versija spausdinimui
(3)
Šįkart mūsų dėmesio centre euro zona, į kurios sudėtį įeina ir Lietuva, bei Rusijos federacija ir jų ekonominiai bei kiti pagrindiniai rodikliai, kurie bus analizuojami, lyginami ir bus daromos išvados.
Struktūra
Euro zoną šiuo metu sudaro 21 Europos Sąjungos valstybė narė, įsivedusi bendrą valiutą eurą. Paskutinė prie zonos prisijungė Bulgarija (nuo 2026 metų sausio 1 dienos).
Visos euro zonos šalys pagal prisijungimo metus: nuo 1999 metų (Euro zonos kūrimasis): Airija, Austrija, Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Suomija. Nuo 2001 metų: Graikija, 2007 metų: Slovėnija, 2008 metų: Kipras, Malta, 2009 metų: Slovakija, 2011 metų: Estija, 2014 metų: Latvija, 2015 metų: Lietuva, 2023 metų: Kroatija ir nuo 2026 metų: Bulgarija.
Rusijos Federacijoje yra 85 subjektai (oficialiai apimantys ir tarptautiniu mastu nepripažįstamus okupuotus Ukrainos regionus). 1993 metais, priėmus Rusijos konstituciją buvo 89 federacijos subjektai, kurių skaičius vėliau sumažėjo sujungiant juos tarpusavyje. Po 2014 metų Krymo aneksijos buvo prijungti dar du subjektai – Sevastopolio federacijos reikšmės miestas ir Krymo respublika.
Federacijos subjektų sąrašas: 22 respublikos (Adygėja, Altajus, Baškirija, Buriatija, Chakasija, Čečėnija, Čiuvašija, Dagestanas, Ingušija, Jakutija, Kabarda-Balkarija, Kalmukija, Karačiajų Čerkesija, Karelija, Komija, Krymas, Marija arba Marij El, Mordvija, Šiaurės Osetija arba Alanija, Totorija arba Tatarstanas, Tuva ir Udmurtija), 9 kraštai (Altajaus, Chabarovsko, Kamčiatkos, Krasnodaro, Krasnojarsko, Permės, Primorės, Stavropolio ir Užbaikalės), 46 sritys, 3 federacijos reikšmės miestai (Maskva, Sankt Peterburgas, Sevastopolis), 1 autonominė sritis (Žydų autonominė sritis (Birobidžanas)), 4 autonominės apygardos (Čiukčių, Chantų-mansių, Jamalo nencų ir Nencų).
Bendrasis vidaus produktas
Bendrasis vidaus produktas ir toliau laikomas pagrindiniu arba vienu iš pagrindinių kai norima apibūdinti šalies ekonomikos padėtį. Tad nenuostabu, kad pradedame nuo jo. Taigi, euro zonos metinio BVP vertė praėjusiais metais siekė 18,01 trilijoną JAV dolerių, arba net septynis kartus daugiau nei Rusijos federacijos (2,56 trilijono JAV dolerių). 2016 metais šis skirtumas buvo didesnis - 9,5 karto.
Nuo minėtų metų, arba per pastaruosius dešimt metų mūsų bendros valiutos zonos metinio bendrojo vidaus produkto vertė pakilo beveik keturiasdešimt aštuoniais procentais, o štai apžvelgiamos federacijos - dvigubai.
Kalbant apie populiaciją, kuri parodo kiek žmonių gyvena aptariamose teritorijose, iš pateikto paveikslėlio su grafikais akivaizdžiai matome, jog mūsų euro zonoje visuomet gyventojų skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei Rusijos federacijoje. Štai 2017 metais pirmuoju atveju žmonių kiekis sudarė 344,1 milijoną, o antruoju - 146,8 milijonus.
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, Rusijos federacijoje gyventojų skaičius siekia 146,1 milijoną asmenų, arba nežymiai mažiau nei prieš devynerius metus. Tuo tarpu euro zonoje jų skaičius per dešimt metų ūgtelėjo beveik trimis procentais iki 353,2 milijono žmonių. Taigi, mūsų bendros valiutos teritorijoje gyventojų skaičius yra net 2,4 karto didesnis.
