versija spausdinimui
(0)
JAV. Sesijos pradžioje indeksai sugebėjo išlipti iš neigiamos teritorijos, kai paskelbti savaitės nedarbo duomenys buvo geresni, ne tikėtasi, tačiau sesijos pabaigoje buvo jaučiamos abejonės dėl šiandien skelbiamų lapkričio mėnesio nedarbo lygio duomenų. Tikimasi, kad nedarbas išaugs iki 6,8 proc. nuo 6,5 proc. metinio lygio. Negana to, naftos kaina pasaulinėje rinkoje nukrito iki keturių metų žemiausio taško, o tai lėmė žaliavų kainų kritimą, taip pat ir kompanijų, dirbančių su žaliavomis, akcijų smukimą.
Naujų bedarbių, pirmą kartą užpildžiusių paraišką bedarbio pašalpai gauti, skaičius praėjusią savaitę netikėtai nukrito iki 509 tūkstančių nuo 530 tūkstančių. Rinkos vidutinė prognozė buvo, kad pirminių paraiškų per savaitę išaugs 10 tūkstančių iki 540 tūkstančių.
Ir toliau didžiausias pasaulyje mažmeninės prekybos tinklas „Wal-Mart" dirba daug geriau savo sektoriuje nei konkurentai. Kompanija paskelbė, kad per lapkričio mėnesį jos apyvarta išaugo 3,4 proc. (parduotuvių, veikiančių ne trumpiau kaip vieneri metai). Tai tikrai geresnis rezultatas, nei prognozavo pati kompanija, kad minimu laikotarpiu jos apyvarta išaugs nuo 1 proc. iki 3 proc.
JAV gamyklų užsakymų lygis spalio mėnesį krito 5,1 proc, kai rugsėjo mėnesį krito 2,5 proc. Dauguma ekonomistų prognozavo, kad užsakymų lygis kris 4,5 proc. Atmetus transporto sektorių, gamyklų užsakymai krito 4,2 proc.
Vakarų Europa
Europos centriniai bankai sumažino bazines palūkanų normas reaguodami į kreditų rinkos krizę, kuri lėmė, kad regiono ekonomikos įžengė į recesijos būseną. Europos centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino 75 baziniais punktais nuo 3,25 proc. iki 2,50 proc. Tai didžiausias banko žingsnis mažinant palūkanas per 10 metų istoriją. Anglijos bankas pasielgė dar drąsiau - savo šalies bazinę palūkanų normą sumažino 100 bazinių punktų nuo 3 proc. iki 2 proc. Tai žemiausias palūkanų lygis Anglijoje nuo 1951 metų. Prie palūkanų mažinimo politikos prisidėjo ir Švedijos bei Danijos centriniai bankai. Tarptautinio valiutų fondo prognozėmis, didžiausios pasaulio ekonomikos turi didelę grėsmė patirti vienu metu vykstančią recesiją pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Patikslintais „ILO" instituto duomenimis, Prancūzijos nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį išaugo iki 7,7 proc. Prieš patikslinimą buvo manoma, kad nedarbo lygis sudaro 7,6 proc. Tiesa, rinkos prognozės buvo dar pesimistiškesnės - 7,8 proc.
Preliminariais duomenimis, trečiojo ketvirčio euro zonos BVP sumenko 0,2 proc. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai ekonomika fiksuoja lėtėjimą, o tai techniškai leidžia teigti, kad euro zonos ekonomika taip pat yra recesijoje. Metinis bendro vidaus produkto augimas sumažėjo nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. Rodiklio analizė rodo, kad namų ūkių vartojimas nepakito, nepaisant 0,2 proc. sulėtėjimo per antrą šių metų ketvirtį. Verslo investicijos sumažėjo 0,6 proc, antrame ketvirtyje fiksuotas 0,9 proc. kritimas.
Azija
Japonijos vyriausybė svarsto įstatymų pakeitimą, pagal kurį Japonijos kompanijų pelnas, gautas užsienyje, nebūtų apmokestinamas. Vyriausybės skaičiavimais, Japonijos kompanijos uždirba 17 trilijonų jenų (180 milijardų JAV dolerių) iš operacijų užsienyje, todėl tikisi, kad panaikinus apmokestinimą šios lėšos galėtų būti nukreiptos į investicijas, tyrimus ir darbo vietų sukūrimą šalies viduje. Pagrindinė tokio plano grėsmė yra ta, kad kompanijos naudos lėšas kitaip, nei tikisi vyriausybė, todėl ieškoma būdų, kaip užtikrinti šių lėšų tikslingą panaudojimą.
Lotynų Amerika
Argentinos prezidentas Kristina Fernandez de Kirchneris vakar pristatė 3,9 milijardo JAV dolerių vertės ekonomikos stimuliavimo planą, kuriuo siekiama atgaivinti vartojimą ir pagerinti eksporto sąlygas pasaulio finansų krizės sąlygomis. „UBS" ekonomistai prognozuoja, kad Argentinos ekonomika sumažės 1 proc. paskutinį šių metų ketvirtį ir augs 0,3 proc. ateinančiais metais. Pagal draudimo nuo įsipareigojimų nevykdymo (angl. "default") kainą Argentina šiuo metu yra viena brangiausių valstybių pasaulyje, o tai reiškia, kad jos įsipareigojimų nevykdymo rizika yra viena aukščiausių pasaulyje.
Infliacija Čilėje lapkričio mėnesį sumažėjo 0,1 proc. lyginant su spalio mėnesiu, kai infliacijos augimas sudarė 0,9 proc. 19 „Bloomberg" apklaustų ekonomistų tikėjosi 0,3 proc. infliacijos mažėjimo. Metinė infliacija lapkritį sudarė 8,9 proc, tai yra mažiau nei spalį, kai infliacijos reikšmė buvo aukščiausia per 14 metų ir siekė 9,9 proc. Pagrindinė infliacijos kritimo priežastis yra kuro kainų mažėjimas.
Vidurio ir Rytų Europa
Vakar Rusijos premjeras Vladimiras Putinas tiesioginiame eteryje tris valandas atsakinėjo į gyventojų klausimus. Pagrindinė telekonferencijos tema buvo ekonomika ir pasaulio krizė, taip pat jos įtaka Rusijai. V. Putinas užtikrino gyventojus, kad yra visos galimybės išgyventi šią krizę patiriant minimalių ekonomikos nuostolių, tačiau tokie pareiškimai tik dar labiau kelia nerimą užsienio investuotojams, nes leidžia daryti prielaidą, kad Rusijos valdžia nesuvokia problemų gilumo. Premjeras vis dar akcentuoja šių metų ekonomikos augimą, kuris, nors ir nesiekia planuoto, tačiau turėtų būti ties 6,8-6,9 proc. Primintina, kad ateinančiais metais Pasaulio bankas prognozuoja 3 proc. Rusijos BVP augimą. „Merrill Lynch" vyriausiasis investicijų strategas Gary Duganas prognozuoja nuo 1 iki 2 proc. su prielaida, kad pirmą kitų metų pusmetį vidutinė naftos kaina sudarys 42 JAV dolerius už barelį. V. Putinas taip pat patikino, kad valdžia neleis didelių vienkartinių valiutos svyravimų, todėl galima daryti prielaidą, kad Centrinis bankas ir toliau laipsniškai didins rublio svyravimo ribas. Darbo rinkos prognozes galima vadinti optimistiškomis, nes, premjero nuomone, bedarbių skaičius padidės nuo 1,7 iki 2 milijonų žmonių (verslo atstovų vertinimais, Rusijoje bedarbių skaičius gali pasiekti 20 proc. ateinančiais metais, nes jau dabar prasidėjo masiniai atleidimai).
Tradiciškai griežtai V. Putinas kalbėjo Ukrainos ir Gruzijos atžvilgiu, o tai nežada nieko gero ateinančiais metais ir išlaiko geopolitinę įtampą regione.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas neatmeta galimybės, kad finansinės pagalbos Lietuvai klausimas gali būti aptariamas su Tarptautinio valiutos fondo atstovais, kurie viešės Lietuvoje nuo kitos savaitės. Tačiau Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad Lietuvai tokios pagalbos nereikia ir nėra priimta jokių sprendimų dėl pagalbos kreipimosi. Primintina, kad naujoj Lietuvos vyriausybė ieško būdų, kaip suvaldyti šalies finansus vidiniais resursais, nesikreipiant pagalbos į tarptautines organizacijas.
Naujų bedarbių, pirmą kartą užpildžiusių paraišką bedarbio pašalpai gauti, skaičius praėjusią savaitę netikėtai nukrito iki 509 tūkstančių nuo 530 tūkstančių. Rinkos vidutinė prognozė buvo, kad pirminių paraiškų per savaitę išaugs 10 tūkstančių iki 540 tūkstančių.
Ir toliau didžiausias pasaulyje mažmeninės prekybos tinklas „Wal-Mart" dirba daug geriau savo sektoriuje nei konkurentai. Kompanija paskelbė, kad per lapkričio mėnesį jos apyvarta išaugo 3,4 proc. (parduotuvių, veikiančių ne trumpiau kaip vieneri metai). Tai tikrai geresnis rezultatas, nei prognozavo pati kompanija, kad minimu laikotarpiu jos apyvarta išaugs nuo 1 proc. iki 3 proc.
JAV gamyklų užsakymų lygis spalio mėnesį krito 5,1 proc, kai rugsėjo mėnesį krito 2,5 proc. Dauguma ekonomistų prognozavo, kad užsakymų lygis kris 4,5 proc. Atmetus transporto sektorių, gamyklų užsakymai krito 4,2 proc.
Vakarų Europa
Europos centriniai bankai sumažino bazines palūkanų normas reaguodami į kreditų rinkos krizę, kuri lėmė, kad regiono ekonomikos įžengė į recesijos būseną. Europos centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino 75 baziniais punktais nuo 3,25 proc. iki 2,50 proc. Tai didžiausias banko žingsnis mažinant palūkanas per 10 metų istoriją. Anglijos bankas pasielgė dar drąsiau - savo šalies bazinę palūkanų normą sumažino 100 bazinių punktų nuo 3 proc. iki 2 proc. Tai žemiausias palūkanų lygis Anglijoje nuo 1951 metų. Prie palūkanų mažinimo politikos prisidėjo ir Švedijos bei Danijos centriniai bankai. Tarptautinio valiutų fondo prognozėmis, didžiausios pasaulio ekonomikos turi didelę grėsmė patirti vienu metu vykstančią recesiją pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Patikslintais „ILO" instituto duomenimis, Prancūzijos nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį išaugo iki 7,7 proc. Prieš patikslinimą buvo manoma, kad nedarbo lygis sudaro 7,6 proc. Tiesa, rinkos prognozės buvo dar pesimistiškesnės - 7,8 proc.
Preliminariais duomenimis, trečiojo ketvirčio euro zonos BVP sumenko 0,2 proc. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai ekonomika fiksuoja lėtėjimą, o tai techniškai leidžia teigti, kad euro zonos ekonomika taip pat yra recesijoje. Metinis bendro vidaus produkto augimas sumažėjo nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. Rodiklio analizė rodo, kad namų ūkių vartojimas nepakito, nepaisant 0,2 proc. sulėtėjimo per antrą šių metų ketvirtį. Verslo investicijos sumažėjo 0,6 proc, antrame ketvirtyje fiksuotas 0,9 proc. kritimas.
Azija
Japonijos vyriausybė svarsto įstatymų pakeitimą, pagal kurį Japonijos kompanijų pelnas, gautas užsienyje, nebūtų apmokestinamas. Vyriausybės skaičiavimais, Japonijos kompanijos uždirba 17 trilijonų jenų (180 milijardų JAV dolerių) iš operacijų užsienyje, todėl tikisi, kad panaikinus apmokestinimą šios lėšos galėtų būti nukreiptos į investicijas, tyrimus ir darbo vietų sukūrimą šalies viduje. Pagrindinė tokio plano grėsmė yra ta, kad kompanijos naudos lėšas kitaip, nei tikisi vyriausybė, todėl ieškoma būdų, kaip užtikrinti šių lėšų tikslingą panaudojimą.
Lotynų Amerika
Argentinos prezidentas Kristina Fernandez de Kirchneris vakar pristatė 3,9 milijardo JAV dolerių vertės ekonomikos stimuliavimo planą, kuriuo siekiama atgaivinti vartojimą ir pagerinti eksporto sąlygas pasaulio finansų krizės sąlygomis. „UBS" ekonomistai prognozuoja, kad Argentinos ekonomika sumažės 1 proc. paskutinį šių metų ketvirtį ir augs 0,3 proc. ateinančiais metais. Pagal draudimo nuo įsipareigojimų nevykdymo (angl. "default") kainą Argentina šiuo metu yra viena brangiausių valstybių pasaulyje, o tai reiškia, kad jos įsipareigojimų nevykdymo rizika yra viena aukščiausių pasaulyje.
Infliacija Čilėje lapkričio mėnesį sumažėjo 0,1 proc. lyginant su spalio mėnesiu, kai infliacijos augimas sudarė 0,9 proc. 19 „Bloomberg" apklaustų ekonomistų tikėjosi 0,3 proc. infliacijos mažėjimo. Metinė infliacija lapkritį sudarė 8,9 proc, tai yra mažiau nei spalį, kai infliacijos reikšmė buvo aukščiausia per 14 metų ir siekė 9,9 proc. Pagrindinė infliacijos kritimo priežastis yra kuro kainų mažėjimas.
Vidurio ir Rytų Europa
Vakar Rusijos premjeras Vladimiras Putinas tiesioginiame eteryje tris valandas atsakinėjo į gyventojų klausimus. Pagrindinė telekonferencijos tema buvo ekonomika ir pasaulio krizė, taip pat jos įtaka Rusijai. V. Putinas užtikrino gyventojus, kad yra visos galimybės išgyventi šią krizę patiriant minimalių ekonomikos nuostolių, tačiau tokie pareiškimai tik dar labiau kelia nerimą užsienio investuotojams, nes leidžia daryti prielaidą, kad Rusijos valdžia nesuvokia problemų gilumo. Premjeras vis dar akcentuoja šių metų ekonomikos augimą, kuris, nors ir nesiekia planuoto, tačiau turėtų būti ties 6,8-6,9 proc. Primintina, kad ateinančiais metais Pasaulio bankas prognozuoja 3 proc. Rusijos BVP augimą. „Merrill Lynch" vyriausiasis investicijų strategas Gary Duganas prognozuoja nuo 1 iki 2 proc. su prielaida, kad pirmą kitų metų pusmetį vidutinė naftos kaina sudarys 42 JAV dolerius už barelį. V. Putinas taip pat patikino, kad valdžia neleis didelių vienkartinių valiutos svyravimų, todėl galima daryti prielaidą, kad Centrinis bankas ir toliau laipsniškai didins rublio svyravimo ribas. Darbo rinkos prognozes galima vadinti optimistiškomis, nes, premjero nuomone, bedarbių skaičius padidės nuo 1,7 iki 2 milijonų žmonių (verslo atstovų vertinimais, Rusijoje bedarbių skaičius gali pasiekti 20 proc. ateinančiais metais, nes jau dabar prasidėjo masiniai atleidimai).
Tradiciškai griežtai V. Putinas kalbėjo Ukrainos ir Gruzijos atžvilgiu, o tai nežada nieko gero ateinančiais metais ir išlaiko geopolitinę įtampą regione.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas neatmeta galimybės, kad finansinės pagalbos Lietuvai klausimas gali būti aptariamas su Tarptautinio valiutos fondo atstovais, kurie viešės Lietuvoje nuo kitos savaitės. Tačiau Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad Lietuvai tokios pagalbos nereikia ir nėra priimta jokių sprendimų dėl pagalbos kreipimosi. Primintina, kad naujoj Lietuvos vyriausybė ieško būdų, kaip suvaldyti šalies finansus vidiniais resursais, nesikreipiant pagalbos į tarptautines organizacijas.