versija spausdinimui
(0)
Lenkijos ekonomika yra stipresnė bei atrodo žymiai geriau nei likusių naujųjų Europos sąjungos šalių, kadangi šalies vyriausybė vykdo pakankamai gerai fiskalinę bei monetarinę politiką, tuo tarpu šalies nacionalinė valiuta zlotas, kuris per pastarąjį pusmetį gerokai nuvertėjo kitų valiutų atžvilgiu, šiuo metu yra per daug nuvertintas ir turi geras augimo perspektyvas, mano Pasaulio banko atstovas Lenkijai ir Baltijos šalims Thomas Laursen, rašoma „Bloomberg“ portale.
Kai daugelio Rytų ir Centrinės Europos šalių ekonomikos jau atsidūrė recesijoje ir šiais metais jų ekonomikoms prognozuojamas pastebimas nuosmukis, Lenkija gali tikėtis, kad net ir šiais metais jos bendrasis vidaus produktas gali ūgtelėti nuo vieno iki dviejų procentų, mano jis.
Lenkija, kurios ekonomika sudaro apie trečdalį visų dešimties Rytinės Europos sąjungos šalių bendros ekonomikos, be abejonės neturi imuniteto nuo krizės ir jai plečiantis Lenkijos ekonomika taip pat bus neigiamai stipriau paveikta. Tačiau šalies vyriausybė veikia gan ryžtingai, norėdama minimalizmuoti krizės pasekmes šalies ekonomikai.
„Lenkija nėra krizinėje situacijoje. Šios šalies ekonominiai fundamentalūs rodikliai yra labai geri, na o vyriausybė pakankamai griežtai laikosi numatytos politikos“ – mano Pasaulio banko atstovas Lenkijai ir Baltijos šalims Thomas Laursen.
Šalies vyriausybės vienas iš pagrindinių tikslų yra išlaikyti 18.2 mlrd. zlotų vertės šiųmetį nacionalinio biudžeto deficitą, jo nepadidinant. Lenkijos finansų ministras Jacek Rostowski patikino praėjusią savaitę, kad biudžetas yra kontroliuojamas.
Nepaisant to, zlotas nuo praėjusių metų liepos mėnesį pasiektų aukštumų euro atžvilgiu, jau spėjo nuvertėti maždaug trečdaliu euro atžvilgiu, kadangi didžioji dalis užsienio investuotojų nusprendė prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei pasitraukti iš rizikingesnių laikomų regionų, parduodami ten turėtus savo aktyvus. Per tą patį laiką Čekijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo maždaug 14 procentų, tuo tarpu Vengrijos forintas neteko 24 procentų savo vertės.
Lenkijos ir kitų šalių Centrinių bankų atstovai bei kiti pareigūnai kritikuoja požiūrį, kad visas Vidurio bei Rytų Europos regionas būtų traktuojamas vienodai, nes būtent dėl tokio traktavimo labai stipriai iš dalies nepagrįstai nukentėjo kai kurių šio regiono šalių valiutos bei finansų rinkos.
Thomas Laursen mano, kad dabartinis silpnas zlotas visiškai nereiškia, kad investuotojai prarado pasitikėjimą Lenkija.
„Zloto nuosmukis yra labiau susijęs su kaimyninių šalių didelėmis problemomis, o ne investuotojų pasitikėjimu Lenkija praradimu. Zlotas šiuo metu yra per daug nuvertintas ir turi geras perspektyvas atsigauti vidutiniame laikotarpyje“ – pareiškė jis.
Lenkijos nacionalinė valiuta zlotas viduryje vasario pasiekė žemiausią tašką euro atžvilgiu per pastaruosius penkerius metus. Ši valiuta labiausiai nuvertėjo per pastarąjį laikotarpį euro atžvilgiu tarp visų besivystančių šalių pasaulyje.
„Ko gero zlotas perdaug buvo sustiprėjęs per praėjusių metų pirmąjį pusmetį, ir dabar mes matėme atvirkščią procesą, t.y. jo silpnėjimą. Tačiau aš manau, kad vidutiniu laikotarpiu zlotas ir vėl sustiprės“ – pareiškė Thomas Laursen.
Lenkijos pinigų politikos tarybos atstovas Andrzej Wojtyna pareiškė, kad tolesnis zloto silpnėjimas sumažina galimybes ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą šalyje. Nuo praėjusių metų lapkričio bazinė palūkanų norma Lenkijoje buvo sumažinta nuo šešių iki keturių procentų.
