. Nors pokyčiai buvo kiek geresni nei prognozuota, tačiau tokio pramonės sumukimo D. Britanija nematė nuo maždaug 1980 metų. Ekonomikos silpnumo ženklai ekonomistus šiuo metu pasiekia iš visų įmanomų pusių. D. Britanijos institutas „Niesr“ vakar paskelbė, kad šalies ekonomika I ketv. veikiausiai smuko 1,5 proc., o vartotojų pasitikėjimo indeksas, skaičiuojamas „Nationwide“ organizacijos, kovą nusmuko nuo 43 iki 41. Ekonomistai, veikiausiai tikėdamiesi teigiamo Anglijos banko veiksmų vertinimo, jį prognozavo padidėsiant iki 45.
Azija
Vasarį Japonijos einamosios sąskaitos perteklius sudarė 1,1 trln. jenų (apie 11 mlrd. JAV dolerių) ir buvo 55,6 proc. mažesnis, nei prieš metus. Sausį po 13 metų pertraukos šalyje buvo užfiksuotas 173 mlrd. jenų deficitas, tačiau dabartinio pertekliaus dar negalima laikyti reikšmingu pagerėjimu. Eksporto apimtys ir toliau krenta, tačiau, silpstant vidaus paklausai, sumažėjo importuojamų prekių paklausa.
Dėl toliau smunkančių nekilnojamo turto, žaliavų ir laivybos bendrovių akcijų, Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šiandien ryte krito daugiau nei 2 proc. Ypač su didelėmis problemomis susiduria laivų statybos pramonė Kinijoje. Nuo 2008 m. spalio mėnesį nebuvo gauta nė vieno naujo užsakymo pastatyti sausakrūvių produktų pervežimo laivą. Be to, atšaukta daugybė iš seniau pasirašytų sutarčių, nes per metus daugiau nei 80 proc. smukę pervežimo frachtai atbaido laivininkystės bendroves nuo naujų laivų įsigijimo. Baiminamasi, kad Kinijos vyriausybė gali priversti jai priklausančias pervežimo laivais bendroves teikti užsakymus laivų atnaujinimui, kad bent šitaip būtų gelbėjama laivų statybos pramonė, tačiau tai dar labiau padidinti laivų perteklių rinkoje.
Lotynų Amerika
Reitingų agentūros “Moody’s Investors Service” teigimu, dėl kredito rinkų sąstingio jau kas antra Lotynų Amerikos regiono kompanija susiduria su finansinių skolų refinansavimo problemomis. Pasak agentūros, daliai bendrovių gali būti sumažinti kredito reitingai, jeigu suprastės jų finansinė būklė. Tai galėtų lemti skolos kaštų padidėjimą privačiam sektoriui. Pasak “Moody’s” Lotynų Amerikos bendrovės šiemet turės refinansuoti 61 mlrd. JAV dolerių paskolų užsienio valiuta, o per artimiausius dvejus metus – dar 73 mlrd. JAV dolerių. Pritraukti daug užsienio kapitalo, jeigu iki tol neatsigaus kredito ir žaliavų rinkos bendrovės, išskyrus valstybines aukščiausio kredito reitingo įmones, gali būti sudėtinga ir tai ilgesniu laikotarpiu gali paskatinti Lotynų Amerikos bendrovių obligacijų pajamingumų padidėjimą.
Baltijos šalys
Kovo mėnesį Lietuvos gamintojų parduotos produkcijos kainos sumažėjo 1,8 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu jos sumuko 12,1 proc. Daugiausia krito rafinuotų naftos produktų gamybos kainos, be kurių pramonės produkcijos kainų metinis kritimas siekė gerokai mažiau - 1,6 proc. Lietuvos gamintojų kainų mažėjimą lemia net tik sumažėjusios kuro kainos, bet ir tos pačios aplinkybės kaip ir visoje Europoje – augantis nedarbas, sustojusi kreditavimo plėtra pakirto tiek vidaus, tiek išorės paklausą.
