versija spausdinimui
(15)
Gazprombank ekonomikos prognozavimo centro analitikai apskaičiavo, kad Rusijos Nacionalinio gerovės fondo (FNB) lėšos gali išsekti per 16 mėnesių, jei naftos kainos išliks žemos.
Sausio pradžioje minimo fondo turtas, daugiausia užsienio valiuta ir auksu, siekė 4,1 trilijono rublių (maždaug 54 mlrd. JAV dolerių). Šias atsargas valdo Centrinis bankas, ir jos naudojamos naftos ir dujų pajamų trūkumui padengti. Jei faktinės naftos ir dujų eksporto kainos yra didesnės už Rusijos biudžete numatytą bazinę kainą (vadinamąją ribinę kainą), mokesčių perteklius pervedamas į FNB. Jei kainos mažesnės, fondas padengia trūkumą, o jo turtas sumažėja.
Analitikai apskaičiavo, kad naftos kainoms svyruojant apie 40 dolerių už barelį, likusių lėšų užtektų mažiau nei pusantrų metų. Tačiau jei kainos smuktų iki 30–35 dolerių, fondas galėtų ištuštėti iki 2026 metų pabaigos. Jei kaina išliktų 50 dolerių už barelį, Rusijos atsargų galėtų užtekti 2,5 metų, pranešė Moscow Times.
Nors naftos kainoms įtakos turi geopolitinė įtampa, galinti kelti grėsmę šio žaliavos gavybai, perdirbimui ir transportavimui, nepaisant šių svyravimų, jos ilgesnį laiką mažėjo. 2025 metų gruodį kaina buvo 39 dolerius, o sausį (prieš pakildama dėl įtampos tarp JAV ir Irano) nukrito iki 36–38 dolerių.
Nacionalinės gerovės fondas buvo sukurtas siekiant apsaugoti Rusijos ekonomiką ir biudžetą nuo smukusių naftos kainų. Jis taip pat buvo skirtas kaupti išteklius ateities kartoms, bendrai finansuoti pensijų sistemą ir palaikyti ilgalaikį valstybės finansų stabilumą. Tačiau prasidėjus Rusijai karui su Ukraina, dėl kurio smarkiai išaugo išlaidos ir sumažėjo pajamos, šis fondas tapo pagrindiniu Kremliaus finansavimo šaltiniu augančiam šalies biudžeto deficitui padengti.
Prieš karą jis turėjo 113 mlrd. JAV dolerių likvidaus turto, tai sudarė 6,5 procento Rusijos BVP. Moscow Times pažymėjo, kad iki šių metų pradžios ši suma sumažėjo 2,5 karto iki 52 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu fondo aukso atsargos susitraukė net 71 procentu – nuo 554 iki vos 160 tonų. Iš užsienio valiutos atsargų liko tik Kinijos juanis, kurio vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių, o tai žemiausias lygis nuo FNB įkūrimo 2008 metais.
Iš pradžių Rusijos finansų ministerija 2026 metų biudžete numatė nulines Nacionalinės gerovės fondo išlaidas. Tačiau Rusijos naftos kainų kritimas, kuris po JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos įvestų sankcijų yra rekordinis, privertė vyriausybę vėl atidaryti šį fondą ir iš jo imti lėšas.
Sausio pradžioje minimo fondo turtas, daugiausia užsienio valiuta ir auksu, siekė 4,1 trilijono rublių (maždaug 54 mlrd. JAV dolerių). Šias atsargas valdo Centrinis bankas, ir jos naudojamos naftos ir dujų pajamų trūkumui padengti. Jei faktinės naftos ir dujų eksporto kainos yra didesnės už Rusijos biudžete numatytą bazinę kainą (vadinamąją ribinę kainą), mokesčių perteklius pervedamas į FNB. Jei kainos mažesnės, fondas padengia trūkumą, o jo turtas sumažėja.
Analitikai apskaičiavo, kad naftos kainoms svyruojant apie 40 dolerių už barelį, likusių lėšų užtektų mažiau nei pusantrų metų. Tačiau jei kainos smuktų iki 30–35 dolerių, fondas galėtų ištuštėti iki 2026 metų pabaigos. Jei kaina išliktų 50 dolerių už barelį, Rusijos atsargų galėtų užtekti 2,5 metų, pranešė Moscow Times.
Nors naftos kainoms įtakos turi geopolitinė įtampa, galinti kelti grėsmę šio žaliavos gavybai, perdirbimui ir transportavimui, nepaisant šių svyravimų, jos ilgesnį laiką mažėjo. 2025 metų gruodį kaina buvo 39 dolerius, o sausį (prieš pakildama dėl įtampos tarp JAV ir Irano) nukrito iki 36–38 dolerių.
Nacionalinės gerovės fondas buvo sukurtas siekiant apsaugoti Rusijos ekonomiką ir biudžetą nuo smukusių naftos kainų. Jis taip pat buvo skirtas kaupti išteklius ateities kartoms, bendrai finansuoti pensijų sistemą ir palaikyti ilgalaikį valstybės finansų stabilumą. Tačiau prasidėjus Rusijai karui su Ukraina, dėl kurio smarkiai išaugo išlaidos ir sumažėjo pajamos, šis fondas tapo pagrindiniu Kremliaus finansavimo šaltiniu augančiam šalies biudžeto deficitui padengti.
Prieš karą jis turėjo 113 mlrd. JAV dolerių likvidaus turto, tai sudarė 6,5 procento Rusijos BVP. Moscow Times pažymėjo, kad iki šių metų pradžios ši suma sumažėjo 2,5 karto iki 52 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu fondo aukso atsargos susitraukė net 71 procentu – nuo 554 iki vos 160 tonų. Iš užsienio valiutos atsargų liko tik Kinijos juanis, kurio vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių, o tai žemiausias lygis nuo FNB įkūrimo 2008 metais.
Iš pradžių Rusijos finansų ministerija 2026 metų biudžete numatė nulines Nacionalinės gerovės fondo išlaidas. Tačiau Rusijos naftos kainų kritimas, kuris po JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos įvestų sankcijų yra rekordinis, privertė vyriausybę vėl atidaryti šį fondą ir iš jo imti lėšas.