versija spausdinimui
(0)
Augantis susirūpinimas dėl energijos kainų poveikio infliacijai paskatino investuotojus vėl atsižvelgti į galimybę, kad Europos Centrinis Bankas toliau griežtins pinigų politiką. Šiuo metu rinka daro prielaidą, kad iki 2027 metų pradžios palūkanų normos bus padidintos du kartus, nors ekonomistai pabrėžia, kad kol kas nėra aiškių ilgalaikio infliacinio spaudimo požymių, rašo Reuters.
Energetikos rinkos pokyčiai paveikė lūkesčius dėl ECB politikos. Šiuo metu pinigų rinkos instrumentai rodo, kad euro zonos Centrinio banko indėlių palūkanų norma gali padidėti nuo dabartinių 2,25 iki 2,66 procento iki 2026 metų pabaigos ir iki 2,73 procento 2027 metų pradžioje. Tai reiškia, kad investuotojai visiškai įkainoja dar du palūkanų normų pakėlimus, įskaitant pirmąjį rugsėjį.
Dvejų metų trukmės Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas, jautriausias palūkanų normų lūkesčių pokyčiams, vėliau šiek tiek sumažėjo, prieš tai pakilęs iki 2,8174 procento – aukščiausio lygio nuo 2024 metų liepos mėnesio. Tuo tarpu dešimties metų Vokietijos obligacijų pajamingumas ūgtelėjo vienu baziniu punktu iki 3,14 procento. Tačiau jis vis dar nesiekia šių metų aukščiausio lygio gegužės viduryje, kai pasiekė 3,2 procento – aukščiausias nuo 2011 metų. Dešimties metų Italijos obligacijų pajamingumas padidėjo 1,5 bazinio punkto iki 3,96 procento, o skirtumas su Vokietijos obligacijomis siekė 80 bazinių punktų.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad vėl išryškėja stipri koreliacija tarp naftos kainų judėjimo ir euro zonos pajamingumo kreivės trumposios dalies. Ši koreliacija rinkoje dominavo jau kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais.
Investuotojai tikisi, kad Europos Centrinis Bankas rytojaus posėdyje nekeis palūkanų normų ir nepaskelbs tolesnės pinigų politikos krypties. Rinkos dalyviai mano, kad investuotojų aktyvumas išlieka nuosaikus, o tolesnių sprendimų scenarijus daugiausia priklausys nuo infliacijos pokyčių.
„Nepaisant didėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir kylančių naftos kainų, šie rodikliai išlieka šiek tiek mažesni nei birželio mėnesio baziniai duomenys, o antrinio poveikio požymiai išlieka riboti“ – teigė Citi ekonomistė Giada Giani.
Papildomas argumentas už atsargų ECB požiūrį kyla iš naujausios centrinio banko apklausos rezultatų, rodančių, kad euro zonos įmonės tikisi lėtesnio pardavimo kainų augimo ir mažesnio darbo užmokesčio ūgtelėjimo. Tai demonstruoja, kad kylančios energijos kainos dar neturėjo ilgalaikio antrinio poveikio kainodaros procesams. Centrinio banko požiūriu, labai svarbu, kad kainų spaudimas daugiausia yra sutelktas naftos, o ne dujų ir elektros rinkoje, nors šiuose segmentuose taip pat matomas laipsniškas kainų kilimas.
Energetikos rinkos pokyčiai paveikė lūkesčius dėl ECB politikos. Šiuo metu pinigų rinkos instrumentai rodo, kad euro zonos Centrinio banko indėlių palūkanų norma gali padidėti nuo dabartinių 2,25 iki 2,66 procento iki 2026 metų pabaigos ir iki 2,73 procento 2027 metų pradžioje. Tai reiškia, kad investuotojai visiškai įkainoja dar du palūkanų normų pakėlimus, įskaitant pirmąjį rugsėjį.
Dvejų metų trukmės Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas, jautriausias palūkanų normų lūkesčių pokyčiams, vėliau šiek tiek sumažėjo, prieš tai pakilęs iki 2,8174 procento – aukščiausio lygio nuo 2024 metų liepos mėnesio. Tuo tarpu dešimties metų Vokietijos obligacijų pajamingumas ūgtelėjo vienu baziniu punktu iki 3,14 procento. Tačiau jis vis dar nesiekia šių metų aukščiausio lygio gegužės viduryje, kai pasiekė 3,2 procento – aukščiausias nuo 2011 metų. Dešimties metų Italijos obligacijų pajamingumas padidėjo 1,5 bazinio punkto iki 3,96 procento, o skirtumas su Vokietijos obligacijomis siekė 80 bazinių punktų.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad vėl išryškėja stipri koreliacija tarp naftos kainų judėjimo ir euro zonos pajamingumo kreivės trumposios dalies. Ši koreliacija rinkoje dominavo jau kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais.
Investuotojai tikisi, kad Europos Centrinis Bankas rytojaus posėdyje nekeis palūkanų normų ir nepaskelbs tolesnės pinigų politikos krypties. Rinkos dalyviai mano, kad investuotojų aktyvumas išlieka nuosaikus, o tolesnių sprendimų scenarijus daugiausia priklausys nuo infliacijos pokyčių.
„Nepaisant didėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir kylančių naftos kainų, šie rodikliai išlieka šiek tiek mažesni nei birželio mėnesio baziniai duomenys, o antrinio poveikio požymiai išlieka riboti“ – teigė Citi ekonomistė Giada Giani.
Papildomas argumentas už atsargų ECB požiūrį kyla iš naujausios centrinio banko apklausos rezultatų, rodančių, kad euro zonos įmonės tikisi lėtesnio pardavimo kainų augimo ir mažesnio darbo užmokesčio ūgtelėjimo. Tai demonstruoja, kad kylančios energijos kainos dar neturėjo ilgalaikio antrinio poveikio kainodaros procesams. Centrinio banko požiūriu, labai svarbu, kad kainų spaudimas daugiausia yra sutelktas naftos, o ne dujų ir elektros rinkoje, nors šiuose segmentuose taip pat matomas laipsniškas kainų kilimas.