versija spausdinimui
(1)
Remiantis šiandien paviešintais naujausias Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje fiksuotas pramonės produkcijos apimčių kritimas, kai mūsų šalyje - augimas.
Per rugsėjį pramonė Lietuvoje pakilo 0.5 procento, kai mėnesį prieš tai - 4.4 procento. Euro zonoje tuo tarpu pramonės apimtys susitraukė 1.1 procento, o Europos sąjungoje krito 0.9 procento, kai dar rugpjūtį augo po 0.6 procento. Ekonomistai laukė, kad euro zonoje šis rodiklis smuks vidutiniškai vienu procentu.
Euro zonoje per devintą šių metų mėnesį tiek kasdieninio, tiek ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito po 2.1 procento, energijos susitraukė 1.3 procento, tarpinių prekių - 0.3 procento, o štai kapitalo prekių gamyba paaugo 0.3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 2.4 procento, trumpalaikio vartojimo krito perpus mažiau, energijos susitraukė vienu procentu, tarpinių prekių - 0.2 procento, kai kapitalo prekių augo 0.4 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai pramonė rugsėjį augo Kroatijoje (4.3 procento) bei Slovėnijoje (4.1 procento), o daugiausiai krito Belgijoje (3.2 procento) ir Portugalijoje, kur susitraukė trimis procentