versija spausdinimui
(1)
Mieli mūsų internetinio portalo lankytojai, jums dar keli patarimai, kurie gali padėti sumažinti neigiamą emocijų poveikį investiciniams - prekybiniams sprendimams.
Kokybiškai gera diversifikacija
Taip, tai ne klaida, kad būtent tai čia atsirado. Šis metodas, dar vadinamas „nemokamais pietumis“, turi didelę įtaką emociniam atsparumui, o ne tik yra geras sprendimas portfelio rizikai paskirstyti. Tiesą sakant, šie du dalykai yra glaudžiai susiję. Diversifikacija vaidina svarbų vaidmenį suvokiant riziką, kaip ir pozicijos dydis, aptartas ankstesnėje dalyje.
Baziniame lygmenyje turime tris variantus, iš kurių galime rinktis, ir niekas netrukdo mums naudotis jais visais vienu metu:
1 variantas – portfelio padalijimas į kelias rinkas
Tai pirmiausia susiję su geografiniu išsibarstymu, pavyzdžiui, portfelyje tuo pačiu metu esančios Baltijos rinkų ir Amerikos akcijos, bet taip pat ir su, pavyzdžiui, veikimu akcijų ir žaliavų rinkose vienu metu.
2 variantas – portfelio padalijimas į kelias turto rūšis
Šiuo atveju rizikai pasidalyti vienu metu naudojame akcijas, obligacijas, išvestines finansines priemones, kriptovaliutas ir fondus (įskaitant ETF).
3 variantas – portfelio padalijimas į kelias investavimo strategijas
Savo kapitalą paskirstome į įvairius sprendimų priėmimo metodus vienu metu, pavyzdžiui, ilgalaikę pasyvią dalį ir aktyvų, tendencijas sekantį metodą; arba tik aktyvią spekuliaciją, bet naudodami nesusijusias strategijas, pavyzdžiui, prekybą prieš tendencijas kartu su ilgalaikiu, tendencijas sekančiu metodu.
Gerai diversifikuotas portfelis reiškia, kad kai kurių instrumentų kainoms judant link nuostolių, kiti tuo pačiu metu generuoja pelną. Tai žymiai sumažina emocinį spaudimą, leidžia patirti daug mažiau streso dėl neapibrėžtumo ir rinkos svyravimų bei suteikia daugiau manevravimo laisvės nesėkmės atveju (pavyzdžiui, neveikiančią strategiją palaiko kitas pelningas turtas).
Tačiau yra riba, po kurios ši ramybė perauga į nusivylimą, paniką, stresą ir pernelyg didelę baimę. Tai, žinoma, susiję su diversifikacijos teisingumu, kurį reikia gerai suprasti prieš pradedant ją taikyti. Pasitaiko situacijų, kai „kiaušinių išdėliojimas po kelis krepšius“ tėra diversifikacijos imitacija.
Viena iš tokių situacijų yra per didelis turto homogeniškumas portfelyje. Pavyzdžiui, įsigyjant kelias Baltijos šalių ir Amerikos bendroves ir pridedant indeksinius ETF, korekcijų ir meškų rinkų metu, kurios vienu metu veikia visas akcijų rinkas, dažnai nėra jokios naudos. Krentančios akcijų kainos tokiu atveju neturi buferio, kuris užtikrintų pelną.
Kita situacija – krizės, kurios vienu metu paveikia visus aktyvus. Taip buvo 2007 – 2009 metų krizės metu, kai investuotojai vienu metu prarado pinigus iš beveik visų finansinių instrumentų.
Sprendimo perdavimas
Kadangi investicinių sprendimų priėmimas yra susijęs su daugybe problemų, kurias sukelia emociniai blokai, galbūt juos reikėtų tiesiog... deleguoti kam nors kitam!?
Teigiamas šio veiksmo poveikis apima, pavyzdžiui, tam tikros kūrybinės galios išlaisvinimą, gebėjimą „kaltinti“ ką nors kitą ir sumažėjusį gailesčio jausmą dėl galimų nuostolių, taip pat poreikio atlikti analizes, susijusias su stresu, spaudimu ir netikrumo jausmu, nebuvimą.
Turime daug būdų, kaip sušvelninti bent dalį savo sprendimų ir su jais susijusių problemų. Ne visus, bet tuos, kurie tiesiogiai susiję su sprendimų priėmimu.
Savo portfelio lygmeniu tai pirmiausia pasyvus investavimas, po to seka visos automatinio paskirstymo strategijos (pvz., sisteminio vidurkinimo metodas, DCA, robotų patarėjų naudojimas paskirstymui), rekomendacijų naudojimas (pvz., patarėjų analizės ir naujienlaiškiai, kurie, kaip paaiškėjo, daugeliui yra naudingi) ir galiausiai viso portfelio valdymo patikėjimas profesionalams.
