versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį Dow Jones Industrial Average indekso reikšmė smuko 4 24 proc ir pirmą kartą nuo 1997 metų balandžio 25 dienos nusileido žemiau 7000 punktų taško iki 6 763 29 punkto Savo ruožtu S&P 500 indeksas smuko 466 proc , ir atsirėmė į 70082 punkto ribą arba žemiausiai nuo , 1 996 metų spalio 28 dienos Technologijų sektoriaus indeksas Nasdaq neteko 3 99 proc vertės ir krito iki 1322 85 proc priartėdamas prie 131612 punkto taško, buvusio 2008 metų lapkričio 20 dieną.
Tokį dramatišką įvykių posūkį ir akcijų išpardavimą sukėlė didžiausios pasaulio draudimo kompanijos “American International Group” (AIG) paskelbti ketvirtiniai veiklos rezultatai. Valstybės jau anksčiau nacionalizuota bendrovė per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius dėl prastėjančios situacijos būsto paskolų rinkoje patyrė 61,7 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Tai didžiausi vienos kompanijos nuostoliai per visą JAV privataus verslo veiklos istoriją. Iš viso 2008 metais „AIG“ nuostoliai siekė 99 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2007 metais bendrovės pelnas sudarė 9,3 mlrd. JAV dolerių.
Federalinis rezervų bankas pranešė, kad siekdama stabilizuoti draudikės veiklą, o tuo pačiu ir padėtį finansų rinkose, JAV vyriausybė ketina skirti jai dar 30 mlrd. JAV dolerių iždo paramą iš patvirtintos 700 mlrd. JAV dolerių finansų sektoriaus stabilizavimo programos. Mainais už šią pagalbą vyriausybė gaus privilegijuotųjų „AIG“ akcijų su kaupiamuoju dividendu. Iš viso „AIG“ iki šiol bus suteikta 162,5 mlrd. JAV dolerių piniginė injekcija.
Po šio pranešimo atidžiai padėtį stebėjusi reitingų agentūra “Standard & Poor’s” paliko galioti kompanijos A-/A-1 kredito reitingą. Baiminamasi, kad „AIG“ kompanijos žlugimas galėtų būti pragaištingas šiuo metu trapioms finansų rinkoms. Tikėtina, kad tai galėtų turėti sunkiai prognozuojamų katastrofinių padarinių visai šalies ekonomikai dėl didžiulės sisteminės rizikos, kurią kelia galimas bendrovės neatsiskaitymas pagal sudarytus didžiulės apimties draudimo nuo skolinių įsipareigojimų nevykdymo sandorius (angl. credit default swaps) gausybei probleminiais užstatais įkeistų struktūrizuotų skolinimosi instrumentų (angl. collateralized debt obligations). Analitikai prognozuoja, kad bendrovei išgyventi ateityje dar gali prireikti bent 100 mlrd. JAV dolerių papildomos paramos mokesčių mokėtojų pinigais.
Vienas iškiliausių pasaulio investuotojų kompanijos „Berkshire Hathaway“ vadovas Warrenas Buffettas savo laiške akcininkams pranešė, kad 2008 metais bendrovės investicijų vertė sumažėjo 11 5 mlrd JAV dolerių o akcijos buhalterinė vertė sumažėjo 9,6 proc. Tai didžiausias nuostolis per visą 44 metų W Buffetto kaip Berkshire Hathaway“ vadovo karjerą. Paskutinį kartą didžiausias Berkshire Hathaway“ akcijos buhalterinės vertės sumažėjimas buvo užfiksuotas 2001 metais po rugsėjo 11 dienos įvykių ir siekė 6,2 proc. W. Baffetas pripažino 2008 metais prikrėtęs kvailysčių iš , kurių skaudžiausia - investicija į naftos kompanijos ConocoPhillips“ akcijas naftos kainų piko laikotarpiu. Kaip sėkmingas investicijas investicijų guru išskyrė privilegijuotąsias akcijas. Pernai Berkshire Hathaway“ įsigijo bendrovių Goldman Sachs” ir “General Electric” privilegijuotųjų akcijų su 10 proc kaupiamuoju dividendu. Po šio pranešimo Berkshire Hathaway“ akcijų kaina biržoje smuko 3,6 proc o nuo 2007 metų aukščiausio taško jau yra nugarmėjusi 48 proc, AIG“ akcijų nuosmukis paskui save nusitempė visą finansų sektorių KBW Bank indekso reikšmė sumažėjo 5 4 proc. Užkratas netruko persimesti ir į kitus sektorius kurių akcijos taip pat įspūdingai pigo.
