versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, mūsų šalyje bedarbystė nepakito, kai euro zonoje ir Europos sąjungoje ji krito.
Lapkritį palyginus su ankstesniu mėnesiu, bendroje valiutos zonoje bedarbystės lygis smuktelėjo nuo 6.5 iki 6.4 procento, kai prieš metus siekė 6.7 procento. Laukta, kad šis rodiklis nepakis. Europos sąjungoje bedarbystė pasikoregavo nuo šešių procentų iki 5.9 procento, o Lietuvoje nepakito ir siekė 6.5 procento, kai prieš metus buvo po 6.1 procento.
Tarp sąjungos šalių didžiausia bedarbystė ir toliau išlieka Ispanijoje (11.9 procento) bei Graikijoje (9.4 procento). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis fiksuotas Čekijoje (2.4 procento) ir Maltoje (2.5 procento).
Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji mūsų šalyje per lapkritį nepakito ir siekė 13.3 procento, kai prieš metus sudarė 12.6 procento. Euro zonoje bei Europos sąjungoje šis rodiklis krito nuo 14.8 iki 14.5 procento, o 2022 metų lapkritį siekė atitinkamai 14.4 iki 14.5 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, didžiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Ispanijoje (27.9 procento) bei Graikijoje (27.3 procento), o štai mažiausia - Vokietijoje (5.6 procento) ir Čekijoje (6.2 procento).
Lapkritį palyginus su ankstesniu mėnesiu, bendroje valiutos zonoje bedarbystės lygis smuktelėjo nuo 6.5 iki 6.4 procento, kai prieš metus siekė 6.7 procento. Laukta, kad šis rodiklis nepakis. Europos sąjungoje bedarbystė pasikoregavo nuo šešių procentų iki 5.9 procento, o Lietuvoje nepakito ir siekė 6.5 procento, kai prieš metus buvo po 6.1 procento.
Tarp sąjungos šalių didžiausia bedarbystė ir toliau išlieka Ispanijoje (11.9 procento) bei Graikijoje (9.4 procento). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis fiksuotas Čekijoje (2.4 procento) ir Maltoje (2.5 procento).
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, didžiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Ispanijoje (27.9 procento) bei Graikijoje (27.3 procento), o štai mažiausia - Vokietijoje (5.6 procento) ir Čekijoje (6.2 procento).