versija spausdinimui
(1)
Gruodžio pabaigoje įvykusiuose žurnalo „Investuok“ seminaruose fondų valdytojai supažindino klausytojus su ekonomikos tendencijomis 2009-aisiais metais.
Marius Dubnikovas, „JT investicijų valdymo“ fondų valdytojas, seminaro dalyviams priminė, nuo ko prasidėjo ši finansinė krizė, įsukdama vis naujus rinkos dalyvius į savo verpetą. Anot jo, krizės pasėkmė – vienas svarbiausių JAV ekonomikos rodiklių, verslo pasitikėjimo indeksas, nukrito nuo 73 punktų iki 46. Pasak M. Dubnikovo, kai rodiklis krenta žemiau 50 punktų, laikoma, kad tai nenormali situacija, o rodiklio reikšmė turi „atsitiesti“.
Nedžiuginantys rezultatai ir Vilniaus vertybinių popierių biržoje: OMXV indeksas nukrito apie 60 proc. žemiau nei buvo prieš trejus metus, kai po OMX atėjimo Lietuvą atrado daug naujų užsienio investuotojų. Dabartinėje situacijoje laukiamiausiomis naujienomis išlieka 2008 m. ir 2009 m. I ketvirčio įmonių veiklos rezultatų paskelbimas.
„Lietuvos rinkoje akcijos yra pakankamai pigios, susidariusi situacija yra labai palanki fondams, kurie už 1 mln. litų galėtų supirkti kai kurių bendrovių visas viešai platinamas akcijas. 1 milijonas litų leistų valdyti apie 1 proc. bankų akcijų. Vadinasi, ateityje pinigai turės konkuruoti dėl akcijų“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Žemos palūkanų normos
Apžvelgdamas žaliavų ir naftos rinką, M. Dubnikovas „Investuok“ seminaro dalyviams priminė, kad nafta atpigo 100 JAV dolerių – nuo 140 JAV dolerių iki 40 JAV dolerių už barelį, – o metalų kainos krito net tris kartus. „Kadangi fondų valdytojai iš pradžių pardavinėjo pozicijas, kurias lengviausiai parduoti nemušant kainos, pirmiausia jie pardavė išsivysčiusių šalių akcijas. Būtent dėl šios priežasties pastarosios taip smarkiai krito. Šį kainų smukimą galima suvokti ir kaip techninį, nepriklausantį nuo situacijų Vakarų ekonomikose. Kita vertus, kai pinigai pradės grįžti į rinkas, greičiausiai pirma jie ir grįš į pakankamai nepelnytai nuvertintas išsivysčiusias rinkas. Be to, šiose šalyse nėra politinės ir kitos neprognozuojamos rizikos, o akcijų kainos nukrito panašiai kaip besivystančiose“, – mano „JT investicijų valdymo“ fondų valdytojas. Jis teigė, jog vadinamos BRIC šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija), ypač Rusija, šiuo metu atrodo „labai pigios“, bet įvertinant situaciją jose nebeįžvelgiama tiek potencialo kaip anksčiau. Dėl žaliavų krizės ir mažėjančio Vakarų vartojimo situacija šiose šalyse pakankamai dramatiška. Pavyzdžiui, bendras Rusijos įmonių įsiskolinimas daug kartų didesnis nei garsieji Rusijos valstybės rezervai.
M. Dubnikovas mano, kad 2009-ieji bus mažos infliacijos metai, nes jau dabar bazinės palūkanų normos yra smarkiai sumažintos – ES siekia 2,5 proc., Didžiojoje Britanijoje – 2 proc., o JAV – tik 0,25 proc. „Susinormalizavimus situacijai tarpbankinėje rinkoje ir esant pigioms žaliavoms, turėtų atsigauti verslas, padidėti vartojimas.“
Visos prielaidos jau yra
Žurnalo „Investuok“ seminaro dalyviams M. Dubnikovas akcentavo, jog iš esmės susiklostė pakankamai geros sąlygos verslui pasaulio mastu atsigauti: dėl mažinamų bazinių palūkanų pinigai turėtų greit atpigti, žaliavų, kurių reikia verslams vystyti, kainos labai smarkiai krito, verslai, galvojant apie jų įsigijimą ar konsolidavimą, taip pat itin pigūs, kaip ir darbo jėga, be to slopsta infliacija.
Baigdamas pranešimą M. Dubnikovas pašmaikštaudamas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, jog 2009 – jaučio metai, tad buliai į rinkas turėtų sugrįžti nori nenori.