ISM gamybos sektoriaus indeksas vasarį nuosaikiai pasistiebė nuo 35 6 iki 35 8 punkto Ekonomistai tikėjosi nuosmukio iki 34 punktų tačiau nepaisant šio netikėtumo JAV pramonės sektoriaus nuosmukis išlieka arti rekordinių žemumų tą liudiją ir indekso reikšmė vis dar gerokai nutolusi nuo nuosmukį nuo augimo skiriančios 50 punktų ribos.
Tęsiantis būsto rinkos krizei statybų sektoriaus išlaidos sausį sumažėjo 3 3 proc po 2 4 proc kritimo gruodį Buvo tikimasi kad kritimas apsiribos 1,5 proc. Asmeninės vartotojų pajamos sausį ūgtelėjo 04 proc po 0 2 proc kritimo gruodį Ekonomistai tikėjosi jų tolesnio kritimo 0,2 proc. Asmeninės išlaidos išaugo 0,6 proc. po nuosmukio 1 proc gruodį. Tai taip pat viršijo analitikų prognozes kad augimas sieks 0,4 proc. 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas smuko nuo 3,01 iki 2,09 proc. investuotojams suskubus mestis į saugių instrumentų glėbį.
3 mėnesių Libor palūkanos kilstelėjo nuo 1,26 iki 1,27 proc., o vienos nakties norma sumažėjo nuo 0,36 iki 0,31 proc. TED spread palypėjo nuo 1,01 iki 1,03 proc., o Libor-OIS nesikeitė – 1,01 proc.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos akcijų rinkas ištiko kainų griūtis. Pagrindiniai biržų indeksai nusmuko 3,5-5,3 proc. Akcijų kainų kritimą šįsyk paskatino prastos naujienos iš bankų sektoriaus. Neigiamą toną uždavė bankas „HSBC“ paskelbęs, kad papildomai ketina išplatinti akcijų už 12,5 mlrd. svarų, o taip pat ketinąs atlesti apie 6 tūkst. darbuotojų ir uždaryti dalį paskolas teikiančių savo padalinių. Po tokios naujienos banko akcijos kaina vakar nukrito 19 proc. Nuo jo neatsiliko ir kiti bankai – „Lloyds“ kaina smuko 15,3 proc., o „BNP Paribas“ – 9,3 proc. Neigiamą atmosferą rinkoje paaitrino ir JAV naujienos, kur draudimo bendrovė „AIG“ paskelbė prastus veiklos rezultatus.
Išankstiniais duomenimis, euro zonos vartotojų kainų metinė infliacija vasario mėnesį turėtų siekti 1,2 proc. Nors sausį vartotojų kainos augo kiek lėčiau – 1,1 proc., infliacija euro zonoje išlieka viena žemiausių per pastarąjį dešimtmetį ir gerokai atsilieka nuo Europos centrinio banko (ECB) 2 proc. tikslo. Tai dar vienas, greta daugybės kitų, argumentas, kad ECB šio ketvirtadienio susitikimo metu mažins bazinę palūkanų normą. Dabartinėmis ekonomistų prognozėmis bazinė palūkanų norma gali būti sumažinta 0,5 proc. punkto iki 1,50 proc. Kiek greičiau kainos vasario mėnesį augo ir Italijoje – 1,5 proc. metiniu tempu, po to, kai sausį jos didėjo 1,4 proc. Tai lėmė prekybininkų kainų šoktelėjimas po sausio mėnesio išpardavimų, tačiau bendras disinfliacinis trendas veikiausiai dar nepasitrauks iš Vakarų Europos ekonomikos.
Kaip parodė pirkimo vadybininkų apklausa, gamybos sektorius toliau traukėsi Vokietijoje, D. Britanijoje, tiek visoje euro zonoje. Indeksai per mėnesį atitinkamai sumažėjo nuo 32,2 iki 32,1 Vokietijoje, nuo 35,8 iki 34,7 D. Britanijoje ir nuo 33,6 iki 33,5 euro zonoje. Vakarų Europos gamybos sektorių žemyn tempia sunkmečio kamuojama paklausa, dėl kurios krito automobilių ar įvairių įrengimų pardavimai. Prastėjant gamybos sektoriui ekonomika gali pakliūti į tolesnę spiralę, nes mažinant dirbančiųjų skaičių paklausa gamintojų produkcijai mažės dar labiau.
