
„Anthropic“ prekybos debiutas vakar investuotojams optimizmo neįpūtė. Akcijos kaina sesijos pradžioje pakilo iki 115 JAV dolerių, t. y. 39 proc. virš IPO kainos, siekusios 83 JAV dolerius. Vis dėlto vėliau sekė ryškesnis išsipardavimas, akcijoms nukritus iki 93 JAV dolerių. Likusią dienos dalį kaina daugiausia svyravo siaurame intervale, o prekybos sesija buvo užbaigta ties 97 JAV dolerių riba, arba 17 proc. aukščiau už IPO kainą.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai, prekybos sesijos pradžioje atsidarę teigiamoje teritorijoje, netrukus nėrė žemyn ir dieną užbaigė giliame minuse. NASDAQ smuko 2,25 procento, o S&P 500 – 2,02 procento, užfiksuodamas šeštą iš eilės neigiamą prekybos sesiją. Nuo spalio pradžioje pasiekto piko NASDAQ šiuo metu yra nutolęs beveik 14 procentų, o S&P 500 – 8,5 procento.
Vakarykštis išpardavimas buvo labai intensyvus ir plataus masto. S&P 500 indekse visi sektoriai švietė raudonai, o neigiamu rezultatu dieną užbaigė net 462 įmonės. Puslaidininkių sektorius vakar smuko apie 3 procentus, o prastus rezultatus demonstravo ir didžiosios technologijų bendrovės. „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“, „Nvidia“ ir „Tesla“ akcijų kainos taip pat krito maždaug po 3 procentus.
Pastarųjų dienų rinkų reakciją galima sieti su stiprėjančiomis baimėmis dėl dirbtinio intelekto investicijų atsiperkamumo potencialo. Tikėtina, kad griežtėjantis duomenų centrų reguliavimas po demokratų pergalės, kartu su didele DI sektoriaus įmonių skola bei pastaraisiais „Nvidia“ skandalais, paskatino sektoriaus išpardavimą, kuris iki šiol buvo pagrindinė akcijų rinkų augimo varomoji jėga. Reikšmingą įtaką taip pat daro FED palūkanų normų lūkesčiai, nes rinkos užtikrintai laukia palūkanų didinimo gruodžio mėnesį. Galiausiai, algoritminė prekyba tikėtina dar labiau sustiprino išpardavimo intensyvumą po to, kai S&P 500 indeksas nukrito žemiau 200 dienų slankiojo vidurkio, kuris įprastai laikomas svarbiu indikatoriumi, rodančiu ilgalaikės rinkos tendencijos kryptį.
Blogas sentimentas šiandien persimetė ir į Azijos rinkas. Penktadienį Pietų Korėjos KOSPI indeksas smuko apie 5 procentus, Japonijos NIKKEI – 5 procentus, o Taivano TAIEX – 6 procentus. Kartu su akcijų išpardavimu trečią dieną iš eilės smarkiai krenta ir aukso kaina, kuri vien per šią savaitę sumažėjo daugiau nei 8 procentais, iki maždaug 3 550 JAV dolerių už unciją. Išaugus neapibrėžtumui rinkose, JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo 8 baziniais punktais, iki 5,01 procento, tuo tarpu Europos šalių obligacijų pajamingumai kilo. Tokia dinamika rodo, kad investuotojai JAV obligacijas vertina kaip saugiausią turto klasę.
