versija spausdinimui
(7)
Rusijos Centrinis bankas patvirtino, jog ši valstybė pirmą kartą pradėjo pardavinėti fizinį auksą iš savo atsargų, kad padengtų augančius karo biudžeto poreikius.
Anksčiau Rusija buvo atlikusi aukso sandorius, tačiau jie daugiausia buvo virtualūs – auksas buvo perduodamas iš vyriausybės centriniam bankui, tačiau fiziškai vis tiek liko šalies aukso atsargų, kurios viršija 2300 tonų, kas yra penkta vietą pasaulyje pagal kiekį, dalimi.
Šiuo metu auksas iš Nacionalinio gerovės fondo, įsteigto 2008 metais, realiai parduodamas vidaus rinkoje, o tai reiškia, kad kiekvienas parduotas luitas nustoja būti kontroliuojamas valstybės.
Centrinis bankas neatskleidė šių pardavimų masto ar pradžios datų. Prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, Nacionalinis iždas turėjo 405,7 tonos aukso. Nuo to laiko Finansų ministerija pardavė 57 procentus savo atsargų, t.y. daugiau nei 232,6 tonos, kad padengtų biudžeto deficitą, kurį sukėlė karas ir Vakarų sankcijos Kremliui. Lapkričio pradžioje Nacionalinis iždas turėjo tik 173 tonas aukso, todėl Vakarų ekonomistai prognozavo, kad jo atsargos išseks per metus ar dvejus.
Šiuo metu fondas yra padalintas maždaug taip - 60 procentų juanių ir 40 procentų aukso, Maskva 2023 metais iš jo pašalino JAV dolerį, eurą ir kitas Vakarų valiutas. Centrinis bankas anksčiau taip pat buvo pradėjęs pardavinėti Kinijos valiutą.
Anksčiau Rusija buvo atlikusi aukso sandorius, tačiau jie daugiausia buvo virtualūs – auksas buvo perduodamas iš vyriausybės centriniam bankui, tačiau fiziškai vis tiek liko šalies aukso atsargų, kurios viršija 2300 tonų, kas yra penkta vietą pasaulyje pagal kiekį, dalimi.
Šiuo metu auksas iš Nacionalinio gerovės fondo, įsteigto 2008 metais, realiai parduodamas vidaus rinkoje, o tai reiškia, kad kiekvienas parduotas luitas nustoja būti kontroliuojamas valstybės.
Centrinis bankas neatskleidė šių pardavimų masto ar pradžios datų. Prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, Nacionalinis iždas turėjo 405,7 tonos aukso. Nuo to laiko Finansų ministerija pardavė 57 procentus savo atsargų, t.y. daugiau nei 232,6 tonos, kad padengtų biudžeto deficitą, kurį sukėlė karas ir Vakarų sankcijos Kremliui. Lapkričio pradžioje Nacionalinis iždas turėjo tik 173 tonas aukso, todėl Vakarų ekonomistai prognozavo, kad jo atsargos išseks per metus ar dvejus.
Šiuo metu fondas yra padalintas maždaug taip - 60 procentų juanių ir 40 procentų aukso, Maskva 2023 metais iš jo pašalino JAV dolerį, eurą ir kitas Vakarų valiutas. Centrinis bankas anksčiau taip pat buvo pradėjęs pardavinėti Kinijos valiutą.
DDD