versija spausdinimui
(0)
Penktadienį JAV akcijų rinkos indeksai stiebėsi į viršų. Darbo rinkos ataskaita patvirtino, kad sausį bedarbių gretas papildė beveik 600 tūkst. amerikiečių. Nors šie skaičiai buvo blogesni, nei tikėtasi, jie neviršijo pačių baisiausių prognozių. Tačiau jie buvo pakankami, kad pastūmėtų Senatą skubiai svarstyti ekonomikos stimulo planą ūkiui gaivinti, dėl kurio, pasak pranešimų, gali būti balsuojama jau antradienį.
Tarp rinką į priekį tempusių akcijų visų pirma galima išskirti nekilnojamojo turto ir bankų sektoriaus akcijas. Akivaizdu, kad į savaitės pabaigą persimetė ir pozityvi investuotojų reakcija dėl savaitės eigoje paskelbtų ne tokių prastų, kaip laukta, makroekonominių duomenų, ypač liečiančių nekilnojamojo turto ir gamybos sektorius. Daugiau nei po 14 proc. brangusios „Intel" ir „Microsoft" akcijos vedė į priekį technologijų sektoriaus bendroves, investuotojams laukiant vartojimo atsigavimo.
Finansų sektoriaus atstovų akcijos brango antradienį laukiant detalesnio Iždo departamento paaiškinimo, kaip ketinama naudoti likusias vadinamosios TARP programos 350 mlrd. JAV dolerių lėšas, skirtas bankų problemoms spręsti. Didžiausio banko „Bank of America" akcijų kursas šoktelėjo į viršų 26 proc. po to, kai ketvirtadienį buvo nukritęs iki 20 metų žemiausio taško ir jau buvo pasigirdę naujų kalbų apie nacionalizaciją bei banko vadovų atleidimą. Tikimasi, kad vyriausybė ryšis steigti pastaruoju metu žiniasklaidoje linksniuojamą „blogų paskolų banką", kuris išpirks probleminius bankų aktyvus ir taip padės šiems apvalyti jų balansus. Taip pat laukiama, kad nuo šiol būsto paskolos gali būti išperkamos žemesne nei rinkos kaina, priešingai nei anksčiau, ir tai galėtų greičiau išjudinti šį nevienareikšmiškos visuomenės reakcijos sulaukiantį procesą.
S&P 500 indeksas per savaitę pakilo daugiau nei 5 proc., nors 307 į jo sudėtį patenkančios kompanijos paskelbė vidutinį 37 proc. veiklos rezultato sumažėjimą už praėjusių metų paskutinį ketvirtį. Tai buvo jau šeštasis pelnų sumažėjimo ketvirtis iš eilės.
Sausį dėl recesijos investicijas ir išlaidas mažinančios įmonės atleido dar 598 tūkst. darbuotojų. Tai buvo blogiausias mėnuo darbo rinkai per pastaruosius 34 metus. Briefing.com apklausti ekonomistai prognozavo, kad atleidimai neturėtų viršyti 540 tūkst. darbuotojų. Nedarbo rodiklis šoktelėjo nuo 7,2 iki 7,6 proc., arba daugiausia nuo 1992 metų rugsėjo, ir viršijo 7.5 proc. prognozuotą ribą. Per pusmetį darbo neteko jau
2.5 mln. amerikiečių – daugiausiai nuo 1983 metų. Tikėtina, kad nors ir pavėluotai, rinkos dar įvertins šiuos pakankamai šiurpius skaičius.
Obligacijų kainos vėl krito. 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas padidėjo nuo 2,89 iki 2,98 proc. Atrodo, kad rinkos dalyviai testuoja Federalinio rezervų banko (FED) kantrybę ir provokuoja ilgesnio laikotarpio VVP pirkimą, taip siekiant sumažinti skolos sąnaudas, kaip ne kartą įspėjo FED. 3 mėnesių Libor palūkanų norma išliko nepakitusi ties 1,24 proc., o vienos nakties palūkanos sumažėjo nuo 0,32 iki 0,31 proc.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų kainos kilo aukštyn. Teigiamais savaitiniais pokyčiais indeksai baigė ir praėjusią savaitę. Nors JAV darbo rinkos duomenimis, praėjęs sausis buvo vienas prasčiausių per trejetą dešimtmečių, tačiau investuotojų ši naujiena nuo akcijų neatbaidė. Rinkų optimizmą penktadienį skatino geresni, nei tikėtasi įmonių veiklos rezultatai ir tarp investuotojų vis pasigirstantys komentarai dėl ryžtingų vyriausybių veiksmų. Pasak „Bloomberg“, įmonės, kurių veiklos rezultatai jautriai reaguoja į ekonomikos ciklo pokyčius, raportavo geresnius rodiklius, nei buvo tikėtasi. Penktadienį mobilaus ryšio kompanija „Vodafone“ taip pat lenkė analitikų lūkesčius, o jos akcijos kaina šoktelėjo 6,7 proc. Viliantis greitesnio, nei anksčiau manyta, paklausos atsigavimo brango ir kalnakasybos įmonių akcijos – „Xstrata“ kaina pakilo 6 proc., o „Anglo American“ – 6,2 proc.
Nors akcijų rinkose praėjusią savaitę ir būta optimizmo, tačiau naujienos iš realaus ekonomikos sektoriaus kol kas nemažina pagrindo nerimui. D. Britanijos gamybos apimtys sausio mėnesį smuko 2,2 proc. Tai buvo jau dešimtas mėnuo, kai pramonės gamyba mažėjo, o gilėjanti recesija pastaruoju metu lemia vis didesnį įmonių nemokumą. Gamintojų kainų duomenys taip pat rodo nusilpusią paklausą, o kartu ir gamybą. D. Britanijos gamintojų kainų indeksas sausio mėnesį augo 3,5 proc. metiniu tempu – lėčiausiai nuo 2007 metų rudens.
Ne ką geriau pasirodė ir Vokietijos pramonė, kurios gamyba gruodžio mėnesį smuko 4,6 proc., tai gerokai daugiau nei buvo prognozavę ekonomistai (-2,5 proc.). Vokietijos gamintojus pakirto tiek nusilpusi gamintojų paklausa, tiek gerokai suprastėjusios investicinės plėtros galimybės.
Azija
Prekyba Japonijos akcijų rinkoje šį pirmadienį pasuko neigiama kryptimi. Investuotojų nuotaikas smukdė prasta prekybos statistika ir naujienos, kad šalies finansų įmonėms gali tekti ieškoti kaip papildomai pritraukti kapitalo. Japonijos didžiausia finansų įmonė „Nomura“ pranešė, kad ketina parduoti dalį akcijų, siekdama papildyti kapitalą.
Japonijos einamosios sąskaitos perteklius gruodžio mėnesį sumažėjo nuo 581,2 mlrd. jenų iki 124,4 mlrd. jenų, o lyginant su praėjusiais metais krito net 92 proc. Tokį kritimą lėmė žymiai nusilpusi paklausa eksporto rinkose, dėl pastarosios Japonijos prekybos balanso deficitas gruodį dar labiau pagilėjo – iki 197,9 mlrd. jenų. Japonijos ekonomika labai priklausoma nuo eksporto plėtros, o kol vyrauja tokios nuotaikos pasaulio rinkose recesijos požymiai gilėja ir galingiausioje Azijos ekonomikoje.
Kinijos akcijų rinka vis greičiau įsibėgėja ir šiandien vėl ūgtelėjo daugiau nei 2 proc. Ypač kilo laivininkyste užsiimančių bendrovių akcijos, nes jau keturioliktą dieną iš eilės kyla sausakrūvių laivų pervežimo frachtų indeksas, kas signalizuoja apie tam tikrą tarptautinės prekybos stabilizavimąsi ir žaliavų paklausos sustiprėjimą.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijų rinka praėjusią savaitę kilo daugiausia per keturias savaites. Šiemet Brazilijos akcijos kol kas demonstruoja geriausius rezultatus tarp visų akcijų rinkų. Investuotojai yra linkę nekreipti dėmesio į nuolat mažinamas šalies ūkio augimo prognozes ir viliasi, kad vyriausybiniai stimulo planai padidins pasaulinę paklausą žaliavų eksportui.
Vidurio ir Rytų Europa
Vengrijos pramonės produkcija po 9,9 proc. metinio sumažėjimo lapkritį, gruodį krito net 23,3 proc. „Bloomberg“ naujienų agentūros apklausti analitikai prognozavo „tik“ 13,8 proc. sumažėjimą. Daugiau nei pusę šalies eksportuojamų gaminių nukeliauja į euro zoną, tačiau kai Vokietijoje, didžiausioje eksporto rinkoje, gruodį pramonės užsakymai, lyginant su atitinkamu mėnesiu prieš metus, sumažėjo 25,1 proc., Vengrija tai skaudžiai pajuto.
