versija spausdinimui
(0)
Prieš pereinant prie trečiosios dalies, kuri skirta padėti jums valdyti su investavimu - prekiavimu susijusias emocijas, priminsime vieną prielaidą: patarimai grindžiami sprendimais, kurie tiesiogiai kyla iš investavimo - prekiavimo procesų.
Tikslas – juos optimizuoti ir pritaikyti taip, kad būtų sumažintas „trikdančių“ emocijų sukėlimo potencialas. Sprendimai, paprastai kylantys iš psichologijos, yra atskira tema.
Pozicijos dydžio reguliavimas
Šis patarimas kyla tiesiogiai iš rizikos suvokimo. Jei kas nors gali kontroliuoti savo riziką kiekviename sandorio etape, jis miega ramiau. Pavyzdžiui, jei žinau, kad esu nustatęs gynybinį nuostolių ribojimo limitą, kad neprarasčiau daugiau nei, tarkime, 1 procentą savo kapitalo sandorio metu, nustoju nerimauti dėl galimo nuostolio, daugiausia todėl, kad jis jau žinomas ir priimtas iš anksto.
Diskomfortas, stresas ir nuotaikų svyravimai atsiranda, kai padidėja rinkos nepastovumas, o tai lemia mūsų atvirų pozicijų vertės sumažėjimą, ypač kai rizika nėra iš anksto apskaičiuota (dar nežinome, ar patirsime nuostolių ir kokio dydžio). Tai gali lengvai lemti nekontroliuojamą pozicijų uždarymą vien tam, kad patenkintume savo neramias emocijas. Tokiu būdu tampame jų tarnais, nes su jomis nebendraujame ir jų nekontroliuojame.
Kita vertus, rinkos nepastovumas gali sukelti neigimo mechanizmą, dėl kurio kyla „pabėgimas“, izoliacija nuo rinkos ir paralyžius, neleidžiantis priimti jokių sprendimų, įskaitant ir tuos, kurie iš tiesų būtini. Tai gerai veikia pasyviam investavimui, tačiau aktyviai investuojant - prekiaujant kyla problemų, pavyzdžiui, kaupiasi nuostoliai.
Be to, šis nepastovumas pats savaime veda prie daugybės labai emociškai įkrautų elgesio modelių. Todėl mums reikia gynybinių priemonių.
„Nesijaudink dėl to, ką rinkos ketina padaryti, jaudinkis dėl to, ką tu ketini daryti reaguodamas į rinkas“ - Michael Carr.
Negalime pašalinti rinkos nepastovumo - tai natūrali aplinka, kurioje turime išmokti gyventi nepažadindami savyje slypinčių demonų, kurie neleidžia mums normaliai funkcionuoti ir priimti gana racionalių sprendimų. Nepastovumas yra vienas iš rizikos veiksnių.
Rizikos valdymas – tai ne tik gynybiniai nustatymai, jį netiesiogiai lemia ir POZICIJOS DYDIS. Ryšys čia gana paprastas: kuo didesnė pozicija, tuo didesnė emocinė įtampa ir emociniai protrūkiai padidėjusio kintamumo metu. Žinoma, pozicijos mažinimas yra gera atsakomoji priemonė, daug geriau nei per greitai atsikratyti visos pozicijos. Tai taip pat geriau nei pabėgti į emocinę izoliaciją, kurios metu slopiname emocijas, taip nepasitarnaudami savo psichinei sveikatai.
Daug brandžiau ir progresyviau yra susidurti su rinka, bet su tinkama pozicija. Ne veltui šį punktą pavadinome „koregavimu“, o ne pozicijos dydžio mažinimu. Pozicijos dydis yra lengviausiai kontroliuojamas kintamasis, lengviau valdomas nei emocijos, tačiau jis taip pat leidžia mums netiesiogiai paveikti savo emocijas. Todėl pozicijos dydis yra dažnai nepastebima priemonė reguliuojant mūsų emocines būsenas, o jo koregavimas įvairiais būdais yra galingas ginklas!
Taigi, panagrinėkime keletą variantų, kuriuose būtent dėmesys pozicijos dydžiui lemia mūsų emocines būsenas ir jų tinkamą reguliavimą:
– mokymasis ir pripratimas prie kiekvienos naujos rinkos ar strategijos neturėtų prasidėti staigiu šuoliu, t.y. visiškai užpildžius pozicijas visomis turimomis lėšomis, o palaipsniui didinant pozicijos dydį vėlesniuose sandoriuose; stebint savo reakcijas į nepastovumą ir pelno bei nuostolių pusę, galima rasti individualią skausmo ribą, t.y. tokį kapitalo praradimą, kuris jus emociškai atitraukia ir veda prie absurdiškų žingsnių bei sprendimų.
