versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį iždo obligacijų kainos stiebėsi daugiausia nuo 1962 metų, kai Federalinis rezervų bankas (FED) pranešė ketinantis per artimiausius 6 mėnesius skirti 300 mlrd. JAV dolerių ilgalaikiams vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti. Tai iš esmės reiškia pinigų spausdinimą siekiant sumažinti skolinimosi sąnaudas tiek vyriausybei, tiek privačiam sektoriui, nes daugelio skolinimosi priemonių, pvz., 10 metų būsto paskolų, palūkanų normos yra pririštos prie iždo skolos pajamingumo normų.
FED Atviros rinkos komiteto posėdyje taip pat buvo nuspręsta palikti bazines palūkanų normas svyruoti nuo 0,25 iki 0 proc. ir už papildomus 750 mlrd. JAV dolerių supirkti būstu įkeistų skolos vertybinių popierių.
Toks FED sprendimas yra gana netikėtas, nes dauguma rinkos dalyvių jau buvo susitaikę su mintimi, kad kol kas kredito rinkai gaivinti FED apsiribos patvirtintomis probleminio turto supirkimo programomis ir tikslinės infliacijos indikacijomis. Tačiau FED pareigūnai pareiškė, kad nuo pastarojo banko posėdžio sausio mėnesį ūkio padėtis pablogėjo, nes auga nedarbas ir mažėja finansinio ir realaus turto kainos. Šiuo ryžtingu žingsniu JAV centrinis bankas tarsi siekia nustebinti rinkos dalyvius ir grąžinti likvidumą į kredito rinkas, aiškiai demonstruodamas, kad turi užtektinai ginklų krizei pažaboti.
Iš vienos pusės, ši žinia yra džiugi vyriausybės vertybinių popierių (VVP) savininkams, nes mažėjantys pajamingumai reiškia aukštesnę obligacijų kainą ir tikėtina, kad tokio kalibro pirkėjo, kaip FED, pasirodymas rinkoje gali vėl ją reikšmingai įsukti ir pritraukti kitų investuotojų dėmesį. Kita vertus, toks žingsnis gali nesužavėti ilgalaikių investuotojų, tokių kaip didžiausia pasaulyje JAV kreditorė Kinija. Apie 700 mlrd. JAV dolerių vertės JAV iždo obligacijų turinčios pastarosios valstybės vadovas praėjusią savaitę pareikalavo JAV garantuoti, kad Kinijos investicijos nenuvertės ilguoju laikotarpiu dėl pinigų spausdinimo ir infliacijos. Atrodo, jog svarbiausi saugikliai šioje situacijoje išlieka prezidento B. Obamos pažadai vykdyti protingą biudžeto politiką ir artimiausiais metais drastiškai mažinti deficitą. Taip pat svarbi aplinkybė, kad parduoti turimų VVP Kinija šiuo metu faktiškai neturi realių galimybių, nes tokiu atveju pati reikšmingai sumažintų savo investicijų vertę ir pakenktų šalies eksportuotojams.
10 metų VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,01 iki 2,54 proc., o 30 metų obligacijų – nuo 3,82 iki 3,6 proc., 2 metų – nuo 1,04 iki 0,81 proc. , o 3 mėnesių iždo vekselių – nuo 0,23 iki 0,21 proc.
FED sprendimas aktyviau spausdinti pinigus paskatino JAV dolerio nuosmukį euro ir kitų svarbiausių valiutų porų ir besivystančių šalių valiutų atžvilgiu. Tikėtina, kad JAV dolerio kursas gali kristi ir artimiausiu metu, investuotojams baiminantis valiutos nuvertėjimo. Dėl to amerikiečiams gali pabrangti importuojami degalai ir kitos prekės. Iš kitos pusės, nepaisant ankstesnių FED pastangų didinant balansą išjudinti kredito rinkas, šios išlieka apimtos sąstingio. Šiuo metu pumpuojamos likvidžios lėšos vis dar neturi esminio poveikio pinigų masės rodikliams dėl sunykusio multiplikatoriaus efekto – bankų nenoro skolinti ir ūkio subjektų nenoro skolintis. Tad ryžtingesni FED žingsniai mažinti skolą bent jau kol kas greičiau pretenduoja sumažinti defliacinės depresijos tikimybę, nei kelia realų pavojų staigiam infliacijos protrūkiui ir turėtų tapti paspirtimi JAV doleriui, nes didina tikimybę, kad JAV ekonomika atsigaus anksčiau už euro zonos ir kitas šalis.
Šešėlyje neliko ir akcijų rinka, kuri kilo kaip ir obligacijos, nors dėl FED sprendimo gali prarasti dalį investuotojų dėmesio. Iš brangusių pozicijų galima paminėti bankų sektorių. „Citigroup“ akcijos pabrango 22 proc., o „Bank of America“ – 17 proc., investuotojams tikintis, kad FED savo veiksmais padės stabilizuoti finansų sektorių.
IBM akcijos pigo 1 proc., įtakingam žurnalui „Wall Street Journal“ paskelbus, kad ši technologijų milžinė ketina už 6,5 mlrd. JAV dolerių įsigyti smulkesnę konkurentę „Sun Microsystems“. Pastarosios kompanijos akcijos pabrango 80 proc. Manoma, kad toks bendrovių darinys galėtų mesti rimtą iššūkį rinkos lyderei „Hewlett-Packard“.
JAV vartotojų kainų indeksas vasarį padidėjo 0,4 proc., arba šiek tiek daugiau, nei tikėtasi – Briefing.com apklausti ekonomistai prognozavo, kad infliacija sieks 0,3 proc. Infliacija, nevertinant nepastovių maisto ir energijos prekių kainų, pakilo 0,2 proc., nors buvo tikimasi, kad ji neviršys 0,1 proc. Sausį vartotojų kainų indeksas augo 0,3 proc., o bazinė infliacija – 0,1 proc. Didžiausią poveikį kainoms darė brangę degalai ir plačiai vartojamos prekės (drabužiai, baldai, buitinė technika, elektronikos prekės). Maisto kainos krito. Šie skaičiai rodo, kad po vangios kalėdinės prekybos vartotojai kol kas yra linkę noriai sugrįžti į prekyvietes. Kita vertus, augantis nedarbas ir krentanti aktyvų vertė ateityje skatins gyventojus labiau taupyti ir kartu su didele perprodukcija ir naftos kainų nuosmukio efektu greičiausiai nubrauks kainų didėjimą ir jau metų viduryje infliaciją JAV pakeis defliacija.
Praėjusią savaitę būsto paskolų refinansavimo apimtys šoktelėjo 30 proc. Tikėtina, kad tai galėjo paskatinti ne tik istoriškai žemiausią tašką pasiekusios būsto paskolų palūkanų normos, bet ir vyriausybės paramos sulaukusių didžiųjų bankų anksčiau prisiimti įsipareigojimai laikinai sušvelninti kreditavimo sąlygas.
Vakarų Europa
Trečiadienį dauguma Vakarų Europos akcijų indeksų antrą prekybos sesiją iš eilės tęsė kelionę žemyn. Vakar rinkos krito, investuotojams nieko gero nesitikint iš FED Pinigų politikos komiteto sprendimo, kuris turėjo būti paskelbtas vėliau. Indeksų kritimo „iniciatorės“ buvo žaliavų įmonių akcijos, kurių kainos smuko dėl pigusių tokių žaliavų kaip nafta, auksas, nikelis ir cinkas.
Tuo metu bankų akcijos toliau laikėsi priešingos tendencijos ir brango. Vakar jų kainų augimą paskatino „Bank of America“, kuris paskelbė, kad šių metų pabaigoje ar 2010 metų pabaigoje žada išpirkti 45 mlrd. dolerių vyriausybės kapitalo, kurį buvo gavęs anksčiau. Italijos banko „UniCredit“ akcijos vakar buvo šoktelėjusios net 19 proc., kai banko IV ketv. pelnas gerokai pralenkė analitikų prognozes – jis paskelbė apie 505 mln. eurų pelną, nors rinka prognozavo 351 mln. eurų. Tiesa, kiek neigiamai bankus turėtų paveikti D. Britanijos finansų priežiūros institucijos pareiškimas, kad bankams ketinama griežtinti kapitalo reikalavimus, kad ateityje būtų išvengta dar vienos tokios krizės.
