versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, euro zonoje fiksuotas pramonės veiklos apimčių kritimas, kai mūsų šalyje - solidus prieaugis.
Balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje pramonės produkcija smuko 0.1 procento, kai laukta, jog augs vidutiniškai 0.1 procento. Kovo mėnesį pramonė ūgtelėjo 0.5 procento. Lietuvoje pramonės produkcijos apimtys pakilo net 4.1 procento, o Europos sąjungoje - 0.5 procento, kai per pirmąjį pavasario mėnesį atitinkamai paaugo keturiais procentais bei nepakito.
Bendroje valiutos zonoje per minimą mėnesį tarpinių prekių gamyba krito 0.4 procento, kai energijos augo 0.4 procento, kapitalo prekių - 0.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.3 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo net 3.4 procento. Europos sąjungoje balandį tarpinių prekių gamyba susitraukė 0.2 procento, energijos augo 0.3 procento, kapitalo prekių - 0.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - vienu procentu, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 3.9 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai pramonės produkcija balandį pakilo Danijoje (10.4 procento) bei Graikijoje - septyniais procentais, o štai daugiausiai smuko Liuksemburge (6.7 procento) ir Latvijoje (4.9 procento).
Palyginus su praėjusių metų ketvirtuoju mėnesiu, euro zonoje pramonės veiklos apimtys susitraukė trimis procentais, o Europos sąjungoje - dviem procentais, kai kovą krito atitinkamai 1.2 bei 1.1 procento. Lietuvoje metinis prieaugis padidėjo nuo 2.3 iki 2.4 procento.
Per minimą laikotarpį euro zonoje tarpinių prekių gamyba smuko dviem procentais, energijos - 1.1 procento, kapitalo prekių - 5.3 procento, ilgalaikio vartojimo susitraukė 3.1 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0.7 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba smuko 1.8 procento, energijos - 0.9 procento, kapitalo prekių - 4.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2.1 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių gamyba augo 2.9 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonė smuko Airijoje (15.7 procento) bei Latvijoje (7.8 procento). Tuo tarpu daugiausiai pakilo Danijoje (17.4 procento) ir Graikijoje (10.8 procento).
Balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje pramonės produkcija smuko 0.1 procento, kai laukta, jog augs vidutiniškai 0.1 procento. Kovo mėnesį pramonė ūgtelėjo 0.5 procento. Lietuvoje pramonės produkcijos apimtys pakilo net 4.1 procento, o Europos sąjungoje - 0.5 procento, kai per pirmąjį pavasario mėnesį atitinkamai paaugo keturiais procentais bei nepakito.
Bendroje valiutos zonoje per minimą mėnesį tarpinių prekių gamyba krito 0.4 procento, kai energijos augo 0.4 procento, kapitalo prekių - 0.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.3 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo net 3.4 procento. Europos sąjungoje balandį tarpinių prekių gamyba susitraukė 0.2 procento, energijos augo 0.3 procento, kapitalo prekių - 0.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - vienu procentu, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 3.9 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai pramonės produkcija balandį pakilo Danijoje (10.4 procento) bei Graikijoje - septyniais procentais, o štai daugiausiai smuko Liuksemburge (6.7 procento) ir Latvijoje (4.9 procento).
Palyginus su praėjusių metų ketvirtuoju mėnesiu, euro zonoje pramonės veiklos apimtys susitraukė trimis procentais, o Europos sąjungoje - dviem procentais, kai kovą krito atitinkamai 1.2 bei 1.1 procento. Lietuvoje metinis prieaugis padidėjo nuo 2.3 iki 2.4 procento.
Per minimą laikotarpį euro zonoje tarpinių prekių gamyba smuko dviem procentais, energijos - 1.1 procento, kapitalo prekių - 5.3 procento, ilgalaikio vartojimo susitraukė 3.1 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0.7 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba smuko 1.8 procento, energijos - 0.9 procento, kapitalo prekių - 4.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2.1 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių gamyba augo 2.9 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonė smuko Airijoje (15.7 procento) bei Latvijoje (7.8 procento). Tuo tarpu daugiausiai pakilo Danijoje (17.4 procento) ir Graikijoje (10.8 procento).