versija spausdinimui
(0)
Baimės, kad pasiėmę kreditus Rytų ir Centrinės Europos šalių gyventojai ir kompanijos pradės masiškai nesugebėti jų išmokėti, tuo pačiu sukeldami didelių problemų Vakarų Europos bankams, yra perdėtos, mano Šveicarijos banko „UBS“ padalinio Honkonge ekonomistas Jonathan Anderson.
Jis teigia, kad baimės dėl kurių prasidėjo masinis aktyvų išpardavimas Rytų ir Centrinėje Europoje, kol kas neturi jokio pagrindo, nes neatsitiko nieko tokio, kas galėtų jas patvirtinti. Jo nuomone, paskutiniu metu vis gausiau pasirodančiuose analitikų publikacijose šia tema yra lygiai tiek pat rimtos analizės, kiek ir reiškiama emocijų.
Jonathan Anderson primena, kad daugiau nei puse trumpalaikių skolų tarp besivystančių Europos šalių tenka Rusijai, Lenkijai bei Turkijai, kurios yra geriau valdomos nei kitos šio regiono šalys bei jose finansinė rizika buvo valdoma žymiai labiau, be to šios šalys turi geras ateities perspektyvas. „UBS“ banko ekonomistas pažymi, kad jeigu ir išaugtų besivystančių šalių įsiskolinimas ir padidėtų nemokumas jose, tai nebūtų vienadienis masinis reiškinys, o šis procesas vyktų nuosekliai.
Jonathan Anderson teigia, kad Lenkijoje ir Turkijoje paimtų visų kreditų ir esančių visų indėlių santykis nerodo bent kol kas, kad gali netrukus kilti labai rimtų problemų. Tuo tarpu Rusijos atveju, nemokumo galimybę sumažina tas faktas, jog ši šalis turi nemažai užsienio valiutų rezervų, kurie jau neturėtų taip pastebimai kristi kaip pastarąjį pusmetį, kuomet buvo vykdoma nuosekli rublio devalvacija.
Jis teigia, kad baimės dėl kurių prasidėjo masinis aktyvų išpardavimas Rytų ir Centrinėje Europoje, kol kas neturi jokio pagrindo, nes neatsitiko nieko tokio, kas galėtų jas patvirtinti. Jo nuomone, paskutiniu metu vis gausiau pasirodančiuose analitikų publikacijose šia tema yra lygiai tiek pat rimtos analizės, kiek ir reiškiama emocijų.
Jonathan Anderson primena, kad daugiau nei puse trumpalaikių skolų tarp besivystančių Europos šalių tenka Rusijai, Lenkijai bei Turkijai, kurios yra geriau valdomos nei kitos šio regiono šalys bei jose finansinė rizika buvo valdoma žymiai labiau, be to šios šalys turi geras ateities perspektyvas. „UBS“ banko ekonomistas pažymi, kad jeigu ir išaugtų besivystančių šalių įsiskolinimas ir padidėtų nemokumas jose, tai nebūtų vienadienis masinis reiškinys, o šis procesas vyktų nuosekliai.
Jonathan Anderson teigia, kad Lenkijoje ir Turkijoje paimtų visų kreditų ir esančių visų indėlių santykis nerodo bent kol kas, kad gali netrukus kilti labai rimtų problemų. Tuo tarpu Rusijos atveju, nemokumo galimybę sumažina tas faktas, jog ši šalis turi nemažai užsienio valiutų rezervų, kurie jau neturėtų taip pastebimai kristi kaip pastarąjį pusmetį, kuomet buvo vykdoma nuosekli rublio devalvacija.