
Albanijos sėkmė naudojant atsinaujinančius šaltinius yra gamtinių sąlygų, daugiausia upių, ir sąmoningos vyriausybės politikos derinys. Albanai nori iki 2030 metų gauti 54,4 procento bendro energijos suvartojimo iš atsinaujinančių šaltinių. Visa elektra pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau šiuo metu tai sudaro tik 28 procentus viso valstybės energijos derinio.
Pasaulyje 69 šalys gamina daugiau nei pusę elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir tik septynios gauna 100 procentų iš šių šaltinių, teigiama atsinaujinančios energijos technologijomis užsiimančios bendrovės RatedPower ataskaitoje. Be Albanijos į minimų septynių šalių grupę taip pat įeina Islandija, Butanas, Nepalas, Paragvajus, Etiopija bei Demokratinė Kongo Respublika.
Ką padarė Albanija, kad pasiektų šį lygį? Jie pradėjo nuo teisės. Įstatymų pakeitimai leido skirti lėšų namų ūkių ir privačiojo sektoriaus projektams, susijusiems su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.
Galiojantis Atsinaujinančios energijos įstatymas skirtas palengvinti tokių energijos išteklių naudojimą – sukurti daugiau mažųjų hidroelektrinių, saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti, fotovoltinių elektrinių ir biomasės šildymo sistemų.
Albanija siekia diversifikuoti savo energijos šaltinius ir peržengti hidroenergetikos ribas. Šalis turi didelį fotovoltinės ir vėjo energijos gamybos potencialą, taip pat palankią geografinę padėtį, klimato sąlygas ir didelį saulės spinduliuotės intensyvumą.