versija spausdinimui
(0)
Ekonominė politika, krizė ir antikrizinės priemonės, parama vietos pramonei Premjeras Vladimiras Putinas, 2009-04-06 kalbėdamas Valstybės Dūmoje, pareiškė, kad valstybės paramos bankams dėka „nacionalinės bankų sistemos griūties pavojus atsitraukė“. Gavę paramą bankai galėjo padidinti ekonomikos kreditavimą 15 procentų.
Kalbėdamas Dūmoje V.Putinas taip pat pabrėžė, kad vyriausybė neketina konservuoti praeities gelbėdama neperspektyvias gamybas, tačiau išsaugos strategines įmones (jei to prireiktų, perimdama jų kapitalą), ypač gynybos pramonės, ir realizuos stambius projektus siekiant sukurti ateities plėtros infrastruktūrinę bazę, taip pat palaikys vidaus vartojimą. 2009 metais pramonei palaikyti bus skirta 70 milijardų rublių, įskaitant valstybės garantijas kreditams – 170 mlrd. rub. Perspėdamas, kad 2009 metai vis tik bus labai sunkūs, premjeras pažadėjo artimiausiu metu sumažėsiant tarpbankinę palūkanų normą bei papildomus 600 milijardus rublių socialiniams tikslams, tai pat paskelbė 2010 metais vidutinę darbo pensiją Rusijoje, lyginant su 2009, realiai išaugsiant 30%, nominaliai – 45% iki vidutiniškai 7567 rublių, senatvės pensiją – iki 8055 rub. ir kad bet kokiu atveju gaunama pensija bus ne mažesnė nei pragyvenimo minimumas (jei būtų mažesnė, bus primokami socialiniai priedai).
Rusijos finansų ministerija prognozuoja didesnį, nei buvo planuojama, šalies biudžeto deficitą. Pagal pirmuojo ketvirčio rezultatus 2009 m. biudžeto deficitas gali siekti 3 trilijonus 32 milijardus rublių (7,5% BVP, paskutinės prognozės numatė 2978 mlrd. rub. – 7,4% BVP). Planuojamos biudžeto pajamos – 6714 mlrd. rub., išlaidos – 9746 mlrd. rub.
Krizės sąlygomis Rusija teturi tik keletą galimų veiksmų scenarijų - arba mažinti investicijas, arba socialines išlaidas, arba skolintis užsienyje, - teigia banko „Nomura“ analitikai. Nors infrastruktūros finansavimo mažinimas yra mažiausiai skaudi priemonė, per ateinančius dešimt metų Rusijos netektis dėl to bus ekvivalentiška 55% 2009 metų BVP.
Rusija, jau anksčiau pareiškusi apie ketinimus skirti 2 milijardus JAV dolerių Kirgizijai, 0,5 mlrd. – Armėnijai, 0,3 mlrd. – Mongolijai tikina pasiruošusi nagrinėti galimybes įsigyti obligacijas, kurias planuoja išleisti Tarptautinis valiutos fondas Rytų Europai kredituoti.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja Rusijos BVP 2009 metais smuksiant 5,6 procento, Pasaulio Bankas – 4,5%. Pasaulio bankas siūlo iki 1 procento BVP didinti socialines išlaidas, o paramą infrastruktūrai ir smulkiajam verslui – iki 0,5% BVP. Pasaulio banko nuomone, nedarbas Rusijoje išaugs nuo 8,1 iki 12 procentų, skurdžiai gyvenančių dalis – iki 15,5%. Pasak banko, antikrizinės priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė, greičiau skirtos bankų ir įmonių gelbėjimui, o ne gyventojams.
Rusijos Banko vadovas Sergejus Ignatjevas teigia manantis, kad „aštriausia ekonominės krizės fazė jau praeityje ir antros krizės bangos nebus“. Nepaisant to, šalies bankai kaupia rezervus, kurie leistų jiems atsilaikyti dėl blogų paskolų dalies augimo.
Ekonominės plėtros ministerija parengė ir pateikė Finansų ministrui Aleksejui Kudrinui antikrizinių mokestinių priemonių paketą, be kita ko, numatantį Vieningojo socialinio mokesčio reformos atidėjimą bei verslo apmokestinimo mažinimą. Šiuo metu mažosioms įmonėms, mokančioms mokesčius nuo pelno, šie mokesčiai siekia 5-15 procentų, mokančioms nuo apyvartos – 6 procentai, siūloma juos mažinti atitinkamai iki 0-10 procentų ir 0-4 procentų. Jei Vieningojo socialinio mokesčio reforma nebus atidėta, darbo užmokesčiui taikomi mokesčiai 2010 metais siektų 36, o 2011 – 42 procentus, todėl šią reformą siūloma atidėti bent metams.
Tarp Rusijos verslininkų atsiranda siūlančių kovai su krize pasitelkti pridėtinės vertės mokesčio panaikinimą: nors didelė valstybės pajamų dalis išties formuojama iš šio mokesčio surinkimo, apie ketvirtadalis kaip PVM mokėtinos sumos tiesiog nelegaliai pasisavinama įvairių machinacijų pavidalu, manoma, kad nemažai įmonių ir egzistuoja tik tam, kad būtų galima sukurti įvairias schemas dėl jo susigrąžinimo. Tik PVM panaikinimas ar jo mokėjimo tvarkos reforma galėtų paskatinti kitokio, nei žaliavų, eksporto plėtrą, mano kai kurie verslininkai.
Situacija Rusijos regionuose blogėja: jei sausį 26 Rusijos Federacijos subjektų plėtra buvo laikoma stabilia, tai vasarį jų skaičius sumažėjo dvigubai. Stabilios plėtros grupę paliko ir Maskva, Sankt Peterburgas bei Maskvos ir Leningrado sritys. Nepaisant to, kad Maskvos reitingas smuko iki Baškirijos lygio, jos ekonomika išlieka žymiai geresnės būklės, nei likusioje Rusijoje. Plėtros reitingai skaičiuojami įvertinant gamybos, statybos, mažmeninės prekybos, darbo užmokesčio įsiskolinimo, ekeltros energijos vartojimo, nedarbo ir biudžetinių įplaukų apimtis.
Rusijos gyventojų apklausos duomenimis, 66 procentai respondentų pripažino pradėję taupyti maisto produktų ir kitų pirmo būtinumo prekių sąskaita, daugiausiai – 43% - mažiau pirkdami mėsos delikatesų, 40% - dešrų, 38% - mėsos, 35% - jūros gėrybių, 35% - sūrio, 30%-žuvies, 29% - sulčių, 29% - konditerijos gaminių, 25% - jogurtų, sūrelių ir pan. produkcijos, 24% - šokolado gaminių, 23% - alkoholinių gėrimų, 23% - kosmetikos gaminių, 21% - bakalėjos prekių ir t.t., mažiausiai taupoma perkant cigaretes (9%), vaikų maistą (8%) ir sauskelnes (5%). Stambiausias Rusijos bankas „Sberbank“ siekdamas sumažinti išlaidas planuoja atleisti apie 18 procentų centrinio aparato darbuotojų, tačiau neketina atsisakyti išmokėti dividendus akcininkams už 2008 metus (5-10 procentų nuo grynojo pelno). Dividendus savo akcininkams mokės ir „Rosneft“.
Per pirmuosius 2 metų mėnesius į biudžetą surinkta 1,077 trilijono rublių – 12,8 procento mažiau, nei per 2008 m. sausį-vasarį, mokestinės įplaukos – 861,3 milijardo rublių – smuko 16 procentų. Labiausiai smuko mokesčio už naudingųjų išteklių gavybą surinkimas – 2,2 karto ir pelno mokesčio mokėjimas – 2,6 karto (pastarojo surinkta vos 91,3 milijardo rublių).
Remiantis verslininkų apklausos duomenimis, dauguma jų efektyviausia smulkiajam verslui parama laiko smulkių ir vidutinių įmonių kreditavimą (43% apklaustųjų), mokesčių mokėjimo atidėjimą (42%), mokesčių užšaldymą (nekėlimą, 37%), naudojimosi valstybės turtu mokesčių mažinimą (25%), administracinio spaudimo mažinimą (22%), galimybių pasinaudoti valstybės užsakymais didinimą (22%), naujų darbo vietų steigimo subsidijavimą (9%) ir atleistųjų perkvalifikavimą (3%).
Federalinė mokesčių tarnyba siūlo priemones, leisiančias padidinti biudžeto įplaukas 1,3 trilijonais rublių (kai 2009 m. biudžete pajamos iš viso siekia 6,7 trilijono) – tam reiktų įvesti 0,5 procento mokestį nuo visų bankinių operacijų bei panaikinti bankų paslaptį.
Vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į žinias, kad 12 regionų sustabdytas nusikalstamumo prevencijos projektų finansavimas, o 21 – sumažintas, prašo netaupyti nusikaltimų prevencijos sąskaita, nes dėl krizės nusikaltimų skaičius linkęs augti.
Maskvos finansinės pramoninės akademijos Ekonominių tyrimų centro paskelbtais tyrimų duomenimis, šiuo metu 3-4 procentus siekiantis kreditų dengimo vėlavimas iki metų pabaigos gali siekti 10 procentų. Tikėtina, kad bankininkystės sektoriuje įvyks restruktūrizacija, savo mastais panaši į 1999 metų įvykius, tačiau esminės įtakos šalies ekonomikai tai esą neturės – stambieji bankai išgyvens prisijungdami prie stipriausiųjų, o kokių 150 mažų ir vidutinių bankų išnykimas dėl jų nedidelės valdomos rinkos dalies esą bus mažai juntamas. Jau prieš krizę toliau pirmojo šimtuko esančių bankų valdoma rinka tesiekė 15 procentų, o krizės metu ši dalis dar labiau sumažėjo.
Rusijos kompanijų skolos partneriams Vokietijoje buvo viena VFR kanclerės Angelos Merkel susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu temų. Apie galimas priemones užtikrinti Vokietijos eksporto į Rusiją apmokėjimą bei Rusijos vykdomą rotekcionistinę politiką taip pat bus kalbamasi VFR ekonomikos ministro vizito į Maskvą metu.
Gynybos pramonės įmonės, įeinančios į valstybinę korporaciją „Rostechnologii“, centralizuotai gaus iš valstybės 100 milijardų rublių kovai su krize.
Premjeras Vladimiras Putinas pažadėjo gamyklai „Avtovaz“ 25 milijardus rublių paramos.
Leningrado srities administracija pranešė regione šiemet pastatysianti aštuonias šeimynines pieno fermas (kiekviena po 100 karvių) ir nemokamai perduosianti jas ūkininkams. Kiekvienos fermos verė – apie 30 milijonų rublių. Visoje Rusijoje iki 2011 metų tokių fermų turėtų atsirasti 300.
Patikslintas Rusijoje gaminamų automobilių, kuriems įsigyti imamus kreditus subsidijuos valstybė, sąrašas. Jame – 29 automobiliai, tarp kurių – visi „Avtovaz“ gaminami modeliai, „UAZ Patriot“, Chevrolet Niva, Fiat Albea, Ford Focus, Renault Logan, Kia Spectra ir Scoda Fabia. Kreditus teiks Sberbankas, VTB24 ir Rosselchozbankas – bankai, turintys plačiausiai geografiškai išplėtotą padalinių tinklą. Kredituojama bus 70 procentų automobilio vertės už 8,7 procentinio punkto mažesnes, nei rinkos, palūkanas.
Valstybės Dūmai pateiktas įstatymo projektas, numatantis galimybę fiziniams asmenims nemokėti 13 procentų fizinių asmenų pajamų mokesčio už parduodamas Rusijos įmonių akcijas, laikytas daugiau nei vienerius metus. Nors pakeitimais siekiama padidinti Rusijos įmonių vertybinių popierių patrauklumą, ekspertai abejoja didele pakeitimų įtaka paklausai.
2009 sausio – vasario mėnesiais lengvųjų automobilių padangų gamyba Rusijoje, lyginant su atitinkamais 2008 m. mėnesiais, smuko 53,1%, o jų pardavimas – beveik 16 kartų. Per tą patį laikotarpį užsienio gamybos padangų parduota 63,13% mažiau, nei atitinkamai 2008 metais, todėl Rusijos padangų gamintojai prašo didinti padangų importo muitus nuo 15-20 iki 25-30%.
Žemės ūkio ministro pavaduotojo Nikolajaus Archipovo teigimu valstybė nereguliuos maisto produktų kainų, nes tai sugražintų sovietiniams laikams būdingą dalies produktų trūkumą rinkoje. Dalinai kontroliuojami gali būti tik socialiai svarbių prekių grupių antkainiai. Užsienio prekyba Skaičiuojant nuo 2008 liepos, Rusija eksportavo daugiau nei 15 milijonų tonų grūdų. Valstybės pirkimai į intervencinį fondą pasiekė 9 milijonus tonų, grūdų augintojams pervesta 28 milijardai rublių. Tuo pačiu vyriausybė susirūpinusi lėtu šalies mėsos pramonės augimu – per paskutinius aštuonerius metus mėsos gamyba išaugo 38 procentus, o importas – 55%. Siekiant remti vietinę gamybą 2009 m. sumažinta paukštienos importo kvota iki 962 tūkstančių tonų ir padidinti virškvotinio paukštienos ir kiaulienos importo muitų tarifai, vyriausybė tikisi jau 2012 metais iš esmės pasiekti savarankiškumą apsirūpinant mėsa paliekant importui nedidelę dalį – esą „kad vietos gamintojai jaustų konkurenciją“. Voronežo srityje vokiečių kompanija Tonnies Fleisch ketina už maždaug 400 milijonų eurų pastatyti kiaulides bei kiaulienos perdirbimo gamyklą. Kompleksas esą galės gaminti tiek kiaulienos, kiek 2008 metais buvo pagaminta Rusijoje iš viso (2 milijonai tonų).
Kalbėdamas Dūmoje V.Putinas taip pat pabrėžė, kad vyriausybė neketina konservuoti praeities gelbėdama neperspektyvias gamybas, tačiau išsaugos strategines įmones (jei to prireiktų, perimdama jų kapitalą), ypač gynybos pramonės, ir realizuos stambius projektus siekiant sukurti ateities plėtros infrastruktūrinę bazę, taip pat palaikys vidaus vartojimą. 2009 metais pramonei palaikyti bus skirta 70 milijardų rublių, įskaitant valstybės garantijas kreditams – 170 mlrd. rub. Perspėdamas, kad 2009 metai vis tik bus labai sunkūs, premjeras pažadėjo artimiausiu metu sumažėsiant tarpbankinę palūkanų normą bei papildomus 600 milijardus rublių socialiniams tikslams, tai pat paskelbė 2010 metais vidutinę darbo pensiją Rusijoje, lyginant su 2009, realiai išaugsiant 30%, nominaliai – 45% iki vidutiniškai 7567 rublių, senatvės pensiją – iki 8055 rub. ir kad bet kokiu atveju gaunama pensija bus ne mažesnė nei pragyvenimo minimumas (jei būtų mažesnė, bus primokami socialiniai priedai).
Rusijos finansų ministerija prognozuoja didesnį, nei buvo planuojama, šalies biudžeto deficitą. Pagal pirmuojo ketvirčio rezultatus 2009 m. biudžeto deficitas gali siekti 3 trilijonus 32 milijardus rublių (7,5% BVP, paskutinės prognozės numatė 2978 mlrd. rub. – 7,4% BVP). Planuojamos biudžeto pajamos – 6714 mlrd. rub., išlaidos – 9746 mlrd. rub.
Krizės sąlygomis Rusija teturi tik keletą galimų veiksmų scenarijų - arba mažinti investicijas, arba socialines išlaidas, arba skolintis užsienyje, - teigia banko „Nomura“ analitikai. Nors infrastruktūros finansavimo mažinimas yra mažiausiai skaudi priemonė, per ateinančius dešimt metų Rusijos netektis dėl to bus ekvivalentiška 55% 2009 metų BVP.
Rusija, jau anksčiau pareiškusi apie ketinimus skirti 2 milijardus JAV dolerių Kirgizijai, 0,5 mlrd. – Armėnijai, 0,3 mlrd. – Mongolijai tikina pasiruošusi nagrinėti galimybes įsigyti obligacijas, kurias planuoja išleisti Tarptautinis valiutos fondas Rytų Europai kredituoti.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja Rusijos BVP 2009 metais smuksiant 5,6 procento, Pasaulio Bankas – 4,5%. Pasaulio bankas siūlo iki 1 procento BVP didinti socialines išlaidas, o paramą infrastruktūrai ir smulkiajam verslui – iki 0,5% BVP. Pasaulio banko nuomone, nedarbas Rusijoje išaugs nuo 8,1 iki 12 procentų, skurdžiai gyvenančių dalis – iki 15,5%. Pasak banko, antikrizinės priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė, greičiau skirtos bankų ir įmonių gelbėjimui, o ne gyventojams.
Rusijos Banko vadovas Sergejus Ignatjevas teigia manantis, kad „aštriausia ekonominės krizės fazė jau praeityje ir antros krizės bangos nebus“. Nepaisant to, šalies bankai kaupia rezervus, kurie leistų jiems atsilaikyti dėl blogų paskolų dalies augimo.
Ekonominės plėtros ministerija parengė ir pateikė Finansų ministrui Aleksejui Kudrinui antikrizinių mokestinių priemonių paketą, be kita ko, numatantį Vieningojo socialinio mokesčio reformos atidėjimą bei verslo apmokestinimo mažinimą. Šiuo metu mažosioms įmonėms, mokančioms mokesčius nuo pelno, šie mokesčiai siekia 5-15 procentų, mokančioms nuo apyvartos – 6 procentai, siūloma juos mažinti atitinkamai iki 0-10 procentų ir 0-4 procentų. Jei Vieningojo socialinio mokesčio reforma nebus atidėta, darbo užmokesčiui taikomi mokesčiai 2010 metais siektų 36, o 2011 – 42 procentus, todėl šią reformą siūloma atidėti bent metams.
Tarp Rusijos verslininkų atsiranda siūlančių kovai su krize pasitelkti pridėtinės vertės mokesčio panaikinimą: nors didelė valstybės pajamų dalis išties formuojama iš šio mokesčio surinkimo, apie ketvirtadalis kaip PVM mokėtinos sumos tiesiog nelegaliai pasisavinama įvairių machinacijų pavidalu, manoma, kad nemažai įmonių ir egzistuoja tik tam, kad būtų galima sukurti įvairias schemas dėl jo susigrąžinimo. Tik PVM panaikinimas ar jo mokėjimo tvarkos reforma galėtų paskatinti kitokio, nei žaliavų, eksporto plėtrą, mano kai kurie verslininkai.
Situacija Rusijos regionuose blogėja: jei sausį 26 Rusijos Federacijos subjektų plėtra buvo laikoma stabilia, tai vasarį jų skaičius sumažėjo dvigubai. Stabilios plėtros grupę paliko ir Maskva, Sankt Peterburgas bei Maskvos ir Leningrado sritys. Nepaisant to, kad Maskvos reitingas smuko iki Baškirijos lygio, jos ekonomika išlieka žymiai geresnės būklės, nei likusioje Rusijoje. Plėtros reitingai skaičiuojami įvertinant gamybos, statybos, mažmeninės prekybos, darbo užmokesčio įsiskolinimo, ekeltros energijos vartojimo, nedarbo ir biudžetinių įplaukų apimtis.
