versija spausdinimui
(0)
Energetikos šokas ir toliau prisideda prie kainų kilimo, atskleidė Europos Centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde. Kitą vertus dar nematome antrinio poveikio euro zonoje.
„Energetikos šokas ir toliau didina kainas. Įmonės susiduria su vis aukštesnėmis žaliavų įsigijimo sąnaudomis, todėl tikisi didesnių pardavimo kainų. Nors pagrindinė infliacija išlieka vidutinė, visas energijos šoko poveikis dar nepasireiškė. Darbo užmokesčio indeksai ir ECB darbo užmokesčio lūkesčių tyrimas ir toliau rodo nuosaikų darbo užmokesčio augimą ateinančiais ketvirčiais“ – tikino euro zonos Centrinio banko vadovė.
Ji pridūrė, kad didėjantis darbo našumas taip pat prisidėjo prie vienetinių darbo sąnaudų augimo ribojimo.
„Trumpuoju laikotarpiu infliacijos lūkesčiai išlieka dideli. Dauguma ilgalaikių infliacijos lūkesčių rodiklių išlieka apie 2 procentus, o tai palaiko infliacijos stabilumą ties tiksliniu rodikliu vidutinės trukmės laikotarpiu“ – teigė Christine Lagarde.
„Nors birželio mėnesį energijos kainų infliacija sumažėjo, padidėjimas nuo konflikto pradžios, taip pat jo poveikis maisto, vartotojų ir paslaugų kainoms, lemia tai, jog tikėtina, kad infliacija išliks gerokai didesnė už tikslinį lygį iki 2027 metų pirmosios pusės. Tada infliacija turėtų sumažėti, nes tikimasi, kad energijos kainos kris, o kitų kainų kilimas sulėtės. Tačiau konfliktas išlieka pagrindiniu neapibrėžtumo šaltiniu. Todėl atidžiai stebime energijos kainų kilimo mastą ir pastovumą bei jo poveikį kainų ir darbo užmokesčio pokyčiams, infliacijos lūkesčiams ir bendrai ekonomikos dinamikai“ – pridūrė ji.
ECB vadovė pabrėžė, kad kol kas nematome antrinio energijos išteklių kainų augimo poveikio euro zonos ekonomikoje.
„Mes labai jautriai reaguosime į bet kokią antrinio poveikio riziką. Visiems atrodo aišku, kad susiduriame su tiesioginiu poveikiu, taip pat ir su netiesioginiu, pavyzdžiui, transporto išlaidų atžvilgiu. Tačiau kol kas antrinio poveikio nestebime. Analizuojame antrinio poveikio galimybę, bet jo nematome“ – sakė ji.
„Naujausi infliacijos duomenys rodo tam tikrą pagerėjimą antrąjį ketvirtį, nors karas Artimuosiuose Rytuose tebėra netikrumo šaltinis. Apklausų duomenys rodo, kad paslaugų sektoriaus aktyvumas iš dalies atsigavo po susilpnėjimo, po prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Skaitmeninės paslaugos buvo stabilios, daugiausia dėl su dirbtinio intelekto sektoriumi susijusios veiklos. Pagrindiniai rodikliai rodo, kad artimiausiu metu BVP augimas išliks nedidelis, atsižvelgiant į energetikos šoko poveikį ir susijusį neapibrėžtumą“ – atkreipė dėmesį Lagarde.
Tuo pačiu ECB vadovė atskleidė, jog kai kurie Valdančiosios tarybos nariai svarstė, ar palūkanų normos padidinimas būtų pagrįstas.
„Sprendimas dėl palūkanų normų buvo vieningas. Tačiau kai kurie ECB valdančiosios tarybos nariai garsiai svarstė, ar šiame posėdyje turėtume apgalvoti palūkanų normų didinimą. Išanalizavome duomenis, pastaruosius įvykius ir visi vieningai įvertinome, kad esame geroje pozicijoje palaukti ir atidžiai stebėti ateinančių savaičių įvykius, taip pat gaunamus duomenis“ – ketvirtadienio ECB posėdį reziumavo Christine Lagarde.
