versija spausdinimui
(1)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija ūgtelėjo jau ketvirtą mėnesį iš eilės, kai euro zonoje taip pat jau fiksuotas jos prieaugis.
Metinis kainų spaudimas mūsų šalyje rugsėjį padidėjo nuo 3,6 iki 3,7 procento, kai prieš metus sudarė vos 0,4 procento.
Euro zonoje minimas rodiklis po to, kai nekito du mėnesius iš eilės, paaugo nuo 2 iki 2,2 procento (2024 metų rugsėjį buvo 1,7 procento), kas atitiko lūkesčius. Tuo tarpu metinė bazinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, išliko tokia pati jau net ketvirtą mėnesį iš eilės - 2,3 procento, kaip ir laukė ekonomistai, o prieš metus šis rodiklis sudarė 2,7 procento.
Bendroje valiutos zonoje per metus labiausiai pakilo paslaugų kainos, kurių prieaugis per rugsėjį padidėjo nuo 3,1 iki 3,2 procento (prieš metus - 3,9 procento). Kitą vertus maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas prislopo nuo 3,2 iki 3 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių nepakito ir siekė 0,8 procento, kai 2024 metų rugsėjį buvo atitinkamai 2,4 bei 0,4 procento. Energijos išteklių metinis kainų kritimas sumažėjo nuo dviejų procentų iki 0,4 procento, o prieš metus siekė net 6,1 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, praėjusį mėnesį didžiausia metinė infliacija fiksuota Estijoje (5,2 procento) bei Kroatijoje ir Slovakijoje, kur siekė po 4,6 procento. Mažiausiai kainos paaugo Prancūzijoje, t.y. vos 1,1 procento, kai Kipre per metus vartotojų kainų indeksas nepakito.
Per patį pirmąjį šių metų rudens mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,4 procento, arba keturis kartus sparčiau nei euro zonoje (bazinis rodiklis irgi pakilo 0,1 procento). Labiausiai jos didėjo Italijoje (1,3 procento) bei Portugalijoje (vienu procentu), o štai daugiausiai krito Maltoje (1,3 procento), Estijoje (1,2 procento) ir Prancūzijoje (1,1 procento).
Euro zonoje praėjusį mėnesį su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės brango 2,2 procento, kai maisto, alkoholio ir tabako kainos nepakito, o štai energijos išteklių krito 0,1 procento, o paslaugų kainos smuko dar labiau, t.y. 0,9 procento.
Metinis kainų spaudimas mūsų šalyje rugsėjį padidėjo nuo 3,6 iki 3,7 procento, kai prieš metus sudarė vos 0,4 procento.
Euro zonoje minimas rodiklis po to, kai nekito du mėnesius iš eilės, paaugo nuo 2 iki 2,2 procento (2024 metų rugsėjį buvo 1,7 procento), kas atitiko lūkesčius. Tuo tarpu metinė bazinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, išliko tokia pati jau net ketvirtą mėnesį iš eilės - 2,3 procento, kaip ir laukė ekonomistai, o prieš metus šis rodiklis sudarė 2,7 procento.
Bendroje valiutos zonoje per metus labiausiai pakilo paslaugų kainos, kurių prieaugis per rugsėjį padidėjo nuo 3,1 iki 3,2 procento (prieš metus - 3,9 procento). Kitą vertus maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas prislopo nuo 3,2 iki 3 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių nepakito ir siekė 0,8 procento, kai 2024 metų rugsėjį buvo atitinkamai 2,4 bei 0,4 procento. Energijos išteklių metinis kainų kritimas sumažėjo nuo dviejų procentų iki 0,4 procento, o prieš metus siekė net 6,1 procento.
Per patį pirmąjį šių metų rudens mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,4 procento, arba keturis kartus sparčiau nei euro zonoje (bazinis rodiklis irgi pakilo 0,1 procento). Labiausiai jos didėjo Italijoje (1,3 procento) bei Portugalijoje (vienu procentu), o štai daugiausiai krito Maltoje (1,3 procento), Estijoje (1,2 procento) ir Prancūzijoje (1,1 procento).
Euro zonoje praėjusį mėnesį su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės brango 2,2 procento, kai maisto, alkoholio ir tabako kainos nepakito, o štai energijos išteklių krito 0,1 procento, o paslaugų kainos smuko dar labiau, t.y. 0,9 procento.