Rusijos gyventojų apklausos duomenimis, 66 procentai respondentų pripažino pradėję taupyti maisto produktų ir kitų pirmo būtinumo prekių sąskaita, daugiausiai – 43% - mažiau pirkdami mėsos delikatesų, 40% - dešrų, 38% - mėsos, 35% - jūros gėrybių, 35% - sūrio, 30%-žuvies, 29% - sulčių, 29% - konditerijos gaminių, 25% - jogurtų, sūrelių ir pan. produkcijos, 24% - šokolado gaminių, 23% - alkoholinių gėrimų, 23% - kosmetikos gaminių, 21% - bakalėjos prekių ir t.t., mažiausiai taupoma perkant cigaretes (9%), vaikų maistą (8%) ir sauskelnes (5%). Stambiausias Rusijos bankas „Sberbank“ siekdamas sumažinti išlaidas planuoja atleisti apie 18 procentų centrinio aparato darbuotojų, tačiau neketina atsisakyti išmokėti dividendus akcininkams už 2008 metus (5-10 procentų nuo grynojo pelno). Dividendus savo akcininkams mokės ir „Rosneft“.
Per pirmuosius 2 metų mėnesius į biudžetą surinkta 1,077 trilijono rublių – 12,8 procento mažiau, nei per 2008 m. sausį-vasarį, mokestinės įplaukos – 861,3 milijardo rublių – smuko 16 procentų. Labiausiai smuko mokesčio už naudingųjų išteklių gavybą surinkimas – 2,2 karto ir pelno mokesčio mokėjimas – 2,6 karto (pastarojo surinkta vos 91,3 milijardo rublių).
Remiantis verslininkų apklausos duomenimis, dauguma jų efektyviausia smulkiajam verslui parama laiko smulkių ir vidutinių įmonių kreditavimą (43% apklaustųjų), mokesčių mokėjimo atidėjimą (42%), mokesčių užšaldymą (nekėlimą, 37%), naudojimosi valstybės turtu mokesčių mažinimą (25%), administracinio spaudimo mažinimą (22%), galimybių pasinaudoti valstybės užsakymais didinimą (22%), naujų darbo vietų steigimo subsidijavimą (9%) ir atleistųjų perkvalifikavimą (3%).
Federalinė mokesčių tarnyba siūlo priemones, leisiančias padidinti biudžeto įplaukas 1,3 trilijonais rublių (kai 2009 m. biudžete pajamos iš viso siekia 6,7 trilijono) – tam reiktų įvesti 0,5 procento mokestį nuo visų bankinių operacijų bei panaikinti bankų paslaptį.
Vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į žinias, kad 12 regionų sustabdytas nusikalstamumo prevencijos projektų finansavimas, o 21 – sumažintas, prašo netaupyti nusikaltimų prevencijos sąskaita, nes dėl krizės nusikaltimų skaičius linkęs augti.
Maskvos finansinės pramoninės akademijos Ekonominių tyrimų centro paskelbtais tyrimų duomenimis, šiuo metu 3-4 procentus siekiantis kreditų dengimo vėlavimas iki metų pabaigos gali siekti 10 procentų. Tikėtina, kad bankininkystės sektoriuje įvyks restruktūrizacija, savo mastais panaši į 1999 metų įvykius, tačiau esminės įtakos šalies ekonomikai tai esą neturės – stambieji bankai išgyvens prisijungdami prie stipriausiųjų, o kokių 150 mažų ir vidutinių bankų išnykimas dėl jų nedidelės valdomos rinkos dalies esą bus mažai juntamas. Jau prieš krizę toliau pirmojo šimtuko esančių bankų valdoma rinka tesiekė 15 procentų, o krizės metu ši dalis dar labiau sumažėjo.
Rusijos kompanijų skolos partneriams Vokietijoje buvo viena VFR kanclerės Angelos Merkel susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu temų. Apie galimas priemones užtikrinti Vokietijos eksporto į Rusiją apmokėjimą bei Rusijos vykdomą rotekcionistinę politiką taip pat bus kalbamasi VFR ekonomikos ministro vizito į Maskvą metu.
Gynybos pramonės įmonės, įeinančios į valstybinę korporaciją „Rostechnologii“, centralizuotai gaus iš valstybės 100 milijardų rublių kovai su krize.
Premjeras Vladimiras Putinas pažadėjo gamyklai „Avtovaz“ 25 milijardus rublių paramos.
Leningrado srities administracija pranešė regione šiemet pastatysianti aštuonias šeimynines pieno fermas (kiekviena po 100 karvių) ir nemokamai perduosianti jas ūkininkams. Kiekvienos fermos verė – apie 30 milijonų rublių. Visoje Rusijoje iki 2011 metų tokių fermų turėtų atsirasti 300.
Patikslintas Rusijoje gaminamų automobilių, kuriems įsigyti imamus kreditus subsidijuos valstybė, sąrašas. Jame – 29 automobiliai, tarp kurių – visi „Avtovaz“ gaminami modeliai, „UAZ Patriot“, Chevrolet Niva, Fiat Albea, Ford Focus, Renault Logan, Kia Spectra ir Scoda Fabia. Kreditus teiks Sberbankas, VTB24 ir Rosselchozbankas – bankai, turintys plačiausiai geografiškai išplėtotą padalinių tinklą. Kredituojama bus 70 procentų automobilio vertės už 8,7 procentinio punkto mažesnes, nei rinkos, palūkanas.
Valstybės Dūmai pateiktas įstatymo projektas, numatantis galimybę fiziniams asmenims nemokėti 13 procentų fizinių asmenų pajamų mokesčio už parduodamas Rusijos įmonių akcijas, laikytas daugiau nei vienerius metus. Nors pakeitimais siekiama padidinti Rusijos įmonių vertybinių popierių patrauklumą, ekspertai abejoja didele pakeitimų įtaka paklausai.
2009 sausio – vasario mėnesiais lengvųjų automobilių padangų gamyba Rusijoje, lyginant su atitinkamais 2008 m. mėnesiais, smuko 53,1%, o jų pardavimas – beveik 16 kartų. Per tą patį laikotarpį užsienio gamybos padangų parduota 63,13% mažiau, nei atitinkamai 2008 metais, todėl Rusijos padangų gamintojai prašo didinti padangų importo muitus nuo 15-20 iki 25-30%.
Žemės ūkio ministro pavaduotojo Nikolajaus Archipovo teigimu valstybė nereguliuos maisto produktų kainų, nes tai sugražintų sovietiniams laikams būdingą dalies produktų trūkumą rinkoje. Dalinai kontroliuojami gali būti tik socialiai svarbių prekių grupių antkainiai. Užsienio prekyba Skaičiuojant nuo 2008 liepos, Rusija eksportavo daugiau nei 15 milijonų tonų grūdų. Valstybės pirkimai į intervencinį fondą pasiekė 9 milijonus tonų, grūdų augintojams pervesta 28 milijardai rublių. Tuo pačiu vyriausybė susirūpinusi lėtu šalies mėsos pramonės augimu – per paskutinius aštuonerius metus mėsos gamyba išaugo 38 procentus, o importas – 55%. Siekiant remti vietinę gamybą 2009 m. sumažinta paukštienos importo kvota iki 962 tūkstančių tonų ir padidinti virškvotinio paukštienos ir kiaulienos importo muitų tarifai, vyriausybė tikisi jau 2012 metais iš esmės pasiekti savarankiškumą apsirūpinant mėsa paliekant importui nedidelę dalį – esą „kad vietos gamintojai jaustų konkurenciją“. Voronežo srityje vokiečių kompanija Tonnies Fleisch ketina už maždaug 400 milijonų eurų pastatyti kiaulides bei kiaulienos perdirbimo gamyklą. Kompleksas esą galės gaminti tiek kiaulienos, kiek 2008 metais buvo pagaminta Rusijoje iš viso (2 milijonai tonų).