Panagrinėjus valstybių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Euro zonoje 2025 metais jis siekė 38,167 tūkstančius JAV dolerių (naujas rekordinis lygis). Šiuo atveju BVP vienam gyventojui atitinka 302 procentus pasaulio vidurkio. Rusijos federacijoje šis rodiklis praėjusiais metais sudarė 11,216 tūkstančių JAV dolerių, kas yra naujas rekordas bei 89 procentai pasaulinio vidurkio.
Taigi, bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui mūsų bendros valiutos sąjungoje yra šiuo metu net 3,4 karto didesnis nei apžvelgiamoje federacijoje. Tiesa, 2016 metais šis skirtumas buvo dar įspūdingesnis - 3,7 karto, o tai reiškia, kad pirmuoju atveju prieaugis per analizuojamą laikotarpį siekia beveik vienuoliką procentų, o antruoju - beveik dvidešimt vienas procentas.
Pereiname prie apžvelgiamų subjektų metinių bendrųjų vidaus produktų prieaugių per pastaruosius dešimt metų. Taigi, kaip matome pateiktame paveikslėlyje, vienos aiškios tendencijos nėra, t.y. vienais metais euro zonos ekonomika augo sparčiau nei Rusijos federacijos, na o kitais metais buvo atvirkščiai.
Korona viruso pandemijos metu mūsų euro zonos bendrasis vidaus produktas krito labiau nei Rusijos federacijos, tačiau kitą vertus, jau sekančiais 2021 metais atsitiesė sparčiau, o dar kitais metais toliau augo, kai apžvelgiamoje federacijoje fiksuotas ekonomikos kritimas. 2023 - 2024 metų laikotarpiu Rusijos federacijos bendrasis vidaus produktas skatinamas karo pramonės augo gerokai sparčiau nei mūsų zonoje, tačiau jau praėjusiais metais augimo tempas gerokai prislopo, kai euro zonoje paspartėjo ir tapo didesniu.
Infliacija
Pažvelgus į paveikslėlį, kur pateikti grafikai apie metinę infliaciją ir jos pokyčius nuo 2016 metų vidurio, matome, jog faktiškai visada, išskyrus 2023 metų pavasarį - vasarą, analizuojamoje federacijoje ji visuomet buvo aukštesnė, o kartais didesnė net du - tris kartus.
Esminis vartotojų metinės infliacijos augimo ciklas euro zonoje buvo fiksuotas maždaug 2020 metų pabaigoje - 2022 metų rudenį, kai ji pašoko nuo neigiamo 0,3 procento lygio iki 10,6 procento. Tuo tarpu Rusijos federacijoje šis procesas prasidėjo kiek anksčiau, t.y. nuo 2020 metų pavasario (2,3 procento) iki maždaug 2022 metų balandžio (17,8 procento). Antruoju atveju turėjome dar vieną šio rodiklio pakilimo etapą, tačiau jo dinamika jau buvo mažesnė. Remiantis naujausiais duomenimis, šių metų birželį metinė infliacija mūsų zonoje siekė 2,8 procento, o federacijoje buvo daugiau nei dvigubai didesnė - šeši procentai.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Euro zoną šiuo metu sudaro 21 Europos Sąjungos valstybė narė, o Rusijos federaciją - 85 subjektai;
Euro zonos BVP yra net septynis kartus didesnis už Rusijos federacijos, tačiau per paskutinius devynerius metus būtent jos ekonomika augo sparčiau;
Apžvelgiamoje zonoje visuomet gyventojų buvo daugiau nei dvigubai daugiau nei federacijoje bei per dešimt metų jų skaičius ūgtelėjo;
Rusijos federacijoje BVP tenkantis vienam gyventojui yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei euro zonoje, tačiau skirtumas nuo 2016 metų susiaurėjo;
Per pastaruosius dešimt metų kalbant apie apžvelgiamų subjektų metinius bendrųjų vidaus produktų pokyčius, vienos aiškios tendencijos nėra, t.y. vienais metais euro zonos augimas buvo spartesnis, na o kitais laikotarpiais jau Rusijos federacijos.