– jei susiduriame su sunkiu laikotarpiu, pavyzdžiui, namuose ar darbe, arba planuojame įtraukiančią veiklą ar sprendimus, arba jaučiame, kad mus užvaldo prislėgta nuotaika – suplanuokime pozicijos dydį taip, kad neperžengtume šios skausmo ribos, kuri nėra pastovi vertė, ji kinta priklausomai nuo mūsų psichinių polinkių!
– jaučiatės nuobodžiai, trūksta adrenalino, motyvuojančio streso ar iššūkių? Galite pabandyti sąmoningai didinti riziką, keisdami pozicijos dydį; kartojame – sąmoningai, tai yra, iš anksto įsivaizduodami pasekmes!
– rinka pradeda kraustytis iš proto, nustojame normaliai miegoti, mąstyti, funkcionuoti įprastai, bijome, kad pelnas išgaruos – įsitraukimo į sandorį sumažinimas, visiškai suvokiant šio veiksmo pasekmes, turėtų sumažinti įtampą.
Nesutariama, ar keisti pozicijos dydį po nuostolingo sandorio, ar po tokių sandorių serijos. Matematiškai, išeinant iš nuosmukio su mažesnėmis pozicijomis nei nuostolingos, pailgėja atsigavimo laikotarpis. Kita vertus, reikia atsižvelgti į savo psichinę būseną ir atspindėti ją pozicijos dydžio atžvilgiu. Galbūt jos sumažinimas leis jums atsigauti psichologiškai ir vėl patekti į „investavimo - prekiavimo transą“.
Šis, atrodytų, nereikšmingas klausimas, kaip pozicijos dydis gali tam tikru mastu reguliuoti mūsų nuotaikas. Šis prekybos elementas paprastai nėra vertinamas iš tokios perspektyvos, tačiau kadangi turime platų pasirinkimo spektrą ir paprasčiausią kontrolės formą, turėtume tuo pasinaudoti. Raginame jus būti labai lanksčius koreguojant pozicijos dydį pagal savo polinkius, o ne vien rinkos matematinius rodiklius. Savo skausmo ribos atradimas pats savaime yra žavus!
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Tikslas – juos optimizuoti ir pritaikyti taip, kad būtų sumažintas „trikdančių“ emocijų sukėlimo potencialas. Sprendimai, paprastai kylantys iš psichologijos, yra atskira tema.
Pozicijos dydžio reguliavimas
Šis patarimas kyla tiesiogiai iš rizikos suvokimo. Jei kas nors gali kontroliuoti savo riziką kiekviename sandorio etape, jis miega ramiau. Pavyzdžiui, jei žinau, kad esu nustatęs gynybinį nuostolių ribojimo limitą, kad neprarasčiau daugiau nei, tarkime, 1 procentą savo kapitalo sandorio metu, nustoju nerimauti dėl galimo nuostolio, daugiausia todėl, kad jis jau žinomas ir priimtas iš anksto.
Diskomfortas, stresas ir nuotaikų svyravimai atsiranda, kai padidėja rinkos nepastovumas, o tai lemia mūsų atvirų pozicijų vertės sumažėjimą, ypač kai rizika nėra iš anksto apskaičiuota (dar nežinome, ar patirsime nuostolių ir kokio dydžio). Tai gali lengvai lemti nekontroliuojamą pozicijų uždarymą vien tam, kad patenkintume savo neramias emocijas. Tokiu būdu tampame jų tarnais, nes su jomis nebendraujame ir jų nekontroliuojame.
Kita vertus, rinkos nepastovumas gali sukelti neigimo mechanizmą, dėl kurio kyla „pabėgimas“, izoliacija nuo rinkos ir paralyžius, neleidžiantis priimti jokių sprendimų, įskaitant ir tuos, kurie iš tiesų būtini. Tai gerai veikia pasyviam investavimui, tačiau aktyviai investuojant - prekiaujant kyla problemų, pavyzdžiui, kaupiasi nuostoliai.
Be to, šis nepastovumas pats savaime veda prie daugybės labai emociškai įkrautų elgesio modelių. Todėl mums reikia gynybinių priemonių.
„Nesijaudink dėl to, ką rinkos ketina padaryti, jaudinkis dėl to, ką tu ketini daryti reaguodamas į rinkas“ - Michael Carr.