Istorijos studijavimas
Posakis „Kas nežino istorijos, tas pasmerktas ją kartoti“ čia skamba teisingai. Rinkos istorija, duomenys, grafikai ir statistika nuolat kartoja tuos pačius modelius, o jų pažinimas padeda sumažinti netikrumą – daugelio baimių, nerimo ir klaidų šaltinį.
Ne veltui tinklaraščiuose ir X kanaluose yra ši statistika ir formulės. Tai padeda mums suprasti rinkų dinamiką ir logiką bei įvertinti įvykių tikimybes. Tai išvalo mūsų mintis, leidžia pasiruošti pokyčiams ir padeda susisteminti mintis. Tiesą sakant, visų tipų sisteminė akcijų rinkos analizė yra pagrįsta šiais modeliais. Vien žinojimas, kad kažkas „neveikia“, suteikia didesnį informuoto pasirinkimo jausmą, yra įspėjimas apie blogų sprendimų priėmimą ir sustiprina mūsų pasitikėjimą savimi.
Žinojimas apie emocines ir kognityvines klaidas
Didelė dalis mūsų klaidų ir protinė sumaištis, trukdančių tinkamai investuoti, yra susijusios su elgsenos ekonomikos arba elgsenos finansų sritimi. Jos sukūrė visą klaidų, protinių trumpesnių kelių ir nukrypimų katalogą, apie kuriuos paprastai nežinome, tačiau kurie yra gana nuspėjami.
Jų atsiradimas yra evoliucijos rezultatas; jie padėjo išlikti, tačiau kelia didelę kliūtį tokioje sudėtingoje srityje kaip investavimas. Jų galima tam tikru mastu išvengti, bet svarbiausia yra žinios apie juos. Tai būtų istorija, verta visos įrašų serijos, todėl čia tik pabrėšime šią temą.
Pavyzdys? Patvirtinimo šališkumas. Dėl šios priežasties ieškome tik įrodymų, kurie patvirtina mūsų įsitikinimą, požiūrį ar vertinimą, užuot skyrę tokį pat ar didesnį dėmesį prieštaraujantiems argumentams. Tai sukelia stresą ir disonansą. Šio užsispyrimo tęsimas sutrikdo pusiausvyrą ir, siekdamas apsaugoti savo ego, verčia mus ginti savo įsitikinimus bet kokia kaina. Tai veda prie ilgalaikių nuostolių.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Kokybiškai gera diversifikacija
Taip, tai ne klaida, kad būtent tai čia atsirado. Šis metodas, dar vadinamas „nemokamais pietumis“, turi didelę įtaką emociniam atsparumui, o ne tik yra geras sprendimas portfelio rizikai paskirstyti. Tiesą sakant, šie du dalykai yra glaudžiai susiję. Diversifikacija vaidina svarbų vaidmenį suvokiant riziką, kaip ir pozicijos dydis, aptartas ankstesnėje dalyje.
Baziniame lygmenyje turime tris variantus, iš kurių galime rinktis, ir niekas netrukdo mums naudotis jais visais vienu metu:
1 variantas – portfelio padalijimas į kelias rinkas
Tai pirmiausia susiję su geografiniu išsibarstymu, pavyzdžiui, portfelyje tuo pačiu metu esančios Baltijos rinkų ir Amerikos akcijos, bet taip pat ir su, pavyzdžiui, veikimu akcijų ir žaliavų rinkose vienu metu.
2 variantas – portfelio padalijimas į kelias turto rūšis
Šiuo atveju rizikai pasidalyti vienu metu naudojame akcijas, obligacijas, išvestines finansines priemones, kriptovaliutas ir fondus (įskaitant ETF).
3 variantas – portfelio padalijimas į kelias investavimo strategijas
Savo kapitalą paskirstome į įvairius sprendimų priėmimo metodus vienu metu, pavyzdžiui, ilgalaikę pasyvią dalį ir aktyvų, tendencijas sekantį metodą; arba tik aktyvią spekuliaciją, bet naudodami nesusijusias strategijas, pavyzdžiui, prekybą prieš tendencijas kartu su ilgalaikiu, tendencijas sekančiu metodu.
Gerai diversifikuotas portfelis reiškia, kad kai kurių instrumentų kainoms judant link nuostolių, kiti tuo pačiu metu generuoja pelną. Tai žymiai sumažina emocinį spaudimą, leidžia patirti daug mažiau streso dėl neapibrėžtumo ir rinkos svyravimų bei suteikia daugiau manevravimo laisvės nesėkmės atveju (pavyzdžiui, neveikiančią strategiją palaiko kitas pelningas turtas).
Tačiau yra riba, po kurios ši ramybė perauga į nusivylimą, paniką, stresą ir pernelyg didelę baimę. Tai, žinoma, susiję su diversifikacijos teisingumu, kurį reikia gerai suprasti prieš pradedant ją taikyti. Pasitaiko situacijų, kai „kiaušinių išdėliojimas po kelis krepšius“ tėra diversifikacijos imitacija.
Viena iš tokių situacijų yra per didelis turto homogeniškumas portfelyje. Pavyzdžiui, įsigyjant kelias Baltijos šalių ir Amerikos bendroves ir pridedant indeksinius ETF, korekcijų ir meškų rinkų metu, kurios vienu metu veikia visas akcijų rinkas, dažnai nėra jokios naudos. Krentančios akcijų kainos tokiu atveju neturi buferio, kuris užtikrintų pelną.
Kita situacija – krizės, kurios vienu metu paveikia visus aktyvus. Taip buvo 2007 – 2009 metų krizės metu, kai investuotojai vienu metu prarado pinigus iš beveik visų finansinių instrumentų.
Sprendimo perdavimas
Kadangi investicinių sprendimų priėmimas yra susijęs su daugybe problemų, kurias sukelia emociniai blokai, galbūt juos reikėtų tiesiog... deleguoti kam nors kitam!?
Teigiamas šio veiksmo poveikis apima, pavyzdžiui, tam tikros kūrybinės galios išlaisvinimą, gebėjimą „kaltinti“ ką nors kitą ir sumažėjusį gailesčio jausmą dėl galimų nuostolių, taip pat poreikio atlikti analizes, susijusias su stresu, spaudimu ir netikrumo jausmu, nebuvimą.
Turime daug būdų, kaip sušvelninti bent dalį savo sprendimų ir su jais susijusių problemų. Ne visus, bet tuos, kurie tiesiogiai susiję su sprendimų priėmimu.
Savo portfelio lygmeniu tai pirmiausia pasyvus investavimas, po to seka visos automatinio paskirstymo strategijos (pvz., sisteminio vidurkinimo metodas, DCA, robotų patarėjų naudojimas paskirstymui), rekomendacijų naudojimas (pvz., patarėjų analizės ir naujienlaiškiai, kurie, kaip paaiškėjo, daugeliui yra naudingi) ir galiausiai viso portfelio valdymo patikėjimas profesionalams.
Istorijos studijavimas
Posakis „Kas nežino istorijos, tas pasmerktas ją kartoti“ čia skamba teisingai. Rinkos istorija, duomenys, grafikai ir statistika nuolat kartoja tuos pačius modelius, o jų pažinimas padeda sumažinti netikrumą – daugelio baimių, nerimo ir klaidų šaltinį.
Ne veltui tinklaraščiuose ir X kanaluose yra ši statistika ir formulės. Tai padeda mums suprasti rinkų dinamiką ir logiką bei įvertinti įvykių tikimybes. Tai išvalo mūsų mintis, leidžia pasiruošti pokyčiams ir padeda susisteminti mintis. Tiesą sakant, visų tipų sisteminė akcijų rinkos analizė yra pagrįsta šiais modeliais. Vien žinojimas, kad kažkas „neveikia“, suteikia didesnį informuoto pasirinkimo jausmą, yra įspėjimas apie blogų sprendimų priėmimą ir sustiprina mūsų pasitikėjimą savimi.
Žinojimas apie emocines ir kognityvines klaidas
Didelė dalis mūsų klaidų ir protinė sumaištis, trukdančių tinkamai investuoti, yra susijusios su elgsenos ekonomikos arba elgsenos finansų sritimi. Jos sukūrė visą klaidų, protinių trumpesnių kelių ir nukrypimų katalogą, apie kuriuos paprastai nežinome, tačiau kurie yra gana nuspėjami.
Jų atsiradimas yra evoliucijos rezultatas; jie padėjo išlikti, tačiau kelia didelę kliūtį tokioje sudėtingoje srityje kaip investavimas. Jų galima tam tikru mastu išvengti, bet svarbiausia yra žinios apie juos. Tai būtų istorija, verta visos įrašų serijos, todėl čia tik pabrėšime šią temą.
Pavyzdys? Patvirtinimo šališkumas. Dėl šios priežasties ieškome tik įrodymų, kurie patvirtina mūsų įsitikinimą, požiūrį ar vertinimą, užuot skyrę tokį pat ar didesnį dėmesį prieštaraujantiems argumentams. Tai sukelia stresą ir disonansą. Šio užsispyrimo tęsimas sutrikdo pusiausvyrą ir, siekdamas apsaugoti savo ego, verčia mus ginti savo įsitikinimus bet kokia kaina. Tai veda prie ilgalaikių nuostolių.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais