versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde nusprendė pasiųsti nuosaikesnį signalą po to, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugusi infliacija paskatino manyti, kad palūkanų normos bus didinamos, rašo Bloomberg.
„Nors energetikos krizė didina infliaciją ir slegia ekonomiką, ilgalaikės infliacijos lūkesčiai išlieka iš esmės stabilūs“ – penktadienį euro zonos finansų ministrų susitikime sakė ji.
ECB prezidentė pabrėžė, kad karo Artimuosiuose Rytuose poveikis infliacijai ir ekonominiam aktyvumui vidutinės trukmės laikotarpiu priklausys nuo kainų ir energetikos šoko intensyvumo ir trukmės, taip pat nuo jo netiesioginio poveikio masto.
Vyrauja nuomonė, kad ECB padidins palūkanų normas savo posėdyje, kuris įvyks birželio 11 dieną. Penktadienį pinigų rinka prognozavo bendrą 65 bazinių punktų pakėlimą šiais metais, tai reiškia du padidinimus ir 60 procentų tikimybę, kad bus ir trečias.
Tačiau pinigų politikos griežtinimas galėtų dar labiau susilpninti euro zonos ekonomiką. Ketvirtadienį paskelbti aktyvumo rodikliai piešė daug blogesnį vaizdą nei tikėtasi. Privačiojo sektoriaus aktyvumo mažėjimo tempas buvo sparčiausias nuo 2023 metų spalio.
„Mes ir toliau priiminėsime duomenimis pagrįstus sprendimus kiekviename posėdyje, kad užtikrintume tinkamiausią pinigų politikos poziciją, reikalingą mūsų vidutinės trukmės 2 procentų tikslui pasiekti“ – pabrėžė Christine Lagarde.
Dėl naftos krizės, kuri prisidėjo prie staigaus degalų kainų kilimo, balandžio mėnesį metinė infliacija euro zonoje išaugo iki trijų procentų – tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo. ECB nuo praėjusių metų birželio mėnesio pagrindinę palūkanų normą išlaiko dviejų procentų lygyje. Prieš tai per metus, mažėjant infliacijai, ji buvo sumažinta iš viso 200 bazinių punktų.
„Nors energetikos krizė didina infliaciją ir slegia ekonomiką, ilgalaikės infliacijos lūkesčiai išlieka iš esmės stabilūs“ – penktadienį euro zonos finansų ministrų susitikime sakė ji.
ECB prezidentė pabrėžė, kad karo Artimuosiuose Rytuose poveikis infliacijai ir ekonominiam aktyvumui vidutinės trukmės laikotarpiu priklausys nuo kainų ir energetikos šoko intensyvumo ir trukmės, taip pat nuo jo netiesioginio poveikio masto.
Vyrauja nuomonė, kad ECB padidins palūkanų normas savo posėdyje, kuris įvyks birželio 11 dieną. Penktadienį pinigų rinka prognozavo bendrą 65 bazinių punktų pakėlimą šiais metais, tai reiškia du padidinimus ir 60 procentų tikimybę, kad bus ir trečias.
Tačiau pinigų politikos griežtinimas galėtų dar labiau susilpninti euro zonos ekonomiką. Ketvirtadienį paskelbti aktyvumo rodikliai piešė daug blogesnį vaizdą nei tikėtasi. Privačiojo sektoriaus aktyvumo mažėjimo tempas buvo sparčiausias nuo 2023 metų spalio.
„Mes ir toliau priiminėsime duomenimis pagrįstus sprendimus kiekviename posėdyje, kad užtikrintume tinkamiausią pinigų politikos poziciją, reikalingą mūsų vidutinės trukmės 2 procentų tikslui pasiekti“ – pabrėžė Christine Lagarde.
Dėl naftos krizės, kuri prisidėjo prie staigaus degalų kainų kilimo, balandžio mėnesį metinė infliacija euro zonoje išaugo iki trijų procentų – tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo. ECB nuo praėjusių metų birželio mėnesio pagrindinę palūkanų normą išlaiko dviejų procentų lygyje. Prieš tai per metus, mažėjant infliacijai, ji buvo sumažinta iš viso 200 bazinių punktų.