versija spausdinimui
(1)
Remiantis šiandien paviešinta naujausia Eurostat informacija, tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje trečią mėnesį iš eilės fiksuotas metinės infliacijos prieaugis.
Per ketvirtąjį šių metų mėnesį, palyginus su kovu, metinis kainų augimas Lietuvoje paspartėjo nuo 4,4 iki 4,9 procento, o bendroje valiutos zonoje - nuo 2,6 procento iki trijų procentų (aukščiausia nuo pat 2023 metų rugsėjo), kas atitiko lūkesčius. Prieš metus šie rodikliai siekė atitinkamai 3,6 bei 2,2 procento.
Tarp zonos šalių, remiantis Eurostat informacija, balandį aukščiausia metinė infliacija fiksuota Bulgarijoje (6,2 procento), Kroatijoje (5,4 procento) bei Liuksemburge (5,2 procento). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis buvo Suomijoje (2,3 procento) ir Maltoje (2,4 procento).
Per balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bendroje valiutos zonoje metinis energijos išteklių kainų prieaugis pašoko daugiau nei dvigubai, t.y. nuo 5,1 iki 10,9 procento (daugiausiai nuo pat 2023 metų vasario), kai dar prieš metus fiksuota, jog jie pigo 3,6 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų prieaugis paspartėjo nuo 2,4 iki 2,5 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - nuo 0,5 iki 0,8 procento, kai 2025 metų balandį buvo atitinkamai trys procentai iki 0,5 procento. Tuo tarpu paslaugų atveju fiksuotas kainų augimo prislopimas, t.y. nuo 3,2 procento iki trijų procentų (prieš metus buvo keturi procentai).
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija per antrąjį šių metų pavasario mėnesį krito nuo 2,3 iki 2,2 procento, kas atitiko lūkesčius. Prieš metus buvo 2,7 procento.
Balandį euro zonoje energijos ištkeliai pabrango trimis procentais, paslaugos - 1,1 procento, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės - 0,6 procento, o maisto, alkoholio ir tabako kainos augo 0,5 procento. Bendrai kainos per mėnesį pakilo vienu procentu, o bazinio rodiklio atveju - 0,9 procento.
Lietuvoje minimą mėnesį vartotojų kainų indeksas pasistiebė 0,7 procento. Labiausiai šis rodiklis augo Maltoje (3,3 procento) ir Kipre (2,2 procento), o štai Suomijoje jis šįkart nepakito.
Per ketvirtąjį šių metų mėnesį, palyginus su kovu, metinis kainų augimas Lietuvoje paspartėjo nuo 4,4 iki 4,9 procento, o bendroje valiutos zonoje - nuo 2,6 procento iki trijų procentų (aukščiausia nuo pat 2023 metų rugsėjo), kas atitiko lūkesčius. Prieš metus šie rodikliai siekė atitinkamai 3,6 bei 2,2 procento.
Tarp zonos šalių, remiantis Eurostat informacija, balandį aukščiausia metinė infliacija fiksuota Bulgarijoje (6,2 procento), Kroatijoje (5,4 procento) bei Liuksemburge (5,2 procento). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis buvo Suomijoje (2,3 procento) ir Maltoje (2,4 procento).
Per balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bendroje valiutos zonoje metinis energijos išteklių kainų prieaugis pašoko daugiau nei dvigubai, t.y. nuo 5,1 iki 10,9 procento (daugiausiai nuo pat 2023 metų vasario), kai dar prieš metus fiksuota, jog jie pigo 3,6 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų prieaugis paspartėjo nuo 2,4 iki 2,5 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - nuo 0,5 iki 0,8 procento, kai 2025 metų balandį buvo atitinkamai trys procentai iki 0,5 procento. Tuo tarpu paslaugų atveju fiksuotas kainų augimo prislopimas, t.y. nuo 3,2 procento iki trijų procentų (prieš metus buvo keturi procentai).
Balandį euro zonoje energijos ištkeliai pabrango trimis procentais, paslaugos - 1,1 procento, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės - 0,6 procento, o maisto, alkoholio ir tabako kainos augo 0,5 procento. Bendrai kainos per mėnesį pakilo vienu procentu, o bazinio rodiklio atveju - 0,9 procento.
Lietuvoje minimą mėnesį vartotojų kainų indeksas pasistiebė 0,7 procento. Labiausiai šis rodiklis augo Maltoje (3,3 procento) ir Kipre (2,2 procento), o štai Suomijoje jis šįkart nepakito.