EUR/USD santykis
Antanas Mikšys, „Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojas, daugiausia dėmesio žurnalo „Investuok“ seminare skyrė JAV dolerio ir euro santykiui. Nuo 2002 m. iki 2008-ųjų pirmojo pusmečio euras stiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, o po 2008 m. II pusmečio – atvirkščiai. „Euras stiprėjo dėl suprastėjusios JAV ekonominės situacijos, rinkos dalyvių lūkesčių dėl skirtingų FED ir ECB monetarinės politikos veiksmų, spartaus naftos kainų augimo ir dėl stiprios EUR/USD bei naftos kainų koreliacijos, o taip pat dėl Kinijos pareigūnų oficialių svarstymų apie galimą šalies valiutų rezervų, kurie šiuo metu laikomi JAV doleriais, perskirstymą“, – aiškino A. Mikšys. „2008 m. II pusmetyje JAV doleris sustiprėjo dėl kapitalo sugrįžimo iš kitų pasaulio regionų į JAV, investuotojai suvokė JAV dolerį kaip saugią valiutą, nukrito naftos kainos, taip pat sumažėjo atsiradęs fizinis JAV dolerių trūkumas rinkoje.“ Anot „Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojo, laukiama, kad EUR/USD svyruos apie 1,15–1,45 intervalo ribose, tačiau tolesnės tendencijos priklausys nuo skelbiamų makroekonominių duomenų, centrinių bankų vykdomos monetarinės politikos, politinės situacijos JAV ir nuo pastarosios skolinimosi poreikio dydžio.
Krizė ir Rusijos rublis
A. Mikšys, analizuodamas kitas valiutas pažymėjo, kad Rusijos rublis dėl pasaulinės finansinės krizės, padidėjusios šalies politinės rizikos, o taip pat dėl Rusijos kreditingumo sumažėjimo nuolat praranda savo vertę ir artimiausiu metu turėtų nuvertėti apie 25 proc. „Rumunijos ir Vengrijos valiutos šios krizės metu taip pat prarado nemažai savo vertės euro atžvilgiu“, – pabrėžė jis. – GBP taip pat silpnėjo. Kai kurie analitikai mano, jog svaras turėtų susilyginti su euru.“
Apžvelgdamas Lietuvos perspektyvas, A. Mikšys „Investuok“ seminaro dalyviams išsako savo nuomonę, kad mūsų šalies ekonomika atsigaus tik 2010–2011 metais ir atmeta lito devalvacijos galimybę, kuri neduotų jokios naudos nei vidaus, nei eksporto rinkai, be to juk didžioji dalis valstybės skolų apskaitoma eurais.
Rūta Beresnevičienė
Žurnalas „Investuok“
Marius Dubnikovas, „JT investicijų valdymo“ fondų valdytojas, seminaro dalyviams priminė, nuo ko prasidėjo ši finansinė krizė, įsukdama vis naujus rinkos dalyvius į savo verpetą. Anot jo, krizės pasėkmė – vienas svarbiausių JAV ekonomikos rodiklių, verslo pasitikėjimo indeksas, nukrito nuo 73 punktų iki 46. Pasak M. Dubnikovo, kai rodiklis krenta žemiau 50 punktų, laikoma, kad tai nenormali situacija, o rodiklio reikšmė turi „atsitiesti“.
Nedžiuginantys rezultatai ir Vilniaus vertybinių popierių biržoje: OMXV indeksas nukrito apie 60 proc. žemiau nei buvo prieš trejus metus, kai po OMX atėjimo Lietuvą atrado daug naujų užsienio investuotojų. Dabartinėje situacijoje laukiamiausiomis naujienomis išlieka 2008 m. ir 2009 m. I ketvirčio įmonių veiklos rezultatų paskelbimas.
„Lietuvos rinkoje akcijos yra pakankamai pigios, susidariusi situacija yra labai palanki fondams, kurie už 1 mln. litų galėtų supirkti kai kurių bendrovių visas viešai platinamas akcijas. 1 milijonas litų leistų valdyti apie 1 proc. bankų akcijų. Vadinasi, ateityje pinigai turės konkuruoti dėl akcijų“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Žemos palūkanų normos
Apžvelgdamas žaliavų ir naftos rinką, M. Dubnikovas „Investuok“ seminaro dalyviams priminė, kad nafta atpigo 100 JAV dolerių – nuo 140 JAV dolerių iki 40 JAV dolerių už barelį, – o metalų kainos krito net tris kartus. „Kadangi fondų valdytojai iš pradžių pardavinėjo pozicijas, kurias lengviausiai parduoti nemušant kainos, pirmiausia jie pardavė išsivysčiusių šalių akcijas. Būtent dėl šios priežasties pastarosios taip smarkiai krito. Šį kainų smukimą galima suvokti ir kaip techninį, nepriklausantį nuo situacijų Vakarų ekonomikose. Kita vertus, kai pinigai pradės grįžti į rinkas, greičiausiai pirma jie ir grįš į pakankamai nepelnytai nuvertintas išsivysčiusias rinkas. Be to, šiose šalyse nėra politinės ir kitos neprognozuojamos rizikos, o akcijų kainos nukrito panašiai kaip besivystančiose“, – mano „JT investicijų valdymo“ fondų valdytojas. Jis teigė, jog vadinamos BRIC šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija), ypač Rusija, šiuo metu atrodo „labai pigios“, bet įvertinant situaciją jose nebeįžvelgiama tiek potencialo kaip anksčiau. Dėl žaliavų krizės ir mažėjančio Vakarų vartojimo situacija šiose šalyse pakankamai dramatiška. Pavyzdžiui, bendras Rusijos įmonių įsiskolinimas daug kartų didesnis nei garsieji Rusijos valstybės rezervai.