Pramonės produkcija Italijoje sausio mėnesį smuko 0,2 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu – 16,7 proc. Tokie pramonės veiklos rodikliai trečioje pagal dydį euro zonos ekonomikoje atkartoja bendras tendencijas, kuriomis seka ir Vokietija bei Prancūzija. Regione pramonės nuosmukį lemia kritusi paklausa tiek pačioje euro zonoje, tiek už jos ribų, tad gamintojams nelieka nieko kito, kaip mažinti gamybos apimtis.
Nedarbas D. Britanijoje, skaičiuojamas pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodą, sausį padidėjo nuo 6,3 proc. iki 6,5 proc. Bedarbių skaičius per vasarį išaugo 138,4 tūkst. Šis rodiklis gerokai nuvylė rinkos prognozes, nes buvo tikimasi bedarbių skaičių išaugsiant 84,8 tūkst. Taip prastėjant ekonomikos padėčiai tolesnis nedarbo didėjimas ateityje atrodo neišvengiamas.
Anglijos bankas vieningai balsavo dėl to, kad būtų pradedamas pinigų „spausdinimas“ už 75 mlrd. svarų. Pagrindinis tokios programos tikslas yra didinti pinigų kiekį ekonomikoje ir taip mažinti palūkanų normas. Kada pinigų „spausdinimo“ programa pasuks priešinga linkme ir Anglijos bankas pradės mažinti pinigų pasiūlą,0 priklausys nuo to, kaip keisis infliacija, ekonomikos plėtros lūkesčiai.
Azija
Kinijoje vakar daug neigiamo atgarsio sukėlė šalies Prekybos ministerijos sprendimas neleisti amerikiečių bendrovei „Coca Cola“ įgyti didžiausios Kinijos sulčių gamintojos „Huiyuan“ kontrolės, nes tai gerokai sumažintų konkurencijos sąlygas vietinėje rinkoje. Toks Kinijos sprendimas didina užsienio investuotojų baimę, kad ši valstybė ima aktyviau kištis į užsienio investicijų srautus ir sukuria protekcionistinę aplinką. Keista dar ir dėl to, kad bendrovės „Coca Cola“ ir Kinijos santykiai visada buvo pakankamai šilti, o bendrovė žadėjo daryti didžiulių investicijų į sulčių rinkos didinimą.
Baltijos šalys
„Swedbank“ paskelbė prognozes, pagal kurias laukiamas Latvijos ekonomikos smukimas šiemet gali siekti net 15 proc. Pasak „Swedbank“ atstovų, padėtis Latvijoje yra ypač sudėtinga, privatus vartojimas gali smukti net 22 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį, o investicijos per visus šiuos metus gali sumažėti net 30 proc. Blogėjanti ekonomikos situacija Baltijos šalyse gali gerokai pakirsti tokius Skandinavijos bankus kaip „SEB“, „Nordea“ ar „Swedbank“, anksčiau intensyviai finansavusius kredito plėtrą.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos pramonės gamybos apimtys vasarį smuko 14,3 proc. Pasaulinė ekonominė krizė neaplenkė ir Lenkijos – tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai šios apimtys mažėja. Sausį gamybos pramonės indeksas smuko 15,3 proc. Lyginant vien vasarį su sausiu galima pastebėti, jog gamybos apimtys išaugo 2,7 proc., o gamintojų kainos pasistiebė 2,3 proc. (metiniu tempu – 5,4 proc.). Paskelbus tokias naujienas Lenkijos zlotas smuko antrą dieną iš eilės, šįkart beveik 2 proc. iki 4,57 zloto už eurą. Nuo praėjusių metų liepos pabaigos zlotas euro atžvilgiu prarado jau 28 proc. vertės.
Nedarbas Lenkijoje vasarį išaugo 0,2 proc. – tai pirmas metinis smukimas nuo 2004 m., o atlyginimai išaugo 5,1 proc. – lėčiausiai per 27 mėnesius. Rinkos tikisi, kad Centrinis bankas, siekdamas paskatinti ekonomiką, kitą savaitę ir vėl mažins bazinę palūkanų normą, šįkart ketvirčiu procentinio punkto.
