versija spausdinimui
(2)
Daugiau nei pusė Rusijos eksporto pajamų dabar apmokama rubliais, o juanio svarba smarkiai sumažėjo po sugriežtintų JAV sankcijų. Rusijos ekonomika juda į vis gilesnę finansinę izoliaciją, rašo Bloomberg.
Šios šalies banko paskelbti duomenys rodo, kad daugiau nei 50 procentų eksporto pajamų dabar gaunama rubliais. Vadinamųjų „draugiškų valiutų“, pirmiausia Kinijos juanių, dalis sumažėjo iki vos trečdalio, palyginti su beveik puse, kai prieš metus šis rodiklis buvo didžiausias. „Nedraugiškos“ valiutos (pvz., doleris, euras) dabar sudaro tik 15 procentų.
Dar 2023 metais juanis sparčiai įgijo svarbesnę reikšmę kaip alternatyva doleriui ir eurui Rusijos užsienio prekyboje. Tačiau 2024 metų pradžioje JAV įvedė papildomas sankcijas bankams, vykdantiems operacijas su Rusija, todėl Kinijos valiutos naudojimas smarkiai sumažėjo.
Maskva nustojo skelbti išsamius duomenis apie valiutų apyvartą bankų sistemoje, o prekyba juaniais Maskvos vertybinių popierių biržoje buvo visiškai sustabdyta. Prekybos apimtys gegužę nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus ir birželį išliko mažos.
Augant rublio daliai užsienio prekybos atsiskaitymuose, Rusijos eksportuojančios įmonės vis rečiau parduoda užsienio valiutas šalies viduje. Gegužės mėnesį šių sandorių apimtis pasiekė žemiausią lygį nuo 2023 metų pradžios, nepaisant to, kad anksčiau už eksportą buvo atsiskaitoma beveik vien užsienio valiutomis.
Pagrindinė priežastis pereiti prie rublio užsienio prekyboje yra noras išvengti lėšų įšaldymo ir sandorių vėlavimų. Rusijos įmonės nori sušvelninti su sankcijomis susijusią riziką ir išlaikyti finansinį likvidumą. Nepaisant to, tokie veiksmai turi ir šalutinį poveikį – stiprus rublis kartu su žemomis žaliavų kainomis smarkiai smogia Rusijos biudžeto pajamoms.
Šios šalies banko paskelbti duomenys rodo, kad daugiau nei 50 procentų eksporto pajamų dabar gaunama rubliais. Vadinamųjų „draugiškų valiutų“, pirmiausia Kinijos juanių, dalis sumažėjo iki vos trečdalio, palyginti su beveik puse, kai prieš metus šis rodiklis buvo didžiausias. „Nedraugiškos“ valiutos (pvz., doleris, euras) dabar sudaro tik 15 procentų.
Dar 2023 metais juanis sparčiai įgijo svarbesnę reikšmę kaip alternatyva doleriui ir eurui Rusijos užsienio prekyboje. Tačiau 2024 metų pradžioje JAV įvedė papildomas sankcijas bankams, vykdantiems operacijas su Rusija, todėl Kinijos valiutos naudojimas smarkiai sumažėjo.
Maskva nustojo skelbti išsamius duomenis apie valiutų apyvartą bankų sistemoje, o prekyba juaniais Maskvos vertybinių popierių biržoje buvo visiškai sustabdyta. Prekybos apimtys gegužę nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus ir birželį išliko mažos.
Augant rublio daliai užsienio prekybos atsiskaitymuose, Rusijos eksportuojančios įmonės vis rečiau parduoda užsienio valiutas šalies viduje. Gegužės mėnesį šių sandorių apimtis pasiekė žemiausią lygį nuo 2023 metų pradžios, nepaisant to, kad anksčiau už eksportą buvo atsiskaitoma beveik vien užsienio valiutomis.
Pagrindinė priežastis pereiti prie rublio užsienio prekyboje yra noras išvengti lėšų įšaldymo ir sandorių vėlavimų. Rusijos įmonės nori sušvelninti su sankcijomis susijusią riziką ir išlaikyti finansinį likvidumą. Nepaisant to, tokie veiksmai turi ir šalutinį poveikį – stiprus rublis kartu su žemomis žaliavų kainomis smarkiai smogia Rusijos biudžeto pajamoms.