versija spausdinimui
(0)
Šiandien paviešinus naujausius Eurostat duomenis paaiškėjo, jog tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje ūgtelėjo bedarbystė.
Gegužę, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė Lietuvoje pakilo nuo 6,3 iki 6,5 procento, kai prieš metus siekė 7,2 procento.
Euro zonoje per minimą laikotarpį šis rodiklis paaugo nuo 6,2 iki 6,3 procento, o laukta, kad išliks toks pats, kai Europos sąjungoje bedarbystė nepakito ir siekė 5,9 procento. Prieš metus gegužę buvo atitinkamai 6,4 procento ir šeši procentai.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė per trečiąjį šių metų pavasario mėnesį buvo Maltoje (2,7 procento) bei Čekijoje (2,8 procento).
Absoliučiai didžiausias ir tuo pačiu vienintelis dviženklis nedarbo rodiklis ir toliau išlieka Ispanijoje, kur bedarbių procentas siekia 10,8 procento, po to rikiuojasi dvi Skandinavijos šalys, t.y. Suomijoje (devyni procentai) bei Švedija, kur bedarbystė siekia 8,7 procento.
Gegužę, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė Lietuvoje pakilo nuo 6,3 iki 6,5 procento, kai prieš metus siekė 7,2 procento.
Euro zonoje per minimą laikotarpį šis rodiklis paaugo nuo 6,2 iki 6,3 procento, o laukta, kad išliks toks pats, kai Europos sąjungoje bedarbystė nepakito ir siekė 5,9 procento. Prieš metus gegužę buvo atitinkamai 6,4 procento ir šeši procentai.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė per trečiąjį šių metų pavasario mėnesį buvo Maltoje (2,7 procento) bei Čekijoje (2,8 procento).
Absoliučiai didžiausias ir tuo pačiu vienintelis dviženklis nedarbo rodiklis ir toliau išlieka Ispanijoje, kur bedarbių procentas siekia 10,8 procento, po to rikiuojasi dvi Skandinavijos šalys, t.y. Suomijoje (devyni procentai) bei Švedija, kur bedarbystė siekia 8,7 procento.