versija spausdinimui
(0)
Latvijos ekonomikos perspektyvas susirinkę konferencijoje „Krizė – nauji iššūkiai verslui“ aptarė ekspertai bei šalies verslininkai. Nuotaikos konferencijos metu buvo itin prastos, nes Latvijos verslininkai prisipažino, kad ruošiasi blogiausiam įmanomam scenarijui šalyje, t.y. labai dideliam ekonomikos kritimui bei milžiniškai bedarbystei, kuri gali pasiekti net 25 procentus.
Ekspertų nuomone didžiausia problema Latvijoje yra ne ekonomikos krizė, bet labai didelė politinė krizė.
„Mes esame iki šiol labai labai gilioje duobėje ir žymiai blogesnėje padėtyje nei daugelis kitų šalių, todėl pas mus katastrofinis nepasitikėjimas šalies valdžia, o tai yra blogiausia, kas tik gali būti. Verslininkai dabartinėje situacijoje turi imtis iniciatyvos, bei bandyti stabilizuoti padėtį, o šaukti demonstracijose, tai kitų visuomenės sluoksnių reikalas“ – pareiškė vieno iš Latvijos ministro patarėjas Georg Lansmanis.
„Reikia palaikyti mažas ir vidutines šalies įmones, jiems reikia palengvinti veikla bei sumažinti mokesčius ir biurokratines kliūtis. Dabartinėje padėtyje, Latvijoje bedarbystės lygis šių metų pabaigoje pasieks net 25 procentus“ – teigė ekonomistas Egon Liepinš.
Dar pesimistiškiau buvo nusiteikęs „Gild Bankers“ kompanijos direktorius Latvijoje Matis Paegle.
„Bus labai gerai, jei Latvijos bendrasis vidaus produktas nukris šiais metais nedaugiau nei dešimt procentų, 2010 metais – 5 procentais, na o 2011 metais šalies BVP augimas bus lygus nuliui. Tuo tarpu verslui reikia pasiruošti pačiam blogiausiam scenarijui, nes paimtos Latvijos paskolos iš užsienio bus tiesiog pravalgytos o ne realiai panaudotos, kad būtų pagelbėta iš esmės ekonomikai. Po ko mes galime sudaryti du tolesnius įvykių scenarijus. Pirmuoju atveju, ES bei kitos užsienio institucijos mums dar suteikia papildomų paskolų ir mes vis labiau įsiskoliname. Antruoju atveju, Latvijai atsisako suteikti kreditus, po ko neišvengiamai laukia šalies valiutos lato devalvacija. Mes faktiškai grįžtame į pradžią 1990 metų, kuomet mums reikėjo nuo pat pradžių pradėti vystyti šalies ekonomika“ – pareiškė jis.
Matis Paegle nuomone, Latvijoje vis labiau ima įsigalėti šešėlinė ekonomika bei verslas, kas be abejonės prives prie to, kad šalies biudžeto pajamos mažės ir jis nebus surinktas.
„Pagrindinė šešėlinio verslo atsigavimo priežastis be abejonės yra padidinti mokesčiai. Jau nuo šių metų pradžios galime stebėti tendencijas, kad vis daugiau įmonių šalyje stengiasi tarpusavyje vykdyti piniginius atsiskaitymus neformaliai. Ir tokių atveju kuo toliau, tuo daugiau bus. Remiantis praėjusio mėnesio mokesčių inspekcijos ataskaita, surenkamų mokesčių apimtys gerokai smuko“ – reziumuoja „Gild Bankers“ kompanijos direktorius.
Ekspertų nuomone didžiausia problema Latvijoje yra ne ekonomikos krizė, bet labai didelė politinė krizė.
„Mes esame iki šiol labai labai gilioje duobėje ir žymiai blogesnėje padėtyje nei daugelis kitų šalių, todėl pas mus katastrofinis nepasitikėjimas šalies valdžia, o tai yra blogiausia, kas tik gali būti. Verslininkai dabartinėje situacijoje turi imtis iniciatyvos, bei bandyti stabilizuoti padėtį, o šaukti demonstracijose, tai kitų visuomenės sluoksnių reikalas“ – pareiškė vieno iš Latvijos ministro patarėjas Georg Lansmanis.
„Reikia palaikyti mažas ir vidutines šalies įmones, jiems reikia palengvinti veikla bei sumažinti mokesčius ir biurokratines kliūtis. Dabartinėje padėtyje, Latvijoje bedarbystės lygis šių metų pabaigoje pasieks net 25 procentus“ – teigė ekonomistas Egon Liepinš.
Dar pesimistiškiau buvo nusiteikęs „Gild Bankers“ kompanijos direktorius Latvijoje Matis Paegle.
„Bus labai gerai, jei Latvijos bendrasis vidaus produktas nukris šiais metais nedaugiau nei dešimt procentų, 2010 metais – 5 procentais, na o 2011 metais šalies BVP augimas bus lygus nuliui. Tuo tarpu verslui reikia pasiruošti pačiam blogiausiam scenarijui, nes paimtos Latvijos paskolos iš užsienio bus tiesiog pravalgytos o ne realiai panaudotos, kad būtų pagelbėta iš esmės ekonomikai. Po ko mes galime sudaryti du tolesnius įvykių scenarijus. Pirmuoju atveju, ES bei kitos užsienio institucijos mums dar suteikia papildomų paskolų ir mes vis labiau įsiskoliname. Antruoju atveju, Latvijai atsisako suteikti kreditus, po ko neišvengiamai laukia šalies valiutos lato devalvacija. Mes faktiškai grįžtame į pradžią 1990 metų, kuomet mums reikėjo nuo pat pradžių pradėti vystyti šalies ekonomika“ – pareiškė jis.
Matis Paegle nuomone, Latvijoje vis labiau ima įsigalėti šešėlinė ekonomika bei verslas, kas be abejonės prives prie to, kad šalies biudžeto pajamos mažės ir jis nebus surinktas.
„Pagrindinė šešėlinio verslo atsigavimo priežastis be abejonės yra padidinti mokesčiai. Jau nuo šių metų pradžios galime stebėti tendencijas, kad vis daugiau įmonių šalyje stengiasi tarpusavyje vykdyti piniginius atsiskaitymus neformaliai. Ir tokių atveju kuo toliau, tuo daugiau bus. Remiantis praėjusio mėnesio mokesčių inspekcijos ataskaita, surenkamų mokesčių apimtys gerokai smuko“ – reziumuoja „Gild Bankers“ kompanijos direktorius.