versija spausdinimui
(0)
Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė pokalbyje su Lietuvos žiniasklaidos atstovais išdėstė požiūrį į aktualias ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo problemas. Nepaisant temos aktualumo, viešojoje erdvėje pasirodęs tekstas buvo gerokai sutrumpintas ir neteko dalies svarbių akcentų, todėl pateikiame visą jo versiją.
Europos Parlamentas visada rėmė Lietuvos ir kitų ne euro zonos šalių siekį įsivesti bendrąją valiutą. Tuomet, kai buvo svarstomas euro įvedimo Lietuvoje klausimas, Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, raginančiam leisti Lietuvai įsivesti eurą. Šiam pasiūlymui nepritarė Europos Komisija. Laikas parodė, kad šis Europos Komisijos sprendimas nebuvo teisingas. Jei Lietuva dabar turėtų eurą, jos finansinė padėtis būtų daug stabilesnė. Lietuvai labai svarbu, kad euras būtų patikima ir stabili valiuta, todėl jungiantis prie euro zonos svarbu, kad mes nesumenkintume euro patikimumo, o tam yra įvairių būdų.
ES šalių narių ekonominė padėtis skirtinga, todėl vieningo sprendimo dėl paramos visoms šalims nėra. Nereikia pamiršti, kad pagrindinės šalys donorės Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai susiduria su rimtomis problemomis savo ūkyje ir neturi lėšų remti visus. Vengrijos pasiūlymas ne visai tiksliai interpretuojamas - jie prašo ne tiesioginės paramos, bet apyvartinių lėšų ekonomikos likvidumui palaikyti. Lietuva likvidumą gali užsitikrinti bendradarbiaudama su Skandinavijos šalių vyriausybėmis ir centriniais bankais, kaip jau elgiasi Estija.
ES sutartyje yra numatyta, kad ES gali teikti pagalbą šalims turinčioms rimtų finansinių problemų, tam yra sukurtas stabilizavimo fondas. Šio fondo pagalba teikiama Latvijai ir Vengrijai. Pats fondas turėtų būti padidintas ir jo taikymo sąlygos plačiau apibrėžtos. Fondas turi turėti galimybę teikti garantijas ir Lietuva galėtų tokias garantijas gauti. Tai turėtų sumažinti finansinį spaudimą šalies ūkiui.
Šios krizės skiriamasis bruožas yra pasitikėjimo stoka, o pasitikėjimą galėtų padidinti geresnis ekonominės politikos koordinavimas. Deja Europos Komisija nėra pajėgi susidoroti su šia užduotimi. Visiems akivaizdu, kad ši institucija turėtų dirbti efektyviau.
Verslui mūsų šalyse palaikyti yra sudaromas naujas 24 mlrd. eurų paketas, finansavimas bus vykdomas per Europos investicijų, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankus.
Iki šiol Lietuvos Vyriausybė manė, kad šalies ekonomines problemas, atsiradusias dėl pasaulinės krizės, galima išspręsti kaitaliojant mokesčių tarifus. Tokius sprendimus nulėmė ir prezidento rinkimų strategija - kuo blogiau Lietuvai, tuo daugiau žmonės laukia gelbėtojo. Pražiopsotas tinkamas laikas sutvarkyti finansavimą iš jau patvirtintų ES ekonomikos skatinimo programų. Deja, ir šiuo metu Vyriausybė užima pasyvią poziciją dėl naujo paketo įgyvendinimo sąlygų. ES ekonominę politiką reikia formuoti aktyviai, patiems teikiant argumentuotus sprendimus.
Europos Parlamentas visada rėmė Lietuvos ir kitų ne euro zonos šalių siekį įsivesti bendrąją valiutą. Tuomet, kai buvo svarstomas euro įvedimo Lietuvoje klausimas, Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, raginančiam leisti Lietuvai įsivesti eurą. Šiam pasiūlymui nepritarė Europos Komisija. Laikas parodė, kad šis Europos Komisijos sprendimas nebuvo teisingas. Jei Lietuva dabar turėtų eurą, jos finansinė padėtis būtų daug stabilesnė. Lietuvai labai svarbu, kad euras būtų patikima ir stabili valiuta, todėl jungiantis prie euro zonos svarbu, kad mes nesumenkintume euro patikimumo, o tam yra įvairių būdų.
ES šalių narių ekonominė padėtis skirtinga, todėl vieningo sprendimo dėl paramos visoms šalims nėra. Nereikia pamiršti, kad pagrindinės šalys donorės Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai susiduria su rimtomis problemomis savo ūkyje ir neturi lėšų remti visus. Vengrijos pasiūlymas ne visai tiksliai interpretuojamas - jie prašo ne tiesioginės paramos, bet apyvartinių lėšų ekonomikos likvidumui palaikyti. Lietuva likvidumą gali užsitikrinti bendradarbiaudama su Skandinavijos šalių vyriausybėmis ir centriniais bankais, kaip jau elgiasi Estija.
ES sutartyje yra numatyta, kad ES gali teikti pagalbą šalims turinčioms rimtų finansinių problemų, tam yra sukurtas stabilizavimo fondas. Šio fondo pagalba teikiama Latvijai ir Vengrijai. Pats fondas turėtų būti padidintas ir jo taikymo sąlygos plačiau apibrėžtos. Fondas turi turėti galimybę teikti garantijas ir Lietuva galėtų tokias garantijas gauti. Tai turėtų sumažinti finansinį spaudimą šalies ūkiui.
Šios krizės skiriamasis bruožas yra pasitikėjimo stoka, o pasitikėjimą galėtų padidinti geresnis ekonominės politikos koordinavimas. Deja Europos Komisija nėra pajėgi susidoroti su šia užduotimi. Visiems akivaizdu, kad ši institucija turėtų dirbti efektyviau.
Verslui mūsų šalyse palaikyti yra sudaromas naujas 24 mlrd. eurų paketas, finansavimas bus vykdomas per Europos investicijų, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankus.
Iki šiol Lietuvos Vyriausybė manė, kad šalies ekonomines problemas, atsiradusias dėl pasaulinės krizės, galima išspręsti kaitaliojant mokesčių tarifus. Tokius sprendimus nulėmė ir prezidento rinkimų strategija - kuo blogiau Lietuvai, tuo daugiau žmonės laukia gelbėtojo. Pražiopsotas tinkamas laikas sutvarkyti finansavimą iš jau patvirtintų ES ekonomikos skatinimo programų. Deja, ir šiuo metu Vyriausybė užima pasyvią poziciją dėl naujo paketo įgyvendinimo sąlygų. ES ekonominę politiką reikia formuoti aktyviai, patiems teikiant argumentuotus sprendimus.