Rumunijos finansų ministerija už 130,14 mln. lėjų išplatino 5 metų trukmės obligacijų emisiją. Obligacijos bus išperkamos už 200 mln. lėjų, kasmet mokamas kuponas siekia 11 proc. nuo nominalo. Vidutinis pajamingumas siekė 11,48 proc., tai gana patrauklu iš Rumunijos vyriausybės pusės, įvertinant tai, kad lėja euro atžvilgiu nuo lapkričio mėnesio nuvertėjo 16 proc.
Žaliavos
Praėjusį penktadienį žaliavinės „WTI” naftos artimiausio mėn. ateities sandorių prekyba „NYMEX” biržoje vyko 38,50 – 42 JAV dolerių už barelį kainos ribose. Pirmoje dienos prekybos pusėje naftos sandorių kaina po truputį krito žemyn, o didesni svyravimai prasidėjo po pietų. JAV paskelbus apie stipriai išaugusį nedarbo lygį šalyje, naftos kainos smuko iki dienos žemiausio taško. Augantis nedarbas tik patvirtina sunkėjančią JAV ekonomikos būklę, o kartu ir slopinančią naftos paklausos atsigavimo galimybę artimiausiu metu. Tačiau netrukus naftos kainos atsiplėšė ir trumpam šturmavo 42 JAV dolerių kainos ribas, gerokai pašokus JAV akcijų indeksams. Šiandien ryte žaliavinės naftos sandoriai sudarinėjami ties 40 JAV dolerių už barelį kaina. Galima išgirsti vis daugiau komentarų, kad ties 40 dolerių kainos riba formuojasi stiprus palaikymas, tačiau sunku griežtai teigti, nes galbūt kol kas nėra adekvačiai vertinama, kiek realiai gali smukti naftos paklausa. Šią savaitę naftos kainos judėjimą daug lems JAV prezidento Barako Obamos siūlomo ekonomikos gaivinimo plano patvirtinimo eiga. Taip pat greičiausiai bus ir nemažai pranešimų iš OPEC atstovų, kurie kasdien reiškia nepasitenkinimą naftos kainomis ir žada imtis tolesnių griežtų naftos gavybos mažinimo veiksmų. Savaitgalį valstybinė Saudo Arabijos bendrovė „Saudi Aramco”, neoficialiais duomenimis, ketvirtą kartą sumažino naftos tiekimą Azijos šalims ketvirtą mėnesį iš eilės.
Aukso kaina penktadienį prekybos metu svyravo tarp 905 ir 915 JAV dolerių už trojos unciją. Praėjusią savaitę auksas baigė su neigiamu 1,5 proc. pokyčiu. Šią savaitę dauguma aukso analitikų vėl tikisi kainos kilimo: anot naujienų agentūros „Bloomberg” atliktos apklausos, 20 iš 27 respondentų mano, kad aukso kainos savaitinis pokytis bus teigiamas. Beje, didžiausio biržose prekiaujamo fondo, atspindinčio aukso kainų judėjimą, „SPDR Gold Trust” turimas aukso kiekis vasario 5 d. pasiekė 867,2 tonų, arba per 3 dienas šis kiekis išaugo dar 8 tonomis, tai rodo milžinišką lėšų judėjimą į šias investicines priemones. Panašu, kad kol tokių finansinių priemonių paklausa nesustos augusi tokiu tempu, kol artimiausiu metu aukso kaina bus stipriai palaikoma ir vargu ar aukso pardavėjų skaičius sugebės aplenkti pirkėjų.
Vario kaina penktadienį Londono metalų biržoje kilo daugiau nei 6 proc., o šiandien ryte Šanchajaus biržoje prekybos metu antrą sesiją iš eilės vario kaina pasiekė maksimalų 5 proc. dienos pokyčio limitą. Labiausiai tokį kainos augimą skatina optimistinės nuotaikos dėl įvairiose valstybėse vykdomų ekonomikos skatinimo programų, kurios tikimasi, kartu padės atgaivinti ir vario paklausą. Ypač daug pozityvumo rinkai teikia nuotaikos, kad Kinijos ekonomika lengviausiai iškentės sunkmetį, o kadangi ji yra didžiausia vario vartotoja, tai ir vario paklausa galėtų atsigauti greičiau. Tačiau vis dar stipriai augančios jo atsargos metalų biržose indikuoja, kad artimiausiu metu vario kainos gali pasikoreguoti.
