
Bendri indeksų rezultatai vakar taip pat buvo neigiami: NASDAQ krito 0,39 proc., o S&P 500 – 0,35 proc. Tarp įmonių vakar gerais rezultatais išsiskyrė lustų gamintojai „Broadcom“ (+5,5 proc.) ir „AMD“ (+5,9 proc.), kurie vertinami kaip galimi laimėtojai „Nvidia“ skandalo kontekste.
Rinkos sentimentą vakar neigiamai veikė kilusios energetikos kainos. „Brent“ naftos kaina ūgtelėjo apie 4 proc. – iki 96 USD už barelį, o TTF gamtinių dujų kaina Europos rinkoje šoktelėjo apie 9 proc. – iki 95 EUR/MWh. Energijos kainų šuolį paskatino D. Trumpo pareiškimas, jog susitarimas su Iranu nėra reikalingas. Jis taip pat pavedė viceprezidentui D. Vance'ui nebevesti derybų su Iranu, o visą dėmesį sutelkti į korupcijos problemas demokratų kontroliuojamuose miestuose ir valstijose. Iki šiol derybos tarp JAV ir Irano nepajudėjo iš aklavietės, Iranui toliau reikalaujant, kad JAV sutiktų su Irano keliamomis sąlygomis, įskaitant sankcijų ir blokados panaikinimą, įšaldyto turto grąžinimą, sąsiaurio kontrolės perėmimą ir karo žalos atlyginimą.
Nepaisant nutrūkusių derybų, naftos kainų reakcija iki šiol yra pakankamai nuosaiki. Tam įtakos turi pranešimai, kad, nepaisant konflikto, Persijos įlankos šalims pavyksta eksportuoti naftą, o pastarąjį mėnesį OPEC naftos gavyba iš esmės grįžo į prieškarinį lygį, Saudo Arabijai reikšmingai padidinus savo gavybos pajėgumus. Trečiadienį paskelbtoje OPEC ataskaitoje nurodoma, kad Saudo Arabija spalį išgavo 10,563 mln. barelių žalios naftos per dieną – daugiau nei dviem milijonais barelių per dieną daugiau nei rugsėjį.
Rinkų dėmesys šiandien kryps į skelbiamą JAV gamintojų kainų indeksą. Rinkos tikisi, jog per mėnesį gamintojų kainos padidėjo 0,4 proc., o metinis pokytis sieks 6,6 procento. Įprastai šis rodiklis nesulaukia tokio didelio investuotojų dėmesio, tačiau po antradienį paskelbtų aukštesnių, nei tikėtasi, bendrosios infliacijos rodiklių dėmesys jam ženkliai išaugo, kadangi gamintojų kainų indeksas laikomas neblogu indikatoriumi, galinčiu signalizuoti, kuria kryptimi judės vartotojų kainos. Rinkos šiuo metu užtikrintai tikisi palūkanų normų didinimo gruodžio 12 d. vyksiančiame FED posėdyje ir teikia apie 15 proc. tikimybę, kad palūkanos gali būti padidintos ne įprastais 25 baziniais punktais, o 50 bazinių punktų. Šiandienos infliacijos rodiklis, ypač jei būtų reikšmingai aukštesnis, nei tikimasi, galėtų sustiprinti 50 bazinių punktų palūkanų didinimo tikimybę, o tai neabejotinai darytų neigiamą įtaką akcijų biržoms.
Dėl kilusių energetikos kainų ir stiprėjančių lūkesčių, kad FED kels palūkanų normas, vakar buvo fiksuojamas gana stiprus JAV obligacijų pajamingumų augimas. 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas šoktelėjo 14 bazinių punktų – iki 4,88 proc., o 10 metų trukmės padidėjo 13 bazinių punktų – iki 5,12 procento. Augantys JAV obligacijų pajamingumai sustiprino dolerio indeksą apie 0,3 proc. ir taip pat prisidėjo prie stipraus aukso kainos nuosmukio, siekusio apie 2,5 procento. Nuo sausio pabaigoje pasiekto piko aukso kaina šiuo metu yra atsitraukusi daugiau nei 30 procentų. Ketvirtadienio rytą aukso uncija kainuoja apie 3 900 USD, o EUR/USD kursas svyruoja ties 1,107 lygiu.
Europoje STOXX 600 indeksas vakar į naujas aukštumas pakilo dar 0,14 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus užfiksavo komunalinių paslaugų (+0,8 proc.), energetikos (+0,7 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,6 proc.) sektoriai, o labiausiai krito informacinių technologijų sektorius (-0,8 proc.). Vokietijos DAX paaugo 0,41 proc., Prancūzijos CAC – 0,34 proc., Baltijos birža – 0,07 proc. o Italijos FTSE MIB užfiksavo 0,27 proc. kritimą.

versija spausdinimui