Rusijoje jau antrą mėnesį iš eilės auga vėluojančių atlyginimų suma. 2008 m. vasario mėn. vėluojančių atlyginimų suma, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 16 proc. Pagrindinė darbo užmokesčio vėlavimo priežastis yra ta, kad vasario mėnesio pramonės gamyba šalyje krito 13,2 proc. ir bendrovės susiduria su sunkumais sukaupti grynuosius pinigus. Rusijos vyriausybė prognozuoja, kad 2009 metais eksportas mažės 45 proc. Tikimasi, kad dėl eksporto ir realių gyventojų pajamų mažėjimo stipriai susitrauks investicinis aktyvumas.
Serbija tęsia derybas su Tarptautiniu valiuos fondu (TVF) dėl papildomos 3 mlrd. eurų paskolos. 2/3 šios sumos būtų naudojama dinarui palaikyti ir šalies užsienio valiutų rezervui papildyti. Primintina, kad pernai rudenį Serbija su TVF sutarė dėl 402,5 mln. eurų paskolos, nors jos kol kas nepradėjo naudoti.
Aptariant naujos paskolos sąlygas, vėl prabilta apie Serbijos ekonomikos prognozes. Premjero teigimu, šiemet šalies BVP turėtų augti 0,1 proc., nors, planuojant metų biudžetą, buvo numatytas 3,5 proc. didėjimas. Labai tikėtina, kad biudžeto deficitas 2009 m. sudarys 3 proc. BVP, nors su TVF sutarta 1,75 proc. Pasak premjero, balandį ketinama pateikti biudžeto pataisymus – rengiamasi mažinti kai kurias biudžeto išlaidas, tačiau norima išlaikyti tokį patį atlyginimų ir pensijų lygį.
Žaliavos
Trečiadienį prekybą šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. pristatymo ateities sandoriais galima perskirti į tris dalis. Pirmoji prekybos dalis, per kurią naftos kaina buvo stabili – 48,5 JAV dolerio už barelį, tęsėsi iki JAV energetikos administracijos pranešimo apie savaitės naftos pokyčius. Paskelbus apie žaliavinės naftos atsargos pokyčius, naftos kaina pajudėjo žemyn ir buvo nukritusi žemiau nei 47 JAV doleriai. Žaliavinės naftos atsargos per savaitę padidėjo 1,94 mln. barelių, benzino 3,2 mln. barelių, o distiliatų 0,1 mln. barelių. Tokie atsargų padidėjimo pokyčiai rodo, kad situacija didžiausios naftos vartotojos rinkoje išlieka pakankamai kebli, nes pačios žaliavinės naftos importas per savaitę vėl paaugo, naftos perdirbimo gamyklos dirbo 82,1 proc. pajėgumu (0,6 proc. punkto mažesniu nei prieš savaitę), o degalų vartojimas per pastarąsias keturias savaites buvo 3,2 proc. mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Trečia ir audringiausia prekybos dalis prasidėjo vėlų vakarą Lietuvos laiku, kai FED paskelbė apie milžinišką JAV iždo ir kitų skolos vertybinių popierių supirkinėjimo politiką. Tokios naujienos iškart nusmukdė dolerį, o daugumai investuotojų sukėlė dar vieną optimistinių emocijų pliūpsnį, kad JAV ekonomika gali atsigauti daug greičiau, nei tikėtasi. Tad „WTI“ naftos kaina šoktelėjo per kelias valandas iki 50,5 JAV dolerio už barelį. Tačiau nereikėtų pasiduoti tokioms audringoms emocijoms, nes reali dabartinė situacija naftos rinkoje nėra tiek pagerėjusi, kad nafta galėtų šiuo metu kainuoti daugiau nei 50 JAV dolerių.
Aukso kaina vakar taip pat smarkiai svyravo. Prekybos pradžioje ji vienu metu krito žemiau nei 890 JAV dolerių už trojos unciją, tačiau po FED paskelbtų būsimų veiksmų, kurie sukėlė JAV dolerio staigų smukimą ir padidėjusius nuogąstavimus, kad JAV gali vėl imti augti infliacijos lygmuo, aukso kaina pašoko daugiau nei 7 proc. ir vienu metu kaina buvo aukščiau nei 945 JAV doleriai. Be to, vėl stebina biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimo aukso pokytis – per vakarykštę dieną kiekis išaugo dar 15,3 tonos. Beje, „Citigroup“ pakėlė vidutinės aukso kainos prognozę 2009 m. iki 856 JAV dolerių už trojos unciją. Visgi tokios aukso kainos prognozės yra vienos pesimistiškiausių iš aukso kainų prognozes darančių finansinių institucijų.
FED Atviros rinkos komiteto posėdyje taip pat buvo nuspręsta palikti bazines palūkanų normas svyruoti nuo 0,25 iki 0 proc. ir už papildomus 750 mlrd. JAV dolerių supirkti būstu įkeistų skolos vertybinių popierių.
Toks FED sprendimas yra gana netikėtas, nes dauguma rinkos dalyvių jau buvo susitaikę su mintimi, kad kol kas kredito rinkai gaivinti FED apsiribos patvirtintomis probleminio turto supirkimo programomis ir tikslinės infliacijos indikacijomis. Tačiau FED pareigūnai pareiškė, kad nuo pastarojo banko posėdžio sausio mėnesį ūkio padėtis pablogėjo, nes auga nedarbas ir mažėja finansinio ir realaus turto kainos. Šiuo ryžtingu žingsniu JAV centrinis bankas tarsi siekia nustebinti rinkos dalyvius ir grąžinti likvidumą į kredito rinkas, aiškiai demonstruodamas, kad turi užtektinai ginklų krizei pažaboti.
Iš vienos pusės, ši žinia yra džiugi vyriausybės vertybinių popierių (VVP) savininkams, nes mažėjantys pajamingumai reiškia aukštesnę obligacijų kainą ir tikėtina, kad tokio kalibro pirkėjo, kaip FED, pasirodymas rinkoje gali vėl ją reikšmingai įsukti ir pritraukti kitų investuotojų dėmesį. Kita vertus, toks žingsnis gali nesužavėti ilgalaikių investuotojų, tokių kaip didžiausia pasaulyje JAV kreditorė Kinija. Apie 700 mlrd. JAV dolerių vertės JAV iždo obligacijų turinčios pastarosios valstybės vadovas praėjusią savaitę pareikalavo JAV garantuoti, kad Kinijos investicijos nenuvertės ilguoju laikotarpiu dėl pinigų spausdinimo ir infliacijos. Atrodo, jog svarbiausi saugikliai šioje situacijoje išlieka prezidento B. Obamos pažadai vykdyti protingą biudžeto politiką ir artimiausiais metais drastiškai mažinti deficitą. Taip pat svarbi aplinkybė, kad parduoti turimų VVP Kinija šiuo metu faktiškai neturi realių galimybių, nes tokiu atveju pati reikšmingai sumažintų savo investicijų vertę ir pakenktų šalies eksportuotojams.
10 metų VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,01 iki 2,54 proc., o 30 metų obligacijų – nuo 3,82 iki 3,6 proc., 2 metų – nuo 1,04 iki 0,81 proc. , o 3 mėnesių iždo vekselių – nuo 0,23 iki 0,21 proc.
FED sprendimas aktyviau spausdinti pinigus paskatino JAV dolerio nuosmukį euro ir kitų svarbiausių valiutų porų ir besivystančių šalių valiutų atžvilgiu. Tikėtina, kad JAV dolerio kursas gali kristi ir artimiausiu metu, investuotojams baiminantis valiutos nuvertėjimo. Dėl to amerikiečiams gali pabrangti importuojami degalai ir kitos prekės. Iš kitos pusės, nepaisant ankstesnių FED pastangų didinant balansą išjudinti kredito rinkas, šios išlieka apimtos sąstingio. Šiuo metu pumpuojamos likvidžios lėšos vis dar neturi esminio poveikio pinigų masės rodikliams dėl sunykusio multiplikatoriaus efekto – bankų nenoro skolinti ir ūkio subjektų nenoro skolintis. Tad ryžtingesni FED žingsniai mažinti skolą bent jau kol kas greičiau pretenduoja sumažinti defliacinės depresijos tikimybę, nei kelia realų pavojų staigiam infliacijos protrūkiui ir turėtų tapti paspirtimi JAV doleriui, nes didina tikimybę, kad JAV ekonomika atsigaus anksčiau už euro zonos ir kitas šalis.
