versija spausdinimui
(0)
JAV vidurio kadencijos rinkimuose Demokratai perėmė abiejų JAV Kongreso rūmų – Atstovų Rūmų ir Senato – kontrolę. D. Trumpui, kuris rinkėjų prašė balsuoti taip, tarsi rinkimų biuleteniuose būtų įrašyta jo pavardė, tai turėtų būti aiški žinutė, kad jo vykdoma politika rinkėjų netenkina. Demokratams kontroliuojant abu Kongreso rūmus, fiskalinės politikos srityje tikėtina politinė aklavietė. Nors demokratai galės savarankiškai priimti savo ekonominių reformų projektus, juos vis tiek turės pasirašyti D. Trumpas, jau paskelbęs, kad ketina tapti „Ponu Veto“.
Kita vertus, respublikonams net ir pralaimėjus rinkimus, D. Trumpas išlaikys didelę įtaką prekybos ir užsienio politikos srityse, kuriose neapibrėžtumas, tikėtina, niekur nedings. Tad D. Trumpo sprendimai dėl padėties Artimuosiuose Rytuose toliau išliks vienu svarbiausių veiksnių pasaulio ekonomikai ir finansų rinkoms.
Rinkos į demokratų mėlynąją bangą kol kas reagavo gana ramiai. JAV vyriausybės obligacijų pajamingumai šiek tiek sumažėjo, o doleris susilpnėjo apie 0,4 procento. Akcijų indeksų ateities sandoriai, pasirodžius pirmiesiems rezultatams, smuko gana stipriai, tačiau vėliau didelę dalį praradimų panaikino. Azijos akcijų rinkose situacija buvo panaši – gana stiprų pirminį nuosmukį pakeitė atšokimas. KOSPI rašymo metu jau buvo išlipęs į pliusą, o NIKKEI buvo 1,6 proc. minuse. Ateities sandoriai vis dar indikuoja neigiamą prekybos sesijos pradžią tiek Europoje, tiek JAV, tačiau nuosmukis, panašu, bus nuosaikus. Neigiamą biržų reakciją į demokratų pergalę neabejotinai lemia stiprėsiantis dėmesys dirbtinio intelekto sektoriaus reguliavimui. Naujų duomenų centrų plėtra buvo vienas svarbesnių rinkimų klausimų, įskaitant tokias valstijas kaip Džordžija ir Teksasas, kur abiejose pergalę iškovojo demokratai.
Brent naftos kaina vakar trumpam buvo priartėjusi prie 100 USD už barelį, pasirodžius pranešimams, kad JAV ir Iranas padarė pažangą derybose dėl taikos. Visgi netrukus kaina atšoko link 104 USD už barelį, Irano pusei paneigus tokią informaciją. Pasak Irano atstovų, derybos tęsiasi toliau, tačiau, norint užtikrinti Hormūzų sąsiaurio atidarymą, JAV turi sutikti su Irano keliamų sąlygų įgyvendinimu. Kartu Iranas grasina, kad JAV karinių veiksmų atveju atsakys regiono valstybėms be jokių apribojimų. Tad situacija ir toliau išlieka labai neapibrėžta, nors tebesitęsiantys diplomatiniai procesai teikia vilčių, kad karinių veiksmų atsinaujinimo bus išvengta. Tą iš dalies atspindi ir naftos kaina, kuri per pastarąją savaitę nukrito apie 6,5 procento.
Dirbtinio intelekto vardų atsigavimas vakar padėjo iškelti akcijų indeksus į teigiamą teritoriją, nors sentimentas daugelyje kitų sektorių buvo prastas. NASDAQ ūgtelėjo 0,83 proc., o S&P 500 – 0,36 proc., tačiau indekse net 312 įmonių prekybos sesiją uždarė neigiamu rezultatu. Informacinių technologijų (+1,3 proc.), pramonės (+1 proc.) ir komunikacinių paslaugų sektoriai kėlė indeksus aukštyn, o labiausiai smuko žaliavų (-0,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,7 proc.) sektoriai. Vakar skelbti JAV duomenys signalizavo stiprią ekonomikos padėtį. Rugsėjo mėnesį fiksuotas 1,8 proc. pramonės užsakymų augimas, taip pat gana reikšmingai šoktelėjo naujų darbo skelbimų skaičius. Pastarieji duomenys didina tikimybę, kad FED gruodžio mėnesį turės kelti palūkanų normas – šiuo metu tokiam scenarijui teikiama 75 proc. tikimybė.
Europos akcijų biržos vakar švietė raudonai, o STOXX 600 prarado 0,58 proc. vertės. Vakar buvo viena iš retų dienų, kai smuko visi sektoriai, o prasčiausiais rezultatais pasižymėjo energetikos (-1,3 proc.), informacinių technologijų (-1,3 proc.) ir žaliavų (-1,3 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,45 proc., Prancūzijos CAC – 0,34 proc., Italijos FTSE MIB – 0,01 proc., o Baltijos birža – 0,13 procento.
Kita vertus, respublikonams net ir pralaimėjus rinkimus, D. Trumpas išlaikys didelę įtaką prekybos ir užsienio politikos srityse, kuriose neapibrėžtumas, tikėtina, niekur nedings. Tad D. Trumpo sprendimai dėl padėties Artimuosiuose Rytuose toliau išliks vienu svarbiausių veiksnių pasaulio ekonomikai ir finansų rinkoms.
Rinkos į demokratų mėlynąją bangą kol kas reagavo gana ramiai. JAV vyriausybės obligacijų pajamingumai šiek tiek sumažėjo, o doleris susilpnėjo apie 0,4 procento. Akcijų indeksų ateities sandoriai, pasirodžius pirmiesiems rezultatams, smuko gana stipriai, tačiau vėliau didelę dalį praradimų panaikino. Azijos akcijų rinkose situacija buvo panaši – gana stiprų pirminį nuosmukį pakeitė atšokimas. KOSPI rašymo metu jau buvo išlipęs į pliusą, o NIKKEI buvo 1,6 proc. minuse. Ateities sandoriai vis dar indikuoja neigiamą prekybos sesijos pradžią tiek Europoje, tiek JAV, tačiau nuosmukis, panašu, bus nuosaikus. Neigiamą biržų reakciją į demokratų pergalę neabejotinai lemia stiprėsiantis dėmesys dirbtinio intelekto sektoriaus reguliavimui. Naujų duomenų centrų plėtra buvo vienas svarbesnių rinkimų klausimų, įskaitant tokias valstijas kaip Džordžija ir Teksasas, kur abiejose pergalę iškovojo demokratai.
Brent naftos kaina vakar trumpam buvo priartėjusi prie 100 USD už barelį, pasirodžius pranešimams, kad JAV ir Iranas padarė pažangą derybose dėl taikos. Visgi netrukus kaina atšoko link 104 USD už barelį, Irano pusei paneigus tokią informaciją. Pasak Irano atstovų, derybos tęsiasi toliau, tačiau, norint užtikrinti Hormūzų sąsiaurio atidarymą, JAV turi sutikti su Irano keliamų sąlygų įgyvendinimu. Kartu Iranas grasina, kad JAV karinių veiksmų atveju atsakys regiono valstybėms be jokių apribojimų. Tad situacija ir toliau išlieka labai neapibrėžta, nors tebesitęsiantys diplomatiniai procesai teikia vilčių, kad karinių veiksmų atsinaujinimo bus išvengta. Tą iš dalies atspindi ir naftos kaina, kuri per pastarąją savaitę nukrito apie 6,5 procento.
Dirbtinio intelekto vardų atsigavimas vakar padėjo iškelti akcijų indeksus į teigiamą teritoriją, nors sentimentas daugelyje kitų sektorių buvo prastas. NASDAQ ūgtelėjo 0,83 proc., o S&P 500 – 0,36 proc., tačiau indekse net 312 įmonių prekybos sesiją uždarė neigiamu rezultatu. Informacinių technologijų (+1,3 proc.), pramonės (+1 proc.) ir komunikacinių paslaugų sektoriai kėlė indeksus aukštyn, o labiausiai smuko žaliavų (-0,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,7 proc.) sektoriai. Vakar skelbti JAV duomenys signalizavo stiprią ekonomikos padėtį. Rugsėjo mėnesį fiksuotas 1,8 proc. pramonės užsakymų augimas, taip pat gana reikšmingai šoktelėjo naujų darbo skelbimų skaičius. Pastarieji duomenys didina tikimybę, kad FED gruodžio mėnesį turės kelti palūkanų normas – šiuo metu tokiam scenarijui teikiama 75 proc. tikimybė.
Europos akcijų biržos vakar švietė raudonai, o STOXX 600 prarado 0,58 proc. vertės. Vakar buvo viena iš retų dienų, kai smuko visi sektoriai, o prasčiausiais rezultatais pasižymėjo energetikos (-1,3 proc.), informacinių technologijų (-1,3 proc.) ir žaliavų (-1,3 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,45 proc., Prancūzijos CAC – 0,34 proc., Italijos FTSE MIB – 0,01 proc., o Baltijos birža – 0,13 procento.