versija spausdinimui
(0)
Po rinkimų vykusį akcijų biržų ralį vakar pakeitė stipriausias išpardavimas nuo 2025 m. balandžio mėnesio, kai D. Trumpas pradėjo muitų karą. NASDAQ smuko 5,52 proc. ir įžengė į korekcijos teritoriją, nuo spalio pradžioje pasiekto piko atsitraukęs daugiau nei 12 procentų. S&P 500 traukėsi 4,4 proc., o puslaidininkių įmones sekantis SOX indeksas prarado net 12 procentų. Pastarasis indeksas nuo birželį pasiekto piko yra nukritęs apie 38 procentus.
Paniką primenantis rinkos sentimentas šiandien persimetė ir į Azijos rinkas, kur Korėjos KOSPI ir Japonijos NIKKEI smuko apie 6 procentus, o Taivano TAIEX nubraukė 5 procentus. Vykstant akcijų rinkų išpardavimui, JAV obligacijų pajamingumai vakar mažėjo, taip pat mažėjo ir rinkos lūkesčiai, kad FED imsis palūkanų normų didinimo gruodį. Šiam scenarijui dabar teikiama tik apie 65 proc. tikimybė, nors dar visai neseniai gruodžio mėnesio palūkanų normų didinimas buvo visiškai įskaičiuotas į rinkos kainas.
Investuotojų baimes kursto aiškūs signalai, jog rinkimus laimėję demokratų atstovai ketina imtis griežčiau reguliuoti dirbtinio intelekto technologijas bei duomenų centrų statybas. Tarp demokratų girdėti ir gana radikalių pasiūlymų apskritai stabdyti pažangiausių DI modelių vystymą. Skaičiuojama, kad šiuo metu apie 40 proc. suplanuotų duomenų centrų pajėgumų ketinama statyti valstijose, kuriose išrinkti gubernatoriai žadėjo drausti arba pristabdyti duomenų centrų statybas. Šios iniciatyvos didina riziką, kad duomenų centrų įrangos paklausa bus mažesnė, nei tikėtasi, dėl to būtent duomenų centrų įrangą tiekiančios įmonės vakar smuko daugiausiai. Tarp didžiausių nuosmukių S&P 500 indekse buvo „Sandisk“ (-22,3 proc.), „Lumentum Holdings“ (-18,7 proc.), „Micron“ (-17,5 proc.), „Western Digital“ (-17,4 proc.) ir „AMD“ (-17,2 proc.).
Prekyba ateities sandoriais indikuoja JAV biržų stabilizaciją, nors sunku spręsti, ar ji išsilaikys atsidarius biržoms. Visgi yra priežasčių manyti, kad vakarykštė rinkos reakcija buvo pernelyg stipri. Prie to galėjo prisidėti rekordiškai didelis skolintų pinigų kiekis rinkose, skirtas svertinei prekybai, kuris, vykstant korekcijai, galėjo lemti priverstinį išpardavimą. Pirmiausia, nors ir kalbama apie duomenų centrų statybų stabdymą, jokių konkrečių planų dar nėra. Be to, visada išliks galimybė duomenų centrus vystyti kitose valstijose, kur vietinė valdžia turi palankesnį požiūrį. Antra, kiek lėtesnis DI infrastruktūros vystymas galėtų būti naudingas pačioms DI kompanijoms, kurias investuotojai vertina vis įtariau dėl milžiniškų skolinių įsipareigojimų prisiėmimo. Nuosaikesnis plėtros tempas galėtų suteikti kompanijoms daugiau laiko prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Trečia, lėtesnė plėtra taip pat galėtų sumažinti įtampą puslaidininkių sektoriuje, kuriame iki šiol buvo matomas didelis paklausos ir pasiūlos neatitikimas, lėmęs elektronikos kainų augimą. Atitinkamai silpnesnė paklausa galėtų sudaryti sąlygas duomenų centrų įrangos kainų mažėjimui, o tai galėtų prisidėti prie bendro infliacinio spaudimo ekonomikoje mažėjimo.
Mažesnė dirbtinio intelekto įmonių įtaka Europos biržoms padėjo išvengti tokio didelio nuosmukio kaip JAV. STOXX 600 indeksas krito 0,38 proc., labiausiai žemyn tempiamas informacinių technologijų (-4,7 proc.) ir pramonės (-1,2 proc.) sektorių. Tuo tarpu būtinojo vartojimo (+1,2 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,9 proc.) sektoriai fiksavo geriausius rezultatus, o bendrai STOXX 600 indekse dieną teigiamu rezultatu užbaigė daugiau nei pusė įmonių – 317. Vokietijos DAX traukėsi 0,43 proc., Italijos FTSE MIB – 1,03 proc., o Prancūzijos CAC ir Baltijos birža augo atitinkamai 0,34 ir 0,53 procento.