Šešėlyje neliko ir akcijų rinka, kuri kilo kaip ir obligacijos, nors dėl FED sprendimo gali prarasti dalį investuotojų dėmesio. Iš brangusių pozicijų galima paminėti bankų sektorių. „Citigroup“ akcijos pabrango 22 proc., o „Bank of America“ – 17 proc., investuotojams tikintis, kad FED savo veiksmais padės stabilizuoti finansų sektorių.
IBM akcijos pigo 1 proc., įtakingam žurnalui „Wall Street Journal“ paskelbus, kad ši technologijų milžinė ketina už 6,5 mlrd. JAV dolerių įsigyti smulkesnę konkurentę „Sun Microsystems“. Pastarosios kompanijos akcijos pabrango 80 proc. Manoma, kad toks bendrovių darinys galėtų mesti rimtą iššūkį rinkos lyderei „Hewlett-Packard“.
JAV vartotojų kainų indeksas vasarį padidėjo 0,4 proc., arba šiek tiek daugiau, nei tikėtasi – Briefing.com apklausti ekonomistai prognozavo, kad infliacija sieks 0,3 proc. Infliacija, nevertinant nepastovių maisto ir energijos prekių kainų, pakilo 0,2 proc., nors buvo tikimasi, kad ji neviršys 0,1 proc. Sausį vartotojų kainų indeksas augo 0,3 proc., o bazinė infliacija – 0,1 proc. Didžiausią poveikį kainoms darė brangę degalai ir plačiai vartojamos prekės (drabužiai, baldai, buitinė technika, elektronikos prekės). Maisto kainos krito. Šie skaičiai rodo, kad po vangios kalėdinės prekybos vartotojai kol kas yra linkę noriai sugrįžti į prekyvietes. Kita vertus, augantis nedarbas ir krentanti aktyvų vertė ateityje skatins gyventojus labiau taupyti ir kartu su didele perprodukcija ir naftos kainų nuosmukio efektu greičiausiai nubrauks kainų didėjimą ir jau metų viduryje infliaciją JAV pakeis defliacija.
Praėjusią savaitę būsto paskolų refinansavimo apimtys šoktelėjo 30 proc. Tikėtina, kad tai galėjo paskatinti ne tik istoriškai žemiausią tašką pasiekusios būsto paskolų palūkanų normos, bet ir vyriausybės paramos sulaukusių didžiųjų bankų anksčiau prisiimti įsipareigojimai laikinai sušvelninti kreditavimo sąlygas.
Vakarų Europa
Trečiadienį dauguma Vakarų Europos akcijų indeksų antrą prekybos sesiją iš eilės tęsė kelionę žemyn. Vakar rinkos krito, investuotojams nieko gero nesitikint iš FED Pinigų politikos komiteto sprendimo, kuris turėjo būti paskelbtas vėliau. Indeksų kritimo „iniciatorės“ buvo žaliavų įmonių akcijos, kurių kainos smuko dėl pigusių tokių žaliavų kaip nafta, auksas, nikelis ir cinkas.
Tuo metu bankų akcijos toliau laikėsi priešingos tendencijos ir brango. Vakar jų kainų augimą paskatino „Bank of America“, kuris paskelbė, kad šių metų pabaigoje ar 2010 metų pabaigoje žada išpirkti 45 mlrd. dolerių vyriausybės kapitalo, kurį buvo gavęs anksčiau. Italijos banko „UniCredit“ akcijos vakar buvo šoktelėjusios net 19 proc., kai banko IV ketv. pelnas gerokai pralenkė analitikų prognozes – jis paskelbė apie 505 mln. eurų pelną, nors rinka prognozavo 351 mln. eurų. Tiesa, kiek neigiamai bankus turėtų paveikti D. Britanijos finansų priežiūros institucijos pareiškimas, kad bankams ketinama griežtinti kapitalo reikalavimus, kad ateityje būtų išvengta dar vienos tokios krizės.
Pramonės produkcija Italijoje sausio mėnesį smuko 0,2 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu – 16,7 proc. Tokie pramonės veiklos rodikliai trečioje pagal dydį euro zonos ekonomikoje atkartoja bendras tendencijas, kuriomis seka ir Vokietija bei Prancūzija. Regione pramonės nuosmukį lemia kritusi paklausa tiek pačioje euro zonoje, tiek už jos ribų, tad gamintojams nelieka nieko kito, kaip mažinti gamybos apimtis.