„Energetikos šokas ir toliau didina kainas. Įmonės susiduria su vis aukštesnėmis žaliavų įsigijimo sąnaudomis, todėl tikisi didesnių pardavimo kainų. Nors pagrindinė infliacija išlieka vidutinė, visas energijos šoko poveikis dar nepasireiškė. Darbo užmokesčio indeksai ir ECB darbo užmokesčio lūkesčių tyrimas ir toliau rodo nuosaikų darbo užmokesčio augimą ateinančiais ketvirčiais“ – tikino euro zonos Centrinio banko vadovė.
Ji pridūrė, kad didėjantis darbo našumas taip pat prisidėjo prie vienetinių darbo sąnaudų augimo ribojimo.
„Trumpuoju laikotarpiu infliacijos lūkesčiai išlieka dideli. Dauguma ilgalaikių infliacijos lūkesčių rodiklių išlieka apie 2 procentus, o tai palaiko infliacijos stabilumą ties tiksliniu rodikliu vidutinės trukmės laikotarpiu“ – teigė Christine Lagarde.
„Nors birželio mėnesį energijos kainų infliacija sumažėjo, padidėjimas nuo konflikto pradžios, taip pat jo poveikis maisto, vartotojų ir paslaugų kainoms, lemia tai, jog tikėtina, kad infliacija išliks gerokai didesnė už tikslinį lygį iki 2027 metų pirmosios pusės. Tada infliacija turėtų sumažėti, nes tikimasi, kad energijos kainos kris, o kitų kainų kilimas sulėtės. Tačiau konfliktas išlieka pagrindiniu neapibrėžtumo šaltiniu. Todėl atidžiai stebime energijos kainų kilimo mastą ir pastovumą bei jo poveikį kainų ir darbo užmokesčio pokyčiams, infliacijos lūkesčiams ir bendrai ekonomikos dinamikai“ – pridūrė ji.
ECB vadovė pabrėžė, kad kol kas nematome antrinio energijos išteklių kainų augimo poveikio euro zonos ekonomikoje.
„Mes labai jautriai reaguosime į bet kokią antrinio poveikio riziką. Visiems atrodo aišku, kad susiduriame su tiesioginiu poveikiu, taip pat ir su netiesioginiu, pavyzdžiui, transporto išlaidų atžvilgiu. Tačiau kol kas antrinio poveikio nestebime. Analizuojame antrinio poveikio galimybę, bet jo nematome“ – sakė ji.
„Naujausi infliacijos duomenys rodo tam tikrą pagerėjimą antrąjį ketvirtį, nors karas Artimuosiuose Rytuose tebėra netikrumo šaltinis. Apklausų duomenys rodo, kad paslaugų sektoriaus aktyvumas iš dalies atsigavo po susilpnėjimo, po prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Skaitmeninės paslaugos buvo stabilios, daugiausia dėl su dirbtinio intelekto sektoriumi susijusios veiklos. Pagrindiniai rodikliai rodo, kad artimiausiu metu BVP augimas išliks nedidelis, atsižvelgiant į energetikos šoko poveikį ir susijusį neapibrėžtumą“ – atkreipė dėmesį Lagarde.
Tuo pačiu ECB vadovė atskleidė, jog kai kurie Valdančiosios tarybos nariai svarstė, ar palūkanų normos padidinimas būtų pagrįstas.
„Sprendimas dėl palūkanų normų buvo vieningas. Tačiau kai kurie ECB valdančiosios tarybos nariai garsiai svarstė, ar šiame posėdyje turėtume apgalvoti palūkanų normų didinimą. Išanalizavome duomenis, pastaruosius įvykius ir visi vieningai įvertinome, kad esame geroje pozicijoje palaukti ir atidžiai stebėti ateinančių savaičių įvykius, taip pat gaunamus duomenis“ – ketvirtadienio ECB posėdį reziumavo Christine Lagarde.