Pasaulio banko atstovas Lenkijai ir Baltijos šalims Thomas Laursen, taip pat sutiko, kad tolesniam bazinių palūkanų mažinimui šalyje beveik nebėra erdvės, įvertinus dabartinę situaciją.
Praėjusią savaitę trys didieji tarptautiniai bankai: Pasaulio bankas, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas bei Europos investicinis bankas pranešė, kad bendrai paskirs Rytų bei Centrinės Europos regiono šalims 24.5 mlrd. eurų paskolų, kad šios lengviau galėtų išgyventi ištikusią krizę.
Anot Thomas Laursen, Lenkija taip pat gali pilnai pasinaudoti šia parama, norėdama apsisaugoti nuo didesnių krizės pasekmių.
„Pagrindinis skiriamų paskolų tikslas yra sumažinti šio regiono šalių ekonomikų nuosmukius, skiriant lėšas privačiam sektoriui, t.y. pagrinde smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Lenkija neturi krizinės situacijos su savo mokėjimo balansu, tačiau tai nereiškia, kad ši šalis negali pasinaudoti papildoma teikiama parama“ – mano jis.
Savaitgalį Europos sąjungos šalių lyderiai atmetė Vengrijos prašytą 180 mlrd. eurų vertės paskolos planą Rytų ir Centrinės Europos šalims, kad šios galėtų geriau kovoti su jas ištikusia krize. Čekija bei Lenkija buvo tarp tų Europos sąjungos šalių, kurios atmetė tokį pasiūlymą, kadangi jų ekonomikoms tokios pagalbos nereikia.
Priminsime, kad Amerikos banko „Bank of America“ analitikai visai neseniai sumažino anksčiau skelbtą Lenkijos šių metų ekonomikos augimo prognozę. Dabar jie mano, kad Lenkijos BVP šiais metais nusmuks apie vieną procentą, nors anksčiau buvo prognozuotas minimu laikotarpiu 0.8 procentų ekonomikos augimas šiai šaliai.
Anot jų, Vengrijos bendrasis vidaus produktas per šiuo metus susitrauks net 4.5 procentais, tuo tarpu Čekijos atitinkamai - 1.7 procentais.
„Visie tie procesai, kurie šiuo metu vyksta Lenkijoje yra susiję ne su tuo, kad investuotojai prarado pasitikėjimą šia šalimi, bet dėl jos kaimynių turimų didelių problemų, kadangi Lenkija neturi imuniteto nuo to apsisaugoti ir bus vienaip ar kitaip neigiamai paveikta“ – teigė Pasaulio banko atstovas Lenkijai ir Baltijos šalims Thomas Laursen.
Kai daugelio Rytų ir Centrinės Europos šalių ekonomikos jau atsidūrė recesijoje ir šiais metais jų ekonomikoms prognozuojamas pastebimas nuosmukis, Lenkija gali tikėtis, kad net ir šiais metais jos bendrasis vidaus produktas gali ūgtelėti nuo vieno iki dviejų procentų, mano jis.
Lenkija, kurios ekonomika sudaro apie trečdalį visų dešimties Rytinės Europos sąjungos šalių bendros ekonomikos, be abejonės neturi imuniteto nuo krizės ir jai plečiantis Lenkijos ekonomika taip pat bus neigiamai stipriau paveikta. Tačiau šalies vyriausybė veikia gan ryžtingai, norėdama minimalizmuoti krizės pasekmes šalies ekonomikai.
„Lenkija nėra krizinėje situacijoje. Šios šalies ekonominiai fundamentalūs rodikliai yra labai geri, na o vyriausybė pakankamai griežtai laikosi numatytos politikos“ – mano Pasaulio banko atstovas Lenkijai ir Baltijos šalims Thomas Laursen.
Šalies vyriausybės vienas iš pagrindinių tikslų yra išlaikyti 18.2 mlrd. zlotų vertės šiųmetį nacionalinio biudžeto deficitą, jo nepadidinant. Lenkijos finansų ministras Jacek Rostowski patikino praėjusią savaitę, kad biudžetas yra kontroliuojamas.
Nepaisant to, zlotas nuo praėjusių metų liepos mėnesį pasiektų aukštumų euro atžvilgiu, jau spėjo nuvertėti maždaug trečdaliu euro atžvilgiu, kadangi didžioji dalis užsienio investuotojų nusprendė prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei pasitraukti iš rizikingesnių laikomų regionų, parduodami ten turėtus savo aktyvus. Per tą patį laiką Čekijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo maždaug 14 procentų, tuo tarpu Vengrijos forintas neteko 24 procentų savo vertės.
Lenkijos ir kitų šalių Centrinių bankų atstovai bei kiti pareigūnai kritikuoja požiūrį, kad visas Vidurio bei Rytų Europos regionas būtų traktuojamas vienodai, nes būtent dėl tokio traktavimo labai stipriai iš dalies nepagrįstai nukentėjo kai kurių šio regiono šalių valiutos bei finansų rinkos.
Thomas Laursen mano, kad dabartinis silpnas zlotas visiškai nereiškia, kad investuotojai prarado pasitikėjimą Lenkija.
„Zloto nuosmukis yra labiau susijęs su kaimyninių šalių didelėmis problemomis, o ne investuotojų pasitikėjimu Lenkija praradimu. Zlotas šiuo metu yra per daug nuvertintas ir turi geras perspektyvas atsigauti vidutiniame laikotarpyje“ – pareiškė jis.
Lenkijos nacionalinė valiuta zlotas viduryje vasario pasiekė žemiausią tašką euro atžvilgiu per pastaruosius penkerius metus. Ši valiuta labiausiai nuvertėjo per pastarąjį laikotarpį euro atžvilgiu tarp visų besivystančių šalių pasaulyje.
„Ko gero zlotas perdaug buvo sustiprėjęs per praėjusių metų pirmąjį pusmetį, ir dabar mes matėme atvirkščią procesą, t.y. jo silpnėjimą. Tačiau aš manau, kad vidutiniu laikotarpiu zlotas ir vėl sustiprės“ – pareiškė Thomas Laursen.
Lenkijos pinigų politikos tarybos atstovas Andrzej Wojtyna pareiškė, kad tolesnis zloto silpnėjimas sumažina galimybes ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą šalyje. Nuo praėjusių metų lapkričio bazinė palūkanų norma Lenkijoje buvo sumažinta nuo šešių iki keturių procentų.
Pasaulio banko atstovas Lenkijai ir Baltijos šalims Thomas Laursen, taip pat sutiko, kad tolesniam bazinių palūkanų mažinimui šalyje beveik nebėra erdvės, įvertinus dabartinę situaciją.
Praėjusią savaitę trys didieji tarptautiniai bankai: Pasaulio bankas, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas bei Europos investicinis bankas pranešė, kad bendrai paskirs Rytų bei Centrinės Europos regiono šalims 24.5 mlrd. eurų paskolų, kad šios lengviau galėtų išgyventi ištikusią krizę.
Anot Thomas Laursen, Lenkija taip pat gali pilnai pasinaudoti šia parama, norėdama apsisaugoti nuo didesnių krizės pasekmių.
„Pagrindinis skiriamų paskolų tikslas yra sumažinti šio regiono šalių ekonomikų nuosmukius, skiriant lėšas privačiam sektoriui, t.y. pagrinde smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Lenkija neturi krizinės situacijos su savo mokėjimo balansu, tačiau tai nereiškia, kad ši šalis negali pasinaudoti papildoma teikiama parama“ – mano jis.
Savaitgalį Europos sąjungos šalių lyderiai atmetė Vengrijos prašytą 180 mlrd. eurų vertės paskolos planą Rytų ir Centrinės Europos šalims, kad šios galėtų geriau kovoti su jas ištikusia krize. Čekija bei Lenkija buvo tarp tų Europos sąjungos šalių, kurios atmetė tokį pasiūlymą, kadangi jų ekonomikoms tokios pagalbos nereikia.
Priminsime, kad Amerikos banko „Bank of America“ analitikai visai neseniai sumažino anksčiau skelbtą Lenkijos šių metų ekonomikos augimo prognozę. Dabar jie mano, kad Lenkijos BVP šiais metais nusmuks apie vieną procentą, nors anksčiau buvo prognozuotas minimu laikotarpiu 0.8 procentų ekonomikos augimas šiai šaliai.
Anot jų, Vengrijos bendrasis vidaus produktas per šiuo metus susitrauks net 4.5 procentais, tuo tarpu Čekijos atitinkamai - 1.7 procentais.
„Visie tie procesai, kurie šiuo metu vyksta Lenkijoje yra susiję ne su tuo, kad investuotojai prarado pasitikėjimą šia šalimi, bet dėl jos kaimynių turimų didelių problemų, kadangi Lenkija neturi imuniteto nuo to apsisaugoti ir bus vienaip ar kitaip neigiamai paveikta“ – teigė Pasaulio banko atstovas Lenkijai ir Baltijos šalims Thomas Laursen.