Nedarbas D. Britanijoje, skaičiuojamas pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodą, sausį padidėjo nuo 6,3 proc. iki 6,5 proc. Bedarbių skaičius per vasarį išaugo 138,4 tūkst. Šis rodiklis gerokai nuvylė rinkos prognozes, nes buvo tikimasi bedarbių skaičių išaugsiant 84,8 tūkst. Taip prastėjant ekonomikos padėčiai tolesnis nedarbo didėjimas ateityje atrodo neišvengiamas.
Anglijos bankas vieningai balsavo dėl to, kad būtų pradedamas pinigų „spausdinimas“ už 75 mlrd. svarų. Pagrindinis tokios programos tikslas yra didinti pinigų kiekį ekonomikoje ir taip mažinti palūkanų normas. Kada pinigų „spausdinimo“ programa pasuks priešinga linkme ir Anglijos bankas pradės mažinti pinigų pasiūlą,0 priklausys nuo to, kaip keisis infliacija, ekonomikos plėtros lūkesčiai.
Azija
Kinijoje vakar daug neigiamo atgarsio sukėlė šalies Prekybos ministerijos sprendimas neleisti amerikiečių bendrovei „Coca Cola“ įgyti didžiausios Kinijos sulčių gamintojos „Huiyuan“ kontrolės, nes tai gerokai sumažintų konkurencijos sąlygas vietinėje rinkoje. Toks Kinijos sprendimas didina užsienio investuotojų baimę, kad ši valstybė ima aktyviau kištis į užsienio investicijų srautus ir sukuria protekcionistinę aplinką. Keista dar ir dėl to, kad bendrovės „Coca Cola“ ir Kinijos santykiai visada buvo pakankamai šilti, o bendrovė žadėjo daryti didžiulių investicijų į sulčių rinkos didinimą.
Baltijos šalys
„Swedbank“ paskelbė prognozes, pagal kurias laukiamas Latvijos ekonomikos smukimas šiemet gali siekti net 15 proc. Pasak „Swedbank“ atstovų, padėtis Latvijoje yra ypač sudėtinga, privatus vartojimas gali smukti net 22 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį, o investicijos per visus šiuos metus gali sumažėti net 30 proc. Blogėjanti ekonomikos situacija Baltijos šalyse gali gerokai pakirsti tokius Skandinavijos bankus kaip „SEB“, „Nordea“ ar „Swedbank“, anksčiau intensyviai finansavusius kredito plėtrą.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos pramonės gamybos apimtys vasarį smuko 14,3 proc. Pasaulinė ekonominė krizė neaplenkė ir Lenkijos – tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai šios apimtys mažėja. Sausį gamybos pramonės indeksas smuko 15,3 proc. Lyginant vien vasarį su sausiu galima pastebėti, jog gamybos apimtys išaugo 2,7 proc., o gamintojų kainos pasistiebė 2,3 proc. (metiniu tempu – 5,4 proc.). Paskelbus tokias naujienas Lenkijos zlotas smuko antrą dieną iš eilės, šįkart beveik 2 proc. iki 4,57 zloto už eurą. Nuo praėjusių metų liepos pabaigos zlotas euro atžvilgiu prarado jau 28 proc. vertės.
Nedarbas Lenkijoje vasarį išaugo 0,2 proc. – tai pirmas metinis smukimas nuo 2004 m., o atlyginimai išaugo 5,1 proc. – lėčiausiai per 27 mėnesius. Rinkos tikisi, kad Centrinis bankas, siekdamas paskatinti ekonomiką, kitą savaitę ir vėl mažins bazinę palūkanų normą, šįkart ketvirčiu procentinio punkto.
Rusijoje jau antrą mėnesį iš eilės auga vėluojančių atlyginimų suma. 2008 m. vasario mėn. vėluojančių atlyginimų suma, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 16 proc. Pagrindinė darbo užmokesčio vėlavimo priežastis yra ta, kad vasario mėnesio pramonės gamyba šalyje krito 13,2 proc. ir bendrovės susiduria su sunkumais sukaupti grynuosius pinigus. Rusijos vyriausybė prognozuoja, kad 2009 metais eksportas mažės 45 proc. Tikimasi, kad dėl eksporto ir realių gyventojų pajamų mažėjimo stipriai susitrauks investicinis aktyvumas.
Serbija tęsia derybas su Tarptautiniu valiuos fondu (TVF) dėl papildomos 3 mlrd. eurų paskolos. 2/3 šios sumos būtų naudojama dinarui palaikyti ir šalies užsienio valiutų rezervui papildyti. Primintina, kad pernai rudenį Serbija su TVF sutarė dėl 402,5 mln. eurų paskolos, nors jos kol kas nepradėjo naudoti.
Aptariant naujos paskolos sąlygas, vėl prabilta apie Serbijos ekonomikos prognozes. Premjero teigimu, šiemet šalies BVP turėtų augti 0,1 proc., nors, planuojant metų biudžetą, buvo numatytas 3,5 proc. didėjimas. Labai tikėtina, kad biudžeto deficitas 2009 m. sudarys 3 proc. BVP, nors su TVF sutarta 1,75 proc. Pasak premjero, balandį ketinama pateikti biudžeto pataisymus – rengiamasi mažinti kai kurias biudžeto išlaidas, tačiau norima išlaikyti tokį patį atlyginimų ir pensijų lygį.
Žaliavos
Trečiadienį prekybą šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. pristatymo ateities sandoriais galima perskirti į tris dalis. Pirmoji prekybos dalis, per kurią naftos kaina buvo stabili – 48,5 JAV dolerio už barelį, tęsėsi iki JAV energetikos administracijos pranešimo apie savaitės naftos pokyčius. Paskelbus apie žaliavinės naftos atsargos pokyčius, naftos kaina pajudėjo žemyn ir buvo nukritusi žemiau nei 47 JAV doleriai. Žaliavinės naftos atsargos per savaitę padidėjo 1,94 mln. barelių, benzino 3,2 mln. barelių, o distiliatų 0,1 mln. barelių. Tokie atsargų padidėjimo pokyčiai rodo, kad situacija didžiausios naftos vartotojos rinkoje išlieka pakankamai kebli, nes pačios žaliavinės naftos importas per savaitę vėl paaugo, naftos perdirbimo gamyklos dirbo 82,1 proc. pajėgumu (0,6 proc. punkto mažesniu nei prieš savaitę), o degalų vartojimas per pastarąsias keturias savaites buvo 3,2 proc. mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Trečia ir audringiausia prekybos dalis prasidėjo vėlų vakarą Lietuvos laiku, kai FED paskelbė apie milžinišką JAV iždo ir kitų skolos vertybinių popierių supirkinėjimo politiką. Tokios naujienos iškart nusmukdė dolerį, o daugumai investuotojų sukėlė dar vieną optimistinių emocijų pliūpsnį, kad JAV ekonomika gali atsigauti daug greičiau, nei tikėtasi. Tad „WTI“ naftos kaina šoktelėjo per kelias valandas iki 50,5 JAV dolerio už barelį. Tačiau nereikėtų pasiduoti tokioms audringoms emocijoms, nes reali dabartinė situacija naftos rinkoje nėra tiek pagerėjusi, kad nafta galėtų šiuo metu kainuoti daugiau nei 50 JAV dolerių.
Aukso kaina vakar taip pat smarkiai svyravo. Prekybos pradžioje ji vienu metu krito žemiau nei 890 JAV dolerių už trojos unciją, tačiau po FED paskelbtų būsimų veiksmų, kurie sukėlė JAV dolerio staigų smukimą ir padidėjusius nuogąstavimus, kad JAV gali vėl imti augti infliacijos lygmuo, aukso kaina pašoko daugiau nei 7 proc. ir vienu metu kaina buvo aukščiau nei 945 JAV doleriai. Be to, vėl stebina biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimo aukso pokytis – per vakarykštę dieną kiekis išaugo dar 15,3 tonos. Beje, „Citigroup“ pakėlė vidutinės aukso kainos prognozę 2009 m. iki 856 JAV dolerių už trojos unciją. Visgi tokios aukso kainos prognozės yra vienos pesimistiškiausių iš aukso kainų prognozes darančių finansinių institucijų.