M. Dubnikovas mano, kad 2009-ieji bus mažos infliacijos metai, nes jau dabar bazinės palūkanų normos yra smarkiai sumažintos – ES siekia 2,5 proc., Didžiojoje Britanijoje – 2 proc., o JAV – tik 0,25 proc. „Susinormalizavimus situacijai tarpbankinėje rinkoje ir esant pigioms žaliavoms, turėtų atsigauti verslas, padidėti vartojimas.“
Visos prielaidos jau yra
Žurnalo „Investuok“ seminaro dalyviams M. Dubnikovas akcentavo, jog iš esmės susiklostė pakankamai geros sąlygos verslui pasaulio mastu atsigauti: dėl mažinamų bazinių palūkanų pinigai turėtų greit atpigti, žaliavų, kurių reikia verslams vystyti, kainos labai smarkiai krito, verslai, galvojant apie jų įsigijimą ar konsolidavimą, taip pat itin pigūs, kaip ir darbo jėga, be to slopsta infliacija.
Baigdamas pranešimą M. Dubnikovas pašmaikštaudamas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, jog 2009 – jaučio metai, tad buliai į rinkas turėtų sugrįžti nori nenori.
EUR/USD santykis
Antanas Mikšys, „Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojas, daugiausia dėmesio žurnalo „Investuok“ seminare skyrė JAV dolerio ir euro santykiui. Nuo 2002 m. iki 2008-ųjų pirmojo pusmečio euras stiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, o po 2008 m. II pusmečio – atvirkščiai. „Euras stiprėjo dėl suprastėjusios JAV ekonominės situacijos, rinkos dalyvių lūkesčių dėl skirtingų FED ir ECB monetarinės politikos veiksmų, spartaus naftos kainų augimo ir dėl stiprios EUR/USD bei naftos kainų koreliacijos, o taip pat dėl Kinijos pareigūnų oficialių svarstymų apie galimą šalies valiutų rezervų, kurie šiuo metu laikomi JAV doleriais, perskirstymą“, – aiškino A. Mikšys. „2008 m. II pusmetyje JAV doleris sustiprėjo dėl kapitalo sugrįžimo iš kitų pasaulio regionų į JAV, investuotojai suvokė JAV dolerį kaip saugią valiutą, nukrito naftos kainos, taip pat sumažėjo atsiradęs fizinis JAV dolerių trūkumas rinkoje.“ Anot „Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojo, laukiama, kad EUR/USD svyruos apie 1,15–1,45 intervalo ribose, tačiau tolesnės tendencijos priklausys nuo skelbiamų makroekonominių duomenų, centrinių bankų vykdomos monetarinės politikos, politinės situacijos JAV ir nuo pastarosios skolinimosi poreikio dydžio.
Krizė ir Rusijos rublis
A. Mikšys, analizuodamas kitas valiutas pažymėjo, kad Rusijos rublis dėl pasaulinės finansinės krizės, padidėjusios šalies politinės rizikos, o taip pat dėl Rusijos kreditingumo sumažėjimo nuolat praranda savo vertę ir artimiausiu metu turėtų nuvertėti apie 25 proc. „Rumunijos ir Vengrijos valiutos šios krizės metu taip pat prarado nemažai savo vertės euro atžvilgiu“, – pabrėžė jis. – GBP taip pat silpnėjo. Kai kurie analitikai mano, jog svaras turėtų susilyginti su euru.“
Apžvelgdamas Lietuvos perspektyvas, A. Mikšys „Investuok“ seminaro dalyviams išsako savo nuomonę, kad mūsų šalies ekonomika atsigaus tik 2010–2011 metais ir atmeta lito devalvacijos galimybę, kuri neduotų jokios naudos nei vidaus, nei eksporto rinkai, be to juk didžioji dalis valstybės skolų apskaitoma eurais.
Rūta Beresnevičienė
Žurnalas „Investuok“