Europos akcijų biržose vakar taip pat vyko išpardavimas, nors jis buvo kiek nuosaikesnis. STOXX 600 indeksas prarado 0,88 procento vertės ir šiuo metu yra apie 4 procentais žemiau praėjusią savaitę pasiekto rekordinio lygio. Vakar smuko visi sektoriai, išskyrus informacinių technologijų, kuris paaugo 0,6 procento. Tuo tarpu prasčiausius rezultatus demonstravo būtinojo vartojimo prekių (-1,9 procento), sveikatos priežiūros (-1,6 procento) ir nekilnojamojo turto (-1,4 procento) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 0,97 procento, Prancūzijos CAC – 0,81 procento, Italijos FTSE MIB – 0,46 procento, o Baltijos šalių indeksas išliko nepakitęs.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai, prekybos sesijos pradžioje atsidarę teigiamoje teritorijoje, netrukus nėrė žemyn ir dieną užbaigė giliame minuse. NASDAQ smuko 2,25 procento, o S&P 500 – 2,02 procento, užfiksuodamas šeštą iš eilės neigiamą prekybos sesiją. Nuo spalio pradžioje pasiekto piko NASDAQ šiuo metu yra nutolęs beveik 14 procentų, o S&P 500 – 8,5 procento.
Vakarykštis išpardavimas buvo labai intensyvus ir plataus masto. S&P 500 indekse visi sektoriai švietė raudonai, o neigiamu rezultatu dieną užbaigė net 462 įmonės. Puslaidininkių sektorius vakar smuko apie 3 procentus, o prastus rezultatus demonstravo ir didžiosios technologijų bendrovės. „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“, „Nvidia“ ir „Tesla“ akcijų kainos taip pat krito maždaug po 3 procentus.
Pastarųjų dienų rinkų reakciją galima sieti su stiprėjančiomis baimėmis dėl dirbtinio intelekto investicijų atsiperkamumo potencialo. Tikėtina, kad griežtėjantis duomenų centrų reguliavimas po demokratų pergalės, kartu su didele DI sektoriaus įmonių skola bei pastaraisiais „Nvidia“ skandalais, paskatino sektoriaus išpardavimą, kuris iki šiol buvo pagrindinė akcijų rinkų augimo varomoji jėga. Reikšmingą įtaką taip pat daro FED palūkanų normų lūkesčiai, nes rinkos užtikrintai laukia palūkanų didinimo gruodžio mėnesį. Galiausiai, algoritminė prekyba tikėtina dar labiau sustiprino išpardavimo intensyvumą po to, kai S&P 500 indeksas nukrito žemiau 200 dienų slankiojo vidurkio, kuris įprastai laikomas svarbiu indikatoriumi, rodančiu ilgalaikės rinkos tendencijos kryptį.
Blogas sentimentas šiandien persimetė ir į Azijos rinkas. Penktadienį Pietų Korėjos KOSPI indeksas smuko apie 5 procentus, Japonijos NIKKEI – 5 procentus, o Taivano TAIEX – 6 procentus. Kartu su akcijų išpardavimu trečią dieną iš eilės smarkiai krenta ir aukso kaina, kuri vien per šią savaitę sumažėjo daugiau nei 8 procentais, iki maždaug 3 550 JAV dolerių už unciją. Išaugus neapibrėžtumui rinkose, JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo 8 baziniais punktais, iki 5,01 procento, tuo tarpu Europos šalių obligacijų pajamingumai kilo. Tokia dinamika rodo, kad investuotojai JAV obligacijas vertina kaip saugiausią turto klasę.
Europos akcijų biržose vakar taip pat vyko išpardavimas, nors jis buvo kiek nuosaikesnis. STOXX 600 indeksas prarado 0,88 procento vertės ir šiuo metu yra apie 4 procentais žemiau praėjusią savaitę pasiekto rekordinio lygio. Vakar smuko visi sektoriai, išskyrus informacinių technologijų, kuris paaugo 0,6 procento. Tuo tarpu prasčiausius rezultatus demonstravo būtinojo vartojimo prekių (-1,9 procento), sveikatos priežiūros (-1,6 procento) ir nekilnojamojo turto (-1,4 procento) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 0,97 procento, Prancūzijos CAC – 0,81 procento, Italijos FTSE MIB – 0,46 procento, o Baltijos šalių indeksas išliko nepakitęs.

versija spausdinimui