Azija
Japonijos Nikkei 225 indeksas šiandien krito antra diena iš eilės. Nuo metų pradžios jis jau praradęs penktadalį vertės. Japonijos finansų ministras paskelbė, kad vyriausybė kovo mėnesį gali skirti dalį užsienio valiutos rezervų, t.y. apie 5 mlrd. JAV dolerių, valstybiniam „Japan Bank for International Cooperation“ (JBIC) bankui, kuris šias lėšas, jei pritrūktų savų, panaudotų kredituodamas įmones. JBIC tradiciškai finansuodavo mažesnes Japonijos bendroves, veikiančias kylančiose rinkose, tačiau gruodį, Finansų ministerijos iniciatyva, bankas ėmėsi teikti paskolas ir stambiajam verslui. Japonijos užsienio rezervai sausio pabaigoje sudarė 1 trln. JAV dolerių.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šiandien ryte buvo nukritęs daugiau nei 1 proc., o jo kritimą daugiausiai lėmė žaliavų ir pramonės bendrovių akcijų kritimas, kurį paskatino smukusios tiek naftos, tiek metalų kainos ir apskritai neigiamos Kinijos eksporto perspektyvos artimiausiu metu. Visgi atsiranda tam tikrų ženklų, kad Kinijos vyriausybė gali padvigubinti lėšų sumą, skiriamą ekonomikos gaivinimui. Šią savaitę susirinksiantis Nacionalinis kongresas gali priimti sprendimą, jog dabartinių 585 mlrd. JAV dolerių sumos neužteks greitam ekonomikos atgaivinimui, todėl vyriausybė būtų priversta didinti ekonomikos skatinimo plano finansavimą.
Lotynų Amerika
Svarbiausių Lotynų Amerikos regiono akcijų rinkų indeksai vėl riedėjo žemyn. Juos stūmė krentantys besivystančių šalių valiutų kursai ir žaliavų kainos, kurios pranašauja prastesnę, nei tikėtasi ekonominę situaciją šiose šalyse ir mažesnį poreikį rizikingais laikomiems jų finansiniams instrumentais.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos valstybės biudžeto balansas šių metų vasarį buvo teigiamas ir siekė 5,4 mlrd. Čekijos kronų, kai tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu biudžeto deficitas buvo 5 mlrd. kronų. Šiemet vasarį biudžeto pajamos augo sparčiau nei išlaidos. Bendras šių metų Čekijos patvirtintas biudžetas yra deficitinis (38,1 mlrd. kronų deficitas), bet šalies Finansų ministerija tikisi, kad jis gali išaugti kone dvigubai iki 73 mlrd. kronų.
Čekijos finansų ministerijos atstovai mano, kad Čekija, siekdama susidoroti su ekonomikos lėtėjimu, gali pažeisti Mastrichto konvergencijos kriterijus viršydama nustatytą trijų procentų nuo šalies BVP biudžeto deficito ribą. Ministerijos skaičiavimais, biudžeto deficitas šiemet gali siekti 4 proc. BVP, ir nors kitais metais tikimasi jo sumažėjimo, rodiklis vis dar gali viršyti nustatytąją ribą. Jei šalis neatitinka Mastrichto kriterijų, jai gali būti neleista įsivesti euro. Čekija, kitaip nei dalis kitų Europos Sąjungos šalių, neturi oficialios tikslinės datos, kada bus siekiama įsivesti eurą.
Lenkijos ekonomika dėl sumažėjusių eksporto apimčių ir investuotojams atidėjus savo investicijas praėjusių metų paskutinį ketvirtį augo lėčiausiai per beveik ketverius metus – 2,9 proc. Ankstesnį ketvirtį ekonomika augo 4,8 proc. Lėtėjant ekonomikai mažėja paklausa prekėms, mažėja šalies eksporto apimtys ir investicijos. Visgi nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo, ji vis tik augo – Lenkijos kaimyninių šalių ekonomikos jau patiria recesiją. Vengrijai, Ukrainai ir Latvijai jau prireikė paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo. Manoma, kad Lenkijos ekonomikai kol kas pavyko atsilaikyti dėl vis dar palyginti stipraus realaus gyventojų pajamų augimo, tačiau šis veiksnys dar šiemet turėtų išnykti. Lenkijos vyriausybė tikisi, kad šalies BVP šiemet augs 3,7 proc., nors, dalies ekonomistų nuomone, recesija šiemet gali neaplenkti ir Lenkijos.