Kovo mėnesio infliacija Estijoje sumažėjo iki 2 proc., dar prieš mėnesį metinis tempas siekė 3,4 proc., o per kovą vartotojų kainų indeksas sumažėjo 0,5 proc. Pasak „Swedbank“ analitikų, defliacijos Estijoje galime tikėtis jau šią vasarą, tačiau tai priklausys nuo to, kiek truks šildymo kainų mažėjimas ir kokiu mastu įmonės mažins savo produkcijos ir paslaugų kainas. Estija visai neseniai paskelbė turinti ambicijų eurą įsivesti 2010 metais, nes taip mažėjant infliacijai šaliai įmanoma patenkinti visus Mastrichto kriterijus. Vis dėl to Europos Komisijos anksčiau išsakyta nuomone, toks tikslas tebėra kiek ankstyvas, be to, susirūpinimą kelia ir Estijos vyriausybės galimybės išlaikyti biudžeto deficitą ne didesnį kaip 3 proc. BVP.
Vidurio ir Rytų Europa
Vengrijos pramonės produkcijos kritimas įgauna pagreitį - sausį metinis mažėjimas sudarė 21 proc., o vasarį, įvertinus darbo dienų skirtumą, buvo jau 25,4 proc. Naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo 20,8 proc. susitraukimą. Per vasarį pagaminta 4,1 proc. mažiau nei sausį. Atsimenant, kad Vokietijoje ir kitose svarbiose eksporto rinkose paklausa sparčiai mažėja, pramonės gamybos prognozės išlieka niūrios.
Čekijos Vyriausybė šių metų trečią ketvirtį ketina parduoti savo obligacijas tiesiai gyventojams. Obligacijų nominali vertė bus 1 Čekijos krona (0,13 LTL), minimalus parduodamas kiekis bus arba šimtas, arba tūkstantis obligacijų. Palūkanų norma bus skelbiama prieš parduodant obligacijas.
Žaliavos
Antradienį šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje stabiliai važiavo žemyn ir per dieną smuko daugiau nei 3 JAV doleriais iki beveik 48 JAV dolerių
už barelį. Naftos kainų kritimą daugiausiai lėmė stiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu, neigiamos investuotojų nuotaikos akcijų ir žaliavų rinkose bei laukiamų išaugusių JAV naftos atsargų nuotaikos. Kaip įprasta, šiandien po pietų JAV Energetikos administracija skelbs savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių duomenis. Anot naujienų agentūros „Bloomberg“ apklaustų naftos analitikų, žaliavinės naftos atsargos per savaitę turėjo išaugti 1,5 mln. barelių. Analogiškos „Reuters“ apklausos konsensusas siekia 1,9 mln. barelių prieaugį, o „Platts“ net 2,3 mln. barelių. Kaip matome, nuomonės yra gana plačiai pasiskirsčiusios, tačiau prognozės, kad naftos atsargos išaugs, stipriai apriboja naftos kainas, kurios dar turi koreguotis artimiausiu metu, jeigu vėl nesugrįš optimizmas, susijęs su greitesniu nei tikimasi ekonomikos atsigavimu, į naftos rinkas.
Aukso kaina vakar atsigavo po trijų iš eilės kritimo prekybos sesijų ir sugebėjo atšokti iki 880 JAV dolerių už trojos unciją. Susidomėjimą auksu grąžino nuosmukis akcijų ir kitose biržose, investuotojams ieškant saugesnės investicinės priemonės. Beje, pakankamai garsi aukso konsultacinė bendrovė „GFMS“ savo komentare šiandien teigia, kad aukso kaina šiais metais nesunkiai gali viršyti 1000 JAV dolerių už trojos unciją, nes investicinio paklausa toliau palaikys ir temps į viršų auksą, nors fizinė jo paklausa ir liks labai silpna. Didžiausioje fizinio aukso naudotojoje Kinijoje aukso pardavimai, kaip prognozuojama, 2009 m. bus pakankamai kuklūs, nors dar 2008 m. jie augo 18 proc.
Varis vakar Londono metalų biržoje pabrango 2,5 proc. Šio metalo kainos augimą skatina Kinija, kuri akivaizdžiai siurbia didžiąją dalį pasaulyje sunaudojamo vario, nes daugumoje išsivysčiusių valstybių vario paklausa yra smukusi labai stipriai. Atsargos Londono metalų biržoje vakar smuko 2,9 tūkst. tonų iki 501,9 tūkst. tonų. Vario kainų augimą šioje biržoje skatina ir kainos skirtumo tarp Šanchajaus ir Londono biržose prekiaujamo vario didėjimas, kuris skatina didinti importą. Beje, „Bloomberg“ atliktoje 13 vario analitikų apklausoje paaiškėjo, kad 2009 m. II ketv. tikimasi, kad vario kainos vidurkis sieks 3400 JAV dolerių už trojos unciją arba 22 proc. mažiau, nei vakarykštė dienos kaina.