Apžvelgiamu laikotarpiu analizuojamoje federacijoje metinė infliacija faktiškai visuomet buvo didesnė nei mūsų zonoje, o kai kuriais atvejais net du - tris kartus aukštesnė.
BUS DAUGIAU.
Struktūra
Euro zoną šiuo metu sudaro 21 Europos Sąjungos valstybė narė, įsivedusi bendrą valiutą eurą. Paskutinė prie zonos prisijungė Bulgarija (nuo 2026 metų sausio 1 dienos).
Visos euro zonos šalys pagal prisijungimo metus: nuo 1999 metų (Euro zonos kūrimasis): Airija, Austrija, Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Suomija. Nuo 2001 metų: Graikija, 2007 metų: Slovėnija, 2008 metų: Kipras, Malta, 2009 metų: Slovakija, 2011 metų: Estija, 2014 metų: Latvija, 2015 metų: Lietuva, 2023 metų: Kroatija ir nuo 2026 metų: Bulgarija.
Federacijos subjektų sąrašas: 22 respublikos (Adygėja, Altajus, Baškirija, Buriatija, Chakasija, Čečėnija, Čiuvašija, Dagestanas, Ingušija, Jakutija, Kabarda-Balkarija, Kalmukija, Karačiajų Čerkesija, Karelija, Komija, Krymas, Marija arba Marij El, Mordvija, Šiaurės Osetija arba Alanija, Totorija arba Tatarstanas, Tuva ir Udmurtija), 9 kraštai (Altajaus, Chabarovsko, Kamčiatkos, Krasnodaro, Krasnojarsko, Permės, Primorės, Stavropolio ir Užbaikalės), 46 sritys, 3 federacijos reikšmės miestai (Maskva, Sankt Peterburgas, Sevastopolis), 1 autonominė sritis (Žydų autonominė sritis (Birobidžanas)), 4 autonominės apygardos (Čiukčių, Chantų-mansių, Jamalo nencų ir Nencų).
Bendrasis vidaus produktas
Bendrasis vidaus produktas ir toliau laikomas pagrindiniu arba vienu iš pagrindinių kai norima apibūdinti šalies ekonomikos padėtį. Tad nenuostabu, kad pradedame nuo jo. Taigi, euro zonos metinio BVP vertė praėjusiais metais siekė 18,01 trilijoną JAV dolerių, arba net septynis kartus daugiau nei Rusijos federacijos (2,56 trilijono JAV dolerių). 2016 metais šis skirtumas buvo didesnis - 9,5 karto.
Nuo minėtų metų, arba per pastaruosius dešimt metų mūsų bendros valiutos zonos metinio bendrojo vidaus produkto vertė pakilo beveik keturiasdešimt aštuoniais procentais, o štai apžvelgiamos federacijos - dvigubai.
Kalbant apie populiaciją, kuri parodo kiek žmonių gyvena aptariamose teritorijose, iš pateikto paveikslėlio su grafikais akivaizdžiai matome, jog mūsų euro zonoje visuomet gyventojų skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei Rusijos federacijoje. Štai 2017 metais pirmuoju atveju žmonių kiekis sudarė 344,1 milijoną, o antruoju - 146,8 milijonus.
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, Rusijos federacijoje gyventojų skaičius siekia 146,1 milijoną asmenų, arba nežymiai mažiau nei prieš devynerius metus. Tuo tarpu euro zonoje jų skaičius per dešimt metų ūgtelėjo beveik trimis procentais iki 353,2 milijono žmonių. Taigi, mūsų bendros valiutos teritorijoje gyventojų skaičius yra net 2,4 karto didesnis.
Panagrinėjus valstybių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Euro zonoje 2025 metais jis siekė 38,167 tūkstančius JAV dolerių (naujas rekordinis lygis). Šiuo atveju BVP vienam gyventojui atitinka 302 procentus pasaulio vidurkio. Rusijos federacijoje šis rodiklis praėjusiais metais sudarė 11,216 tūkstančių JAV dolerių, kas yra naujas rekordas bei 89 procentai pasaulinio vidurkio.