Negalime pašalinti rinkos nepastovumo - tai natūrali aplinka, kurioje turime išmokti gyventi nepažadindami savyje slypinčių demonų, kurie neleidžia mums normaliai funkcionuoti ir priimti gana racionalių sprendimų. Nepastovumas yra vienas iš rizikos veiksnių.
Rizikos valdymas – tai ne tik gynybiniai nustatymai, jį netiesiogiai lemia ir POZICIJOS DYDIS. Ryšys čia gana paprastas: kuo didesnė pozicija, tuo didesnė emocinė įtampa ir emociniai protrūkiai padidėjusio kintamumo metu. Žinoma, pozicijos mažinimas yra gera atsakomoji priemonė, daug geriau nei per greitai atsikratyti visos pozicijos. Tai taip pat geriau nei pabėgti į emocinę izoliaciją, kurios metu slopiname emocijas, taip nepasitarnaudami savo psichinei sveikatai.
Daug brandžiau ir progresyviau yra susidurti su rinka, bet su tinkama pozicija. Ne veltui šį punktą pavadinome „koregavimu“, o ne pozicijos dydžio mažinimu. Pozicijos dydis yra lengviausiai kontroliuojamas kintamasis, lengviau valdomas nei emocijos, tačiau jis taip pat leidžia mums netiesiogiai paveikti savo emocijas. Todėl pozicijos dydis yra dažnai nepastebima priemonė reguliuojant mūsų emocines būsenas, o jo koregavimas įvairiais būdais yra galingas ginklas!
Taigi, panagrinėkime keletą variantų, kuriuose būtent dėmesys pozicijos dydžiui lemia mūsų emocines būsenas ir jų tinkamą reguliavimą:
– mokymasis ir pripratimas prie kiekvienos naujos rinkos ar strategijos neturėtų prasidėti staigiu šuoliu, t.y. visiškai užpildžius pozicijas visomis turimomis lėšomis, o palaipsniui didinant pozicijos dydį vėlesniuose sandoriuose; stebint savo reakcijas į nepastovumą ir pelno bei nuostolių pusę, galima rasti individualią skausmo ribą, t.y. tokį kapitalo praradimą, kuris jus emociškai atitraukia ir veda prie absurdiškų žingsnių bei sprendimų.
– jei susiduriame su sunkiu laikotarpiu, pavyzdžiui, namuose ar darbe, arba planuojame įtraukiančią veiklą ar sprendimus, arba jaučiame, kad mus užvaldo prislėgta nuotaika – suplanuokime pozicijos dydį taip, kad neperžengtume šios skausmo ribos, kuri nėra pastovi vertė, ji kinta priklausomai nuo mūsų psichinių polinkių!
– jaučiatės nuobodžiai, trūksta adrenalino, motyvuojančio streso ar iššūkių? Galite pabandyti sąmoningai didinti riziką, keisdami pozicijos dydį; kartojame – sąmoningai, tai yra, iš anksto įsivaizduodami pasekmes!
– rinka pradeda kraustytis iš proto, nustojame normaliai miegoti, mąstyti, funkcionuoti įprastai, bijome, kad pelnas išgaruos – įsitraukimo į sandorį sumažinimas, visiškai suvokiant šio veiksmo pasekmes, turėtų sumažinti įtampą.
Nesutariama, ar keisti pozicijos dydį po nuostolingo sandorio, ar po tokių sandorių serijos. Matematiškai, išeinant iš nuosmukio su mažesnėmis pozicijomis nei nuostolingos, pailgėja atsigavimo laikotarpis. Kita vertus, reikia atsižvelgti į savo psichinę būseną ir atspindėti ją pozicijos dydžio atžvilgiu. Galbūt jos sumažinimas leis jums atsigauti psichologiškai ir vėl patekti į „investavimo - prekiavimo transą“.
Šis, atrodytų, nereikšmingas klausimas, kaip pozicijos dydis gali tam tikru mastu reguliuoti mūsų nuotaikas. Šis prekybos elementas paprastai nėra vertinamas iš tokios perspektyvos, tačiau kadangi turime platų pasirinkimo spektrą ir paprasčiausią kontrolės formą, turėtume tuo pasinaudoti. Raginame jus būti labai lanksčius koreguojant pozicijos dydį pagal savo polinkius, o ne vien rinkos matematinius rodiklius. Savo skausmo ribos atradimas pats savaime yra žavus!
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais