versija spausdinimui
(0)
Po penktadienį vykusio išpardavimo akcijų rinkose savaitės pradžioje situacija stabilizavosi. NASDAQ atšoko 0,82 proc., o S&P 500 – 0,7 procento. Indeksus aukštyn kėlė su dirbtinio intelekto technologijomis siejamos įmonės, o puslaidininkių segmentas šoktelėjo 2,5 procento. Stiprų augimą taip pat demonstravo pramonės (+1,4 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+1,1 proc.) sektoriai. Pastarajame net 5 proc. šoktelėjo „Tesla“ akcijų kaina, rinkoms laukiant galimo „SpaceX“ ir „Tesla“ susijungimo.
Tuo tarpu labiausiai krito komunikacijos paslaugų (-1,4 proc.) sektorius, kurį žemyn tempė 2 proc. smukusi „Meta“ akcijų kaina. Rinkos neigiamai reagavo į įmonės planus pritraukti iki 95 mlrd. USD kapitalo išleidžiant naujas akcijas. Microsoft“ akcijų kaina vakar pakilo 1,5 proc., pasirodžius pranešimams, kad įmonė siūlys darbuotojams finansines kompensacijas, siekdama paskatinti juos savanoriškai išeiti iš darbo. Tokiu būdu įmonė planuoja darbuotojų skaičių sumažinti maždaug 60 tūkst., arba apie 25 proc. visų darbuotojų.
Investuotojų optimizmą puslaidininkių įmonių atžvilgiu paskatino žinia apie DI modelių kūrėjos „Anthropic“ pateiktus dokumentus pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) NASDAQ biržoje. Planuojama, kad IPO turėtų įvykti antroje lapkričio pusėje, o jo metu įmonė sieks pritraukti 100 mlrd. USD investicijų, taikydamasi į 1,5–2 trln. USD kapitalizaciją. „Anthropic“ finansiniai rezultatai rodo spartų augimą. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, įmonės pajamos išaugo 1 300 proc. iki 16,3 mlrd. USD. Nepaisant spartaus augimo, įmonė per pirmąjį pusmetį fiksavo 80 mlrd. USD nuostolį, kurio didžiąją dalį lėmė su pinigų srautais nesusiję finansinio turto vertės pokyčiai. Tuo tarpu įmonės veiklos nuostolis sumažėjo nuo 2,14 mlrd. iki 693 mln. USD. Įmonė taip pat nurodė, kad artimiausiais metais investicijos į DI infrastruktūros pajėgumus gali siekti 750 mlrd. USD.
Brazilijos akcijų birža pirmadienį, po savaitgalį įvykusių prezidento rinkimų, smuko beveik 14 procentų. Po pirmojo rinkimų turo, kurį laimėjo dešiniųjų kandidatas Flávio Bolsonaro ir kuris buvo laikomas favoritu laimėti antrąjį turą, Brazilijos akcijų birža buvo šoktelėjusi apie 10 proc. Rinkos tikėjosi fiskalinės konsolidacijos, dereguliavimo ir verslui palankių reformų darbotvarkės. Netikėtas Lulos da Silvos perrinkimas šių lūkesčių nepateisino ir sukėlė vieną didžiausių akcijų išpardavimų šalies istorijoje. Brazilijos realas JAV dolerio atžvilgiu vakar atpigo apie 10 proc., o 10 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo apie 20 bazinių punktų.
Dauguma Europos akcijų biržų pirmadienį kilo, o teigiamam sentimentui įtakos galėjo turėti pranešimai apie Artimųjų Rytų valstybių pastangas sumažinti įtampą regione. Vakar aukšto lygio Pakistano, Turkijos ir Saudo Arabijos delegacijos susitiko Teherane, siekdamos išvengti karinių veiksmų atnaujinimo. Reaguojant į šiuos pranešimus, naftos kaina kiek atsitraukė nuo piko ir šiandien siekia apie 116 USD už barelį. Europos biržos taip pat teigiamai reagavo į „Moody’s“ sprendimą palikti Prancūzijos kredito reitingą nepakeistą, ties Aa3 lygiu, ir išlaikyti neigiamą jo perspektyvą. Toks sprendimas nustebino dalį rinkos dalyvių, kurie tikėjosi reitingo sumažinimo, o Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas vakar smuko 12 bazinių punktų iki 4,9 procento. STOXX 600 vakar augo 0,77 proc., o geriausius rezultatus fiksavo pramonės (+1,8 proc.), informacinių technologijų (+1,4 proc.) ir finansų (+1,1 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX kilo 0,91 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,83 proc., Italijos FTSE MIB – 1,29 proc., o Baltijos šalių akcijų indeksas išsiskyrė 0,27 proc. kritimu.
Tuo tarpu labiausiai krito komunikacijos paslaugų (-1,4 proc.) sektorius, kurį žemyn tempė 2 proc. smukusi „Meta“ akcijų kaina. Rinkos neigiamai reagavo į įmonės planus pritraukti iki 95 mlrd. USD kapitalo išleidžiant naujas akcijas. Microsoft“ akcijų kaina vakar pakilo 1,5 proc., pasirodžius pranešimams, kad įmonė siūlys darbuotojams finansines kompensacijas, siekdama paskatinti juos savanoriškai išeiti iš darbo. Tokiu būdu įmonė planuoja darbuotojų skaičių sumažinti maždaug 60 tūkst., arba apie 25 proc. visų darbuotojų.
Investuotojų optimizmą puslaidininkių įmonių atžvilgiu paskatino žinia apie DI modelių kūrėjos „Anthropic“ pateiktus dokumentus pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) NASDAQ biržoje. Planuojama, kad IPO turėtų įvykti antroje lapkričio pusėje, o jo metu įmonė sieks pritraukti 100 mlrd. USD investicijų, taikydamasi į 1,5–2 trln. USD kapitalizaciją. „Anthropic“ finansiniai rezultatai rodo spartų augimą. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, įmonės pajamos išaugo 1 300 proc. iki 16,3 mlrd. USD. Nepaisant spartaus augimo, įmonė per pirmąjį pusmetį fiksavo 80 mlrd. USD nuostolį, kurio didžiąją dalį lėmė su pinigų srautais nesusiję finansinio turto vertės pokyčiai. Tuo tarpu įmonės veiklos nuostolis sumažėjo nuo 2,14 mlrd. iki 693 mln. USD. Įmonė taip pat nurodė, kad artimiausiais metais investicijos į DI infrastruktūros pajėgumus gali siekti 750 mlrd. USD.
Brazilijos akcijų birža pirmadienį, po savaitgalį įvykusių prezidento rinkimų, smuko beveik 14 procentų. Po pirmojo rinkimų turo, kurį laimėjo dešiniųjų kandidatas Flávio Bolsonaro ir kuris buvo laikomas favoritu laimėti antrąjį turą, Brazilijos akcijų birža buvo šoktelėjusi apie 10 proc. Rinkos tikėjosi fiskalinės konsolidacijos, dereguliavimo ir verslui palankių reformų darbotvarkės. Netikėtas Lulos da Silvos perrinkimas šių lūkesčių nepateisino ir sukėlė vieną didžiausių akcijų išpardavimų šalies istorijoje. Brazilijos realas JAV dolerio atžvilgiu vakar atpigo apie 10 proc., o 10 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo apie 20 bazinių punktų.
Dauguma Europos akcijų biržų pirmadienį kilo, o teigiamam sentimentui įtakos galėjo turėti pranešimai apie Artimųjų Rytų valstybių pastangas sumažinti įtampą regione. Vakar aukšto lygio Pakistano, Turkijos ir Saudo Arabijos delegacijos susitiko Teherane, siekdamos išvengti karinių veiksmų atnaujinimo. Reaguojant į šiuos pranešimus, naftos kaina kiek atsitraukė nuo piko ir šiandien siekia apie 116 USD už barelį. Europos biržos taip pat teigiamai reagavo į „Moody’s“ sprendimą palikti Prancūzijos kredito reitingą nepakeistą, ties Aa3 lygiu, ir išlaikyti neigiamą jo perspektyvą. Toks sprendimas nustebino dalį rinkos dalyvių, kurie tikėjosi reitingo sumažinimo, o Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas vakar smuko 12 bazinių punktų iki 4,9 procento. STOXX 600 vakar augo 0,77 proc., o geriausius rezultatus fiksavo pramonės (+1,8 proc.), informacinių technologijų (+1,4 proc.) ir finansų (+1,1 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX kilo 0,91 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,83 proc., Italijos FTSE MIB – 1,29 proc., o Baltijos šalių akcijų indeksas išsiskyrė 0,27 proc. kritimu.