Taigi, bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui mūsų bendros valiutos sąjungoje yra šiuo metu net 3,4 karto didesnis nei apžvelgiamoje federacijoje. Tiesa, 2016 metais šis skirtumas buvo dar įspūdingesnis - 3,7 karto, o tai reiškia, kad pirmuoju atveju prieaugis per analizuojamą laikotarpį siekia beveik vienuoliką procentų, o antruoju - beveik dvidešimt vienas procentas.
Pereiname prie apžvelgiamų subjektų metinių bendrųjų vidaus produktų prieaugių per pastaruosius dešimt metų. Taigi, kaip matome pateiktame paveikslėlyje, vienos aiškios tendencijos nėra, t.y. vienais metais euro zonos ekonomika augo sparčiau nei Rusijos federacijos, na o kitais metais buvo atvirkščiai.
Korona viruso pandemijos metu mūsų euro zonos bendrasis vidaus produktas krito labiau nei Rusijos federacijos, tačiau kitą vertus, jau sekančiais 2021 metais atsitiesė sparčiau, o dar kitais metais toliau augo, kai apžvelgiamoje federacijoje fiksuotas ekonomikos kritimas. 2023 - 2024 metų laikotarpiu Rusijos federacijos bendrasis vidaus produktas skatinamas karo pramonės augo gerokai sparčiau nei mūsų zonoje, tačiau jau praėjusiais metais augimo tempas gerokai prislopo, kai euro zonoje paspartėjo ir tapo didesniu.
Infliacija
Pažvelgus į paveikslėlį, kur pateikti grafikai apie metinę infliaciją ir jos pokyčius nuo 2016 metų vidurio, matome, jog faktiškai visada, išskyrus 2023 metų pavasarį - vasarą, analizuojamoje federacijoje ji visuomet buvo aukštesnė, o kartais didesnė net du - tris kartus.
Esminis vartotojų metinės infliacijos augimo ciklas euro zonoje buvo fiksuotas maždaug 2020 metų pabaigoje - 2022 metų rudenį, kai ji pašoko nuo neigiamo 0,3 procento lygio iki 10,6 procento. Tuo tarpu Rusijos federacijoje šis procesas prasidėjo kiek anksčiau, t.y. nuo 2020 metų pavasario (2,3 procento) iki maždaug 2022 metų balandžio (17,8 procento). Antruoju atveju turėjome dar vieną šio rodiklio pakilimo etapą, tačiau jo dinamika jau buvo mažesnė. Remiantis naujausiais duomenimis, šių metų birželį metinė infliacija mūsų zonoje siekė 2,8 procento, o federacijoje buvo daugiau nei dvigubai didesnė - šeši procentai.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Euro zoną šiuo metu sudaro 21 Europos Sąjungos valstybė narė, o Rusijos federaciją - 85 subjektai;
Euro zonos BVP yra net septynis kartus didesnis už Rusijos federacijos, tačiau per paskutinius devynerius metus būtent jos ekonomika augo sparčiau;
Apžvelgiamoje zonoje visuomet gyventojų buvo daugiau nei dvigubai daugiau nei federacijoje bei per dešimt metų jų skaičius ūgtelėjo;
Rusijos federacijoje BVP tenkantis vienam gyventojui yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei euro zonoje, tačiau skirtumas nuo 2016 metų susiaurėjo;
Per pastaruosius dešimt metų kalbant apie apžvelgiamų subjektų metinius bendrųjų vidaus produktų pokyčius, vienos aiškios tendencijos nėra, t.y. vienais metais euro zonos augimas buvo spartesnis, na o kitais laikotarpiais jau Rusijos federacijos.
Apžvelgiamu laikotarpiu analizuojamoje federacijoje metinė infliacija faktiškai visuomet buvo didesnė nei mūsų zonoje, o kai kuriais atvejais net du - tris kartus aukštesnė.
BUS DAUGIAU.