Paniką primenantis rinkos sentimentas šiandien persimetė ir į Azijos rinkas, kur Korėjos KOSPI ir Japonijos NIKKEI smuko apie 6 procentus, o Taivano TAIEX nubraukė 5 procentus. Vykstant akcijų rinkų išpardavimui, JAV obligacijų pajamingumai vakar mažėjo, taip pat mažėjo ir rinkos lūkesčiai, kad FED imsis palūkanų normų didinimo gruodį. Šiam scenarijui dabar teikiama tik apie 65 proc. tikimybė, nors dar visai neseniai gruodžio mėnesio palūkanų normų didinimas buvo visiškai įskaičiuotas į rinkos kainas.
Investuotojų baimes kursto aiškūs signalai, jog rinkimus laimėję demokratų atstovai ketina imtis griežčiau reguliuoti dirbtinio intelekto technologijas bei duomenų centrų statybas. Tarp demokratų girdėti ir gana radikalių pasiūlymų apskritai stabdyti pažangiausių DI modelių vystymą. Skaičiuojama, kad šiuo metu apie 40 proc. suplanuotų duomenų centrų pajėgumų ketinama statyti valstijose, kuriose išrinkti gubernatoriai žadėjo drausti arba pristabdyti duomenų centrų statybas. Šios iniciatyvos didina riziką, kad duomenų centrų įrangos paklausa bus mažesnė, nei tikėtasi, dėl to būtent duomenų centrų įrangą tiekiančios įmonės vakar smuko daugiausiai. Tarp didžiausių nuosmukių S&P 500 indekse buvo „Sandisk“ (-22,3 proc.), „Lumentum Holdings“ (-18,7 proc.), „Micron“ (-17,5 proc.), „Western Digital“ (-17,4 proc.) ir „AMD“ (-17,2 proc.).
Prekyba ateities sandoriais indikuoja JAV biržų stabilizaciją, nors sunku spręsti, ar ji išsilaikys atsidarius biržoms. Visgi yra priežasčių manyti, kad vakarykštė rinkos reakcija buvo pernelyg stipri. Prie to galėjo prisidėti rekordiškai didelis skolintų pinigų kiekis rinkose, skirtas svertinei prekybai, kuris, vykstant korekcijai, galėjo lemti priverstinį išpardavimą. Pirmiausia, nors ir kalbama apie duomenų centrų statybų stabdymą, jokių konkrečių planų dar nėra. Be to, visada išliks galimybė duomenų centrus vystyti kitose valstijose, kur vietinė valdžia turi palankesnį požiūrį. Antra, kiek lėtesnis DI infrastruktūros vystymas galėtų būti naudingas pačioms DI kompanijoms, kurias investuotojai vertina vis įtariau dėl milžiniškų skolinių įsipareigojimų prisiėmimo. Nuosaikesnis plėtros tempas galėtų suteikti kompanijoms daugiau laiko prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Trečia, lėtesnė plėtra taip pat galėtų sumažinti įtampą puslaidininkių sektoriuje, kuriame iki šiol buvo matomas didelis paklausos ir pasiūlos neatitikimas, lėmęs elektronikos kainų augimą. Atitinkamai silpnesnė paklausa galėtų sudaryti sąlygas duomenų centrų įrangos kainų mažėjimui, o tai galėtų prisidėti prie bendro infliacinio spaudimo ekonomikoje mažėjimo.
Mažesnė dirbtinio intelekto įmonių įtaka Europos biržoms padėjo išvengti tokio didelio nuosmukio kaip JAV. STOXX 600 indeksas krito 0,38 proc., labiausiai žemyn tempiamas informacinių technologijų (-4,7 proc.) ir pramonės (-1,2 proc.) sektorių. Tuo tarpu būtinojo vartojimo (+1,2 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,9 proc.) sektoriai fiksavo geriausius rezultatus, o bendrai STOXX 600 indekse dieną teigiamu rezultatu užbaigė daugiau nei pusė įmonių – 317. Vokietijos DAX traukėsi 0,43 proc., Italijos FTSE MIB – 1,03 proc., o Prancūzijos CAC ir Baltijos birža augo atitinkamai 0,34 ir 0,53 procento.