Lenkijos infliacijos lygis vasario mėnesį siekė 3,4 proc. – tai buvo pirmas rodiklio padidėjimas per kelis mėnesius, ir tai gali lemti, kad centrinis bankas kito susitikimo metu bazinę palūkanų normą sumažins mažiau, nei anksčiau tikėtasi.
Europos Investicijų banko prezidentas Philippe Maystadt po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku teigė, kad bankas Lenkijai paskolins 3,5-4 mlrd. eurų. Lenkijos premjero teigimu, paskolos lėšos bus naudojamos palankesnėmis sąlygomis finansuoti specifines sritis, tokias kaip infrastruktūros projektai. Tai ypač svarbu dabar, kai verslo partneriai negali laiku atsiskaityti ar įvykdyti kitų savo įsipareigojimų ir traukiasi iš projektų. Iš Europos investicijų banko paskolos lėšų tikimasi finansuoti ir energetikos jungčių projektus, svarbius tiek Lenkijai, tiek ir jos kaimynėms įskaitant Lietuvą.
Reitingų agentūra „Fitch ratings“ pablogino Vengrijos reitingų perspektyvas iš „stabilios“ į „neigiamą“, kol kas palikdama galioti suteiktus reitingus. Tokią pačią perspektyvą, bylojančią apie numatomą pačių reitingų peržiūrėjimą, yra davę ir kitos dvi agentūros „Moody‘s“ ir „Standard&Poor‘s“. Vengrija pagal visų agentūrų vertinimus yra vienu laipteliu žemiau nei Lietuva.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje krito daugiau nei 10 proc., toliau augant nerimui dėl JAV ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvų. Artimiausio mėn. naftos sandoriai dienos prekybos pradžioje buvo sudarinėjami ties 44 JAV dolerių už barelį riba, o pabaigoje jau buvo testuojamos 40 JAV dolerių kainos dugnas. Blogų naujienų srautas, susijęs su JAV BVP smukimu, lėtėjančiomis pramonės gamybos apimtimis, neišsprendžiamu finansinių institucijų gelbėjimo planu, lėmė ir naftos rinkos žaidėjų pesimistines nuotaikas ir padidėjusią tikimybę, kad naftos paklausa smuks dar daugiau nei manyta anksčiau. Beje, vakar JAV doleris pasiekė savo 3 metų viršūnę euro atžvilgiu, kas taip pat buvo skatinantis veiksnys naftos kainos kritimui. Artimiausiomis dienomis greičiausiai bus dar bandoma pramušti naftos kainą žemiau 40 JAV dolerių ribos, nes negatyvūs sentimentai naftos rinkos atžvilgiu turėtų dominuoti artimiausiu metu, nebent rytoj skelbiami JAV Energetikos Administracijos savaitės duomenys apie naftos ir jos produktų atsargas vėl teigiamai nustebintų investuotojus. Nerimą kelia ir OPEC būsimo susirinkimo sprendimo galimybės, nes vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad OPEC gali nebesiryžti mažinti savo naftos gavybos kvotos, nes praėjusių metų gruodį priimtas sprendimas rekordiškai mažinti gavybą tik sustabdė naftos kainų kritimą, tačiau jų nepakėlė, o ir kai kurios valstybės jau nebeturi galimybių mažinti pačios naftos gavybos.
Aukso kaina vakar kartu su kitomis investicinėmis priemonėmis važiavo žemyn ir dienos prekybos pabaigoje kaina buvo pasiekusi 920 JAV dolerių už trojos unciją. Aukso kainos kritimą pastaruoju metu lėmė didesnė aukso pasiūla iš pačios fizinio aukso rinkos, nes stipriai išaugus aukso kainai ir sustiprėjus doleriui kitų valiutų atžvilgiu, atsirado didesnis aukso pardavinėtojų skaičius. Beje, šiek tiek slūgsta ir susidomėjimas investiciniu auksu, ką parodo nebesikeičiantis „SPDR Gold Trust“ turimas aukso kiekis. Taip pat reiktų pastebėti, kad vakar buvo viena iš tų dienų, kai akivaizdžiai pasireiškė sisteminės rizikos atvejis, nes tiek auksas, tiek akcijų indeksai, tiek ir kitos žaliavos smarkiai krito ir teigiamai koreliavo tarpusavyje.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko daugiau nei 1,5 proc., pabrangus JAV doleriui euro atžvilgiu ir prisidėjus bendrai neigiamai investicinei aplinkai pasaulyje. Vėl nustebino vario atsargų sumažėjimas Londono metalų biržos sandėliuose daugiau nei 5000 tonų. Tačiau ir toliau išlieka neigiamos perspektyvos šiam metalui artimiausiu metu dėl mažėjančios jo paklausos. Beje, rinką nustebino Australijos, užimančios 5 proc. vario rinkos, atstovų pareiškimas, kad 2009 m. tikimasi 10 proc. vario kasybos augimo, kas neigiamai paveiktų varios rinkos balansavimą.
Tokį dramatišką įvykių posūkį ir akcijų išpardavimą sukėlė didžiausios pasaulio draudimo kompanijos “American International Group” (AIG) paskelbti ketvirtiniai veiklos rezultatai. Valstybės jau anksčiau nacionalizuota bendrovė per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius dėl prastėjančios situacijos būsto paskolų rinkoje patyrė 61,7 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Tai didžiausi vienos kompanijos nuostoliai per visą JAV privataus verslo veiklos istoriją. Iš viso 2008 metais „AIG“ nuostoliai siekė 99 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2007 metais bendrovės pelnas sudarė 9,3 mlrd. JAV dolerių.
Federalinis rezervų bankas pranešė, kad siekdama stabilizuoti draudikės veiklą, o tuo pačiu ir padėtį finansų rinkose, JAV vyriausybė ketina skirti jai dar 30 mlrd. JAV dolerių iždo paramą iš patvirtintos 700 mlrd. JAV dolerių finansų sektoriaus stabilizavimo programos. Mainais už šią pagalbą vyriausybė gaus privilegijuotųjų „AIG“ akcijų su kaupiamuoju dividendu. Iš viso „AIG“ iki šiol bus suteikta 162,5 mlrd. JAV dolerių piniginė injekcija.
Po šio pranešimo atidžiai padėtį stebėjusi reitingų agentūra “Standard & Poor’s” paliko galioti kompanijos A-/A-1 kredito reitingą. Baiminamasi, kad „AIG“ kompanijos žlugimas galėtų būti pragaištingas šiuo metu trapioms finansų rinkoms. Tikėtina, kad tai galėtų turėti sunkiai prognozuojamų katastrofinių padarinių visai šalies ekonomikai dėl didžiulės sisteminės rizikos, kurią kelia galimas bendrovės neatsiskaitymas pagal sudarytus didžiulės apimties draudimo nuo skolinių įsipareigojimų nevykdymo sandorius (angl. credit default swaps) gausybei probleminiais užstatais įkeistų struktūrizuotų skolinimosi instrumentų (angl. collateralized debt obligations). Analitikai prognozuoja, kad bendrovei išgyventi ateityje dar gali prireikti bent 100 mlrd. JAV dolerių papildomos paramos mokesčių mokėtojų pinigais.
Vienas iškiliausių pasaulio investuotojų kompanijos „Berkshire Hathaway“ vadovas Warrenas Buffettas savo laiške akcininkams pranešė, kad 2008 metais bendrovės investicijų vertė sumažėjo 11 5 mlrd JAV dolerių o akcijos buhalterinė vertė sumažėjo 9,6 proc. Tai didžiausias nuostolis per visą 44 metų W Buffetto kaip Berkshire Hathaway“ vadovo karjerą. Paskutinį kartą didžiausias Berkshire Hathaway“ akcijos buhalterinės vertės sumažėjimas buvo užfiksuotas 2001 metais po rugsėjo 11 dienos įvykių ir siekė 6,2 proc. W. Baffetas pripažino 2008 metais prikrėtęs kvailysčių iš , kurių skaudžiausia - investicija į naftos kompanijos ConocoPhillips“ akcijas naftos kainų piko laikotarpiu. Kaip sėkmingas investicijas investicijų guru išskyrė privilegijuotąsias akcijas. Pernai Berkshire Hathaway“ įsigijo bendrovių Goldman Sachs” ir “General Electric” privilegijuotųjų akcijų su 10 proc kaupiamuoju dividendu. Po šio pranešimo Berkshire Hathaway“ akcijų kaina biržoje smuko 3,6 proc o nuo 2007 metų aukščiausio taško jau yra nugarmėjusi 48 proc, AIG“ akcijų nuosmukis paskui save nusitempė visą finansų sektorių KBW Bank indekso reikšmė sumažėjo 5 4 proc. Užkratas netruko persimesti ir į kitus sektorius kurių akcijos taip pat įspūdingai pigo.
ISM gamybos sektoriaus indeksas vasarį nuosaikiai pasistiebė nuo 35 6 iki 35 8 punkto Ekonomistai tikėjosi nuosmukio iki 34 punktų tačiau nepaisant šio netikėtumo JAV pramonės sektoriaus nuosmukis išlieka arti rekordinių žemumų tą liudiją ir indekso reikšmė vis dar gerokai nutolusi nuo nuosmukį nuo augimo skiriančios 50 punktų ribos.
Tęsiantis būsto rinkos krizei statybų sektoriaus išlaidos sausį sumažėjo 3 3 proc po 2 4 proc kritimo gruodį Buvo tikimasi kad kritimas apsiribos 1,5 proc. Asmeninės vartotojų pajamos sausį ūgtelėjo 04 proc po 0 2 proc kritimo gruodį Ekonomistai tikėjosi jų tolesnio kritimo 0,2 proc. Asmeninės išlaidos išaugo 0,6 proc. po nuosmukio 1 proc gruodį. Tai taip pat viršijo analitikų prognozes kad augimas sieks 0,4 proc. 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas smuko nuo 3,01 iki 2,09 proc. investuotojams suskubus mestis į saugių instrumentų glėbį.
3 mėnesių Libor palūkanos kilstelėjo nuo 1,26 iki 1,27 proc., o vienos nakties norma sumažėjo nuo 0,36 iki 0,31 proc. TED spread palypėjo nuo 1,01 iki 1,03 proc., o Libor-OIS nesikeitė – 1,01 proc.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos akcijų rinkas ištiko kainų griūtis. Pagrindiniai biržų indeksai nusmuko 3,5-5,3 proc. Akcijų kainų kritimą šįsyk paskatino prastos naujienos iš bankų sektoriaus. Neigiamą toną uždavė bankas „HSBC“ paskelbęs, kad papildomai ketina išplatinti akcijų už 12,5 mlrd. svarų, o taip pat ketinąs atlesti apie 6 tūkst. darbuotojų ir uždaryti dalį paskolas teikiančių savo padalinių. Po tokios naujienos banko akcijos kaina vakar nukrito 19 proc. Nuo jo neatsiliko ir kiti bankai – „Lloyds“ kaina smuko 15,3 proc., o „BNP Paribas“ – 9,3 proc. Neigiamą atmosferą rinkoje paaitrino ir JAV naujienos, kur draudimo bendrovė „AIG“ paskelbė prastus veiklos rezultatus.
Išankstiniais duomenimis, euro zonos vartotojų kainų metinė infliacija vasario mėnesį turėtų siekti 1,2 proc. Nors sausį vartotojų kainos augo kiek lėčiau – 1,1 proc., infliacija euro zonoje išlieka viena žemiausių per pastarąjį dešimtmetį ir gerokai atsilieka nuo Europos centrinio banko (ECB) 2 proc. tikslo. Tai dar vienas, greta daugybės kitų, argumentas, kad ECB šio ketvirtadienio susitikimo metu mažins bazinę palūkanų normą. Dabartinėmis ekonomistų prognozėmis bazinė palūkanų norma gali būti sumažinta 0,5 proc. punkto iki 1,50 proc. Kiek greičiau kainos vasario mėnesį augo ir Italijoje – 1,5 proc. metiniu tempu, po to, kai sausį jos didėjo 1,4 proc. Tai lėmė prekybininkų kainų šoktelėjimas po sausio mėnesio išpardavimų, tačiau bendras disinfliacinis trendas veikiausiai dar nepasitrauks iš Vakarų Europos ekonomikos.
Kaip parodė pirkimo vadybininkų apklausa, gamybos sektorius toliau traukėsi Vokietijoje, D. Britanijoje, tiek visoje euro zonoje. Indeksai per mėnesį atitinkamai sumažėjo nuo 32,2 iki 32,1 Vokietijoje, nuo 35,8 iki 34,7 D. Britanijoje ir nuo 33,6 iki 33,5 euro zonoje. Vakarų Europos gamybos sektorių žemyn tempia sunkmečio kamuojama paklausa, dėl kurios krito automobilių ar įvairių įrengimų pardavimai. Prastėjant gamybos sektoriui ekonomika gali pakliūti į tolesnę spiralę, nes mažinant dirbančiųjų skaičių paklausa gamintojų produkcijai mažės dar labiau.
Azija
Japonijos Nikkei 225 indeksas šiandien krito antra diena iš eilės. Nuo metų pradžios jis jau praradęs penktadalį vertės. Japonijos finansų ministras paskelbė, kad vyriausybė kovo mėnesį gali skirti dalį užsienio valiutos rezervų, t.y. apie 5 mlrd. JAV dolerių, valstybiniam „Japan Bank for International Cooperation“ (JBIC) bankui, kuris šias lėšas, jei pritrūktų savų, panaudotų kredituodamas įmones. JBIC tradiciškai finansuodavo mažesnes Japonijos bendroves, veikiančias kylančiose rinkose, tačiau gruodį, Finansų ministerijos iniciatyva, bankas ėmėsi teikti paskolas ir stambiajam verslui. Japonijos užsienio rezervai sausio pabaigoje sudarė 1 trln. JAV dolerių.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šiandien ryte buvo nukritęs daugiau nei 1 proc., o jo kritimą daugiausiai lėmė žaliavų ir pramonės bendrovių akcijų kritimas, kurį paskatino smukusios tiek naftos, tiek metalų kainos ir apskritai neigiamos Kinijos eksporto perspektyvos artimiausiu metu. Visgi atsiranda tam tikrų ženklų, kad Kinijos vyriausybė gali padvigubinti lėšų sumą, skiriamą ekonomikos gaivinimui. Šią savaitę susirinksiantis Nacionalinis kongresas gali priimti sprendimą, jog dabartinių 585 mlrd. JAV dolerių sumos neužteks greitam ekonomikos atgaivinimui, todėl vyriausybė būtų priversta didinti ekonomikos skatinimo plano finansavimą.
Lotynų Amerika
Svarbiausių Lotynų Amerikos regiono akcijų rinkų indeksai vėl riedėjo žemyn. Juos stūmė krentantys besivystančių šalių valiutų kursai ir žaliavų kainos, kurios pranašauja prastesnę, nei tikėtasi ekonominę situaciją šiose šalyse ir mažesnį poreikį rizikingais laikomiems jų finansiniams instrumentais.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos valstybės biudžeto balansas šių metų vasarį buvo teigiamas ir siekė 5,4 mlrd. Čekijos kronų, kai tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu biudžeto deficitas buvo 5 mlrd. kronų. Šiemet vasarį biudžeto pajamos augo sparčiau nei išlaidos. Bendras šių metų Čekijos patvirtintas biudžetas yra deficitinis (38,1 mlrd. kronų deficitas), bet šalies Finansų ministerija tikisi, kad jis gali išaugti kone dvigubai iki 73 mlrd. kronų.
Čekijos finansų ministerijos atstovai mano, kad Čekija, siekdama susidoroti su ekonomikos lėtėjimu, gali pažeisti Mastrichto konvergencijos kriterijus viršydama nustatytą trijų procentų nuo šalies BVP biudžeto deficito ribą. Ministerijos skaičiavimais, biudžeto deficitas šiemet gali siekti 4 proc. BVP, ir nors kitais metais tikimasi jo sumažėjimo, rodiklis vis dar gali viršyti nustatytąją ribą. Jei šalis neatitinka Mastrichto kriterijų, jai gali būti neleista įsivesti euro. Čekija, kitaip nei dalis kitų Europos Sąjungos šalių, neturi oficialios tikslinės datos, kada bus siekiama įsivesti eurą.
Lenkijos ekonomika dėl sumažėjusių eksporto apimčių ir investuotojams atidėjus savo investicijas praėjusių metų paskutinį ketvirtį augo lėčiausiai per beveik ketverius metus – 2,9 proc. Ankstesnį ketvirtį ekonomika augo 4,8 proc. Lėtėjant ekonomikai mažėja paklausa prekėms, mažėja šalies eksporto apimtys ir investicijos. Visgi nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo, ji vis tik augo – Lenkijos kaimyninių šalių ekonomikos jau patiria recesiją. Vengrijai, Ukrainai ir Latvijai jau prireikė paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo. Manoma, kad Lenkijos ekonomikai kol kas pavyko atsilaikyti dėl vis dar palyginti stipraus realaus gyventojų pajamų augimo, tačiau šis veiksnys dar šiemet turėtų išnykti. Lenkijos vyriausybė tikisi, kad šalies BVP šiemet augs 3,7 proc., nors, dalies ekonomistų nuomone, recesija šiemet gali neaplenkti ir Lenkijos.
Lenkijos infliacijos lygis vasario mėnesį siekė 3,4 proc. – tai buvo pirmas rodiklio padidėjimas per kelis mėnesius, ir tai gali lemti, kad centrinis bankas kito susitikimo metu bazinę palūkanų normą sumažins mažiau, nei anksčiau tikėtasi.
Europos Investicijų banko prezidentas Philippe Maystadt po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku teigė, kad bankas Lenkijai paskolins 3,5-4 mlrd. eurų. Lenkijos premjero teigimu, paskolos lėšos bus naudojamos palankesnėmis sąlygomis finansuoti specifines sritis, tokias kaip infrastruktūros projektai. Tai ypač svarbu dabar, kai verslo partneriai negali laiku atsiskaityti ar įvykdyti kitų savo įsipareigojimų ir traukiasi iš projektų. Iš Europos investicijų banko paskolos lėšų tikimasi finansuoti ir energetikos jungčių projektus, svarbius tiek Lenkijai, tiek ir jos kaimynėms įskaitant Lietuvą.
Reitingų agentūra „Fitch ratings“ pablogino Vengrijos reitingų perspektyvas iš „stabilios“ į „neigiamą“, kol kas palikdama galioti suteiktus reitingus. Tokią pačią perspektyvą, bylojančią apie numatomą pačių reitingų peržiūrėjimą, yra davę ir kitos dvi agentūros „Moody‘s“ ir „Standard&Poor‘s“. Vengrija pagal visų agentūrų vertinimus yra vienu laipteliu žemiau nei Lietuva.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje krito daugiau nei 10 proc., toliau augant nerimui dėl JAV ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvų. Artimiausio mėn. naftos sandoriai dienos prekybos pradžioje buvo sudarinėjami ties 44 JAV dolerių už barelį riba, o pabaigoje jau buvo testuojamos 40 JAV dolerių kainos dugnas. Blogų naujienų srautas, susijęs su JAV BVP smukimu, lėtėjančiomis pramonės gamybos apimtimis, neišsprendžiamu finansinių institucijų gelbėjimo planu, lėmė ir naftos rinkos žaidėjų pesimistines nuotaikas ir padidėjusią tikimybę, kad naftos paklausa smuks dar daugiau nei manyta anksčiau. Beje, vakar JAV doleris pasiekė savo 3 metų viršūnę euro atžvilgiu, kas taip pat buvo skatinantis veiksnys naftos kainos kritimui. Artimiausiomis dienomis greičiausiai bus dar bandoma pramušti naftos kainą žemiau 40 JAV dolerių ribos, nes negatyvūs sentimentai naftos rinkos atžvilgiu turėtų dominuoti artimiausiu metu, nebent rytoj skelbiami JAV Energetikos Administracijos savaitės duomenys apie naftos ir jos produktų atsargas vėl teigiamai nustebintų investuotojus. Nerimą kelia ir OPEC būsimo susirinkimo sprendimo galimybės, nes vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad OPEC gali nebesiryžti mažinti savo naftos gavybos kvotos, nes praėjusių metų gruodį priimtas sprendimas rekordiškai mažinti gavybą tik sustabdė naftos kainų kritimą, tačiau jų nepakėlė, o ir kai kurios valstybės jau nebeturi galimybių mažinti pačios naftos gavybos.
Aukso kaina vakar kartu su kitomis investicinėmis priemonėmis važiavo žemyn ir dienos prekybos pabaigoje kaina buvo pasiekusi 920 JAV dolerių už trojos unciją. Aukso kainos kritimą pastaruoju metu lėmė didesnė aukso pasiūla iš pačios fizinio aukso rinkos, nes stipriai išaugus aukso kainai ir sustiprėjus doleriui kitų valiutų atžvilgiu, atsirado didesnis aukso pardavinėtojų skaičius. Beje, šiek tiek slūgsta ir susidomėjimas investiciniu auksu, ką parodo nebesikeičiantis „SPDR Gold Trust“ turimas aukso kiekis. Taip pat reiktų pastebėti, kad vakar buvo viena iš tų dienų, kai akivaizdžiai pasireiškė sisteminės rizikos atvejis, nes tiek auksas, tiek akcijų indeksai, tiek ir kitos žaliavos smarkiai krito ir teigiamai koreliavo tarpusavyje.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko daugiau nei 1,5 proc., pabrangus JAV doleriui euro atžvilgiu ir prisidėjus bendrai neigiamai investicinei aplinkai pasaulyje. Vėl nustebino vario atsargų sumažėjimas Londono metalų biržos sandėliuose daugiau nei 5000 tonų. Tačiau ir toliau išlieka neigiamos perspektyvos šiam metalui artimiausiu metu dėl mažėjančios jo paklausos. Beje, rinką nustebino Australijos, užimančios 5 proc. vario rinkos, atstovų pareiškimas, kad 2009 m. tikimasi 10 proc. vario kasybos augimo, kas neigiamai paveiktų varios rinkos balansavimą.