Tarp rinką į priekį tempusių akcijų visų pirma galima išskirti nekilnojamojo turto ir bankų sektoriaus akcijas. Akivaizdu, kad į savaitės pabaigą persimetė ir pozityvi investuotojų reakcija dėl savaitės eigoje paskelbtų ne tokių prastų, kaip laukta, makroekonominių duomenų, ypač liečiančių nekilnojamojo turto ir gamybos sektorius. Daugiau nei po 14 proc. brangusios „Intel" ir „Microsoft" akcijos vedė į priekį technologijų sektoriaus bendroves, investuotojams laukiant vartojimo atsigavimo.
Finansų sektoriaus atstovų akcijos brango antradienį laukiant detalesnio Iždo departamento paaiškinimo, kaip ketinama naudoti likusias vadinamosios TARP programos 350 mlrd. JAV dolerių lėšas, skirtas bankų problemoms spręsti. Didžiausio banko „Bank of America" akcijų kursas šoktelėjo į viršų 26 proc. po to, kai ketvirtadienį buvo nukritęs iki 20 metų žemiausio taško ir jau buvo pasigirdę naujų kalbų apie nacionalizaciją bei banko vadovų atleidimą. Tikimasi, kad vyriausybė ryšis steigti pastaruoju metu žiniasklaidoje linksniuojamą „blogų paskolų banką", kuris išpirks probleminius bankų aktyvus ir taip padės šiems apvalyti jų balansus. Taip pat laukiama, kad nuo šiol būsto paskolos gali būti išperkamos žemesne nei rinkos kaina, priešingai nei anksčiau, ir tai galėtų greičiau išjudinti šį nevienareikšmiškos visuomenės reakcijos sulaukiantį procesą.
S&P 500 indeksas per savaitę pakilo daugiau nei 5 proc., nors 307 į jo sudėtį patenkančios kompanijos paskelbė vidutinį 37 proc. veiklos rezultato sumažėjimą už praėjusių metų paskutinį ketvirtį. Tai buvo jau šeštasis pelnų sumažėjimo ketvirtis iš eilės.
Sausį dėl recesijos investicijas ir išlaidas mažinančios įmonės atleido dar 598 tūkst. darbuotojų. Tai buvo blogiausias mėnuo darbo rinkai per pastaruosius 34 metus. Briefing.com apklausti ekonomistai prognozavo, kad atleidimai neturėtų viršyti 540 tūkst. darbuotojų. Nedarbo rodiklis šoktelėjo nuo 7,2 iki 7,6 proc., arba daugiausia nuo 1992 metų rugsėjo, ir viršijo 7.5 proc. prognozuotą ribą. Per pusmetį darbo neteko jau
2.5 mln. amerikiečių – daugiausiai nuo 1983 metų. Tikėtina, kad nors ir pavėluotai, rinkos dar įvertins šiuos pakankamai šiurpius skaičius.
Obligacijų kainos vėl krito. 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas padidėjo nuo 2,89 iki 2,98 proc. Atrodo, kad rinkos dalyviai testuoja Federalinio rezervų banko (FED) kantrybę ir provokuoja ilgesnio laikotarpio VVP pirkimą, taip siekiant sumažinti skolos sąnaudas, kaip ne kartą įspėjo FED. 3 mėnesių Libor palūkanų norma išliko nepakitusi ties 1,24 proc., o vienos nakties palūkanos sumažėjo nuo 0,32 iki 0,31 proc.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų kainos kilo aukštyn. Teigiamais savaitiniais pokyčiais indeksai baigė ir praėjusią savaitę. Nors JAV darbo rinkos duomenimis, praėjęs sausis buvo vienas prasčiausių per trejetą dešimtmečių, tačiau investuotojų ši naujiena nuo akcijų neatbaidė. Rinkų optimizmą penktadienį skatino geresni, nei tikėtasi įmonių veiklos rezultatai ir tarp investuotojų vis pasigirstantys komentarai dėl ryžtingų vyriausybių veiksmų. Pasak „Bloomberg“, įmonės, kurių veiklos rezultatai jautriai reaguoja į ekonomikos ciklo pokyčius, raportavo geresnius rodiklius, nei buvo tikėtasi. Penktadienį mobilaus ryšio kompanija „Vodafone“ taip pat lenkė analitikų lūkesčius, o jos akcijos kaina šoktelėjo 6,7 proc. Viliantis greitesnio, nei anksčiau manyta, paklausos atsigavimo brango ir kalnakasybos įmonių akcijos – „Xstrata“ kaina pakilo 6 proc., o „Anglo American“ – 6,2 proc.
Nors akcijų rinkose praėjusią savaitę ir būta optimizmo, tačiau naujienos iš realaus ekonomikos sektoriaus kol kas nemažina pagrindo nerimui. D. Britanijos gamybos apimtys sausio mėnesį smuko 2,2 proc. Tai buvo jau dešimtas mėnuo, kai pramonės gamyba mažėjo, o gilėjanti recesija pastaruoju metu lemia vis didesnį įmonių nemokumą. Gamintojų kainų duomenys taip pat rodo nusilpusią paklausą, o kartu ir gamybą. D. Britanijos gamintojų kainų indeksas sausio mėnesį augo 3,5 proc. metiniu tempu – lėčiausiai nuo 2007 metų rudens.
Ne ką geriau pasirodė ir Vokietijos pramonė, kurios gamyba gruodžio mėnesį smuko 4,6 proc., tai gerokai daugiau nei buvo prognozavę ekonomistai (-2,5 proc.). Vokietijos gamintojus pakirto tiek nusilpusi gamintojų paklausa, tiek gerokai suprastėjusios investicinės plėtros galimybės.
Azija
Prekyba Japonijos akcijų rinkoje šį pirmadienį pasuko neigiama kryptimi. Investuotojų nuotaikas smukdė prasta prekybos statistika ir naujienos, kad šalies finansų įmonėms gali tekti ieškoti kaip papildomai pritraukti kapitalo. Japonijos didžiausia finansų įmonė „Nomura“ pranešė, kad ketina parduoti dalį akcijų, siekdama papildyti kapitalą.
Japonijos einamosios sąskaitos perteklius gruodžio mėnesį sumažėjo nuo 581,2 mlrd. jenų iki 124,4 mlrd. jenų, o lyginant su praėjusiais metais krito net 92 proc. Tokį kritimą lėmė žymiai nusilpusi paklausa eksporto rinkose, dėl pastarosios Japonijos prekybos balanso deficitas gruodį dar labiau pagilėjo – iki 197,9 mlrd. jenų. Japonijos ekonomika labai priklausoma nuo eksporto plėtros, o kol vyrauja tokios nuotaikos pasaulio rinkose recesijos požymiai gilėja ir galingiausioje Azijos ekonomikoje.
Kinijos akcijų rinka vis greičiau įsibėgėja ir šiandien vėl ūgtelėjo daugiau nei 2 proc. Ypač kilo laivininkyste užsiimančių bendrovių akcijos, nes jau keturioliktą dieną iš eilės kyla sausakrūvių laivų pervežimo frachtų indeksas, kas signalizuoja apie tam tikrą tarptautinės prekybos stabilizavimąsi ir žaliavų paklausos sustiprėjimą.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijų rinka praėjusią savaitę kilo daugiausia per keturias savaites. Šiemet Brazilijos akcijos kol kas demonstruoja geriausius rezultatus tarp visų akcijų rinkų. Investuotojai yra linkę nekreipti dėmesio į nuolat mažinamas šalies ūkio augimo prognozes ir viliasi, kad vyriausybiniai stimulo planai padidins pasaulinę paklausą žaliavų eksportui.
Vidurio ir Rytų Europa
Vengrijos pramonės produkcija po 9,9 proc. metinio sumažėjimo lapkritį, gruodį krito net 23,3 proc. „Bloomberg“ naujienų agentūros apklausti analitikai prognozavo „tik“ 13,8 proc. sumažėjimą. Daugiau nei pusę šalies eksportuojamų gaminių nukeliauja į euro zoną, tačiau kai Vokietijoje, didžiausioje eksporto rinkoje, gruodį pramonės užsakymai, lyginant su atitinkamu mėnesiu prieš metus, sumažėjo 25,1 proc., Vengrija tai skaudžiai pajuto.
Rumunijos finansų ministerija už 130,14 mln. lėjų išplatino 5 metų trukmės obligacijų emisiją. Obligacijos bus išperkamos už 200 mln. lėjų, kasmet mokamas kuponas siekia 11 proc. nuo nominalo. Vidutinis pajamingumas siekė 11,48 proc., tai gana patrauklu iš Rumunijos vyriausybės pusės, įvertinant tai, kad lėja euro atžvilgiu nuo lapkričio mėnesio nuvertėjo 16 proc.
Žaliavos
Praėjusį penktadienį žaliavinės „WTI” naftos artimiausio mėn. ateities sandorių prekyba „NYMEX” biržoje vyko 38,50 – 42 JAV dolerių už barelį kainos ribose. Pirmoje dienos prekybos pusėje naftos sandorių kaina po truputį krito žemyn, o didesni svyravimai prasidėjo po pietų. JAV paskelbus apie stipriai išaugusį nedarbo lygį šalyje, naftos kainos smuko iki dienos žemiausio taško. Augantis nedarbas tik patvirtina sunkėjančią JAV ekonomikos būklę, o kartu ir slopinančią naftos paklausos atsigavimo galimybę artimiausiu metu. Tačiau netrukus naftos kainos atsiplėšė ir trumpam šturmavo 42 JAV dolerių kainos ribas, gerokai pašokus JAV akcijų indeksams. Šiandien ryte žaliavinės naftos sandoriai sudarinėjami ties 40 JAV dolerių už barelį kaina. Galima išgirsti vis daugiau komentarų, kad ties 40 dolerių kainos riba formuojasi stiprus palaikymas, tačiau sunku griežtai teigti, nes galbūt kol kas nėra adekvačiai vertinama, kiek realiai gali smukti naftos paklausa. Šią savaitę naftos kainos judėjimą daug lems JAV prezidento Barako Obamos siūlomo ekonomikos gaivinimo plano patvirtinimo eiga. Taip pat greičiausiai bus ir nemažai pranešimų iš OPEC atstovų, kurie kasdien reiškia nepasitenkinimą naftos kainomis ir žada imtis tolesnių griežtų naftos gavybos mažinimo veiksmų. Savaitgalį valstybinė Saudo Arabijos bendrovė „Saudi Aramco”, neoficialiais duomenimis, ketvirtą kartą sumažino naftos tiekimą Azijos šalims ketvirtą mėnesį iš eilės.
Aukso kaina penktadienį prekybos metu svyravo tarp 905 ir 915 JAV dolerių už trojos unciją. Praėjusią savaitę auksas baigė su neigiamu 1,5 proc. pokyčiu. Šią savaitę dauguma aukso analitikų vėl tikisi kainos kilimo: anot naujienų agentūros „Bloomberg” atliktos apklausos, 20 iš 27 respondentų mano, kad aukso kainos savaitinis pokytis bus teigiamas. Beje, didžiausio biržose prekiaujamo fondo, atspindinčio aukso kainų judėjimą, „SPDR Gold Trust” turimas aukso kiekis vasario 5 d. pasiekė 867,2 tonų, arba per 3 dienas šis kiekis išaugo dar 8 tonomis, tai rodo milžinišką lėšų judėjimą į šias investicines priemones. Panašu, kad kol tokių finansinių priemonių paklausa nesustos augusi tokiu tempu, kol artimiausiu metu aukso kaina bus stipriai palaikoma ir vargu ar aukso pardavėjų skaičius sugebės aplenkti pirkėjų.
Vario kaina penktadienį Londono metalų biržoje kilo daugiau nei 6 proc., o šiandien ryte Šanchajaus biržoje prekybos metu antrą sesiją iš eilės vario kaina pasiekė maksimalų 5 proc. dienos pokyčio limitą. Labiausiai tokį kainos augimą skatina optimistinės nuotaikos dėl įvairiose valstybėse vykdomų ekonomikos skatinimo programų, kurios tikimasi, kartu padės atgaivinti ir vario paklausą. Ypač daug pozityvumo rinkai teikia nuotaikos, kad Kinijos ekonomika lengviausiai iškentės sunkmetį, o kadangi ji yra didžiausia vario vartotoja, tai ir vario paklausa galėtų atsigauti greičiau. Tačiau vis dar stipriai augančios jo atsargos metalų biržose indikuoja, kad artimiausiu metu vario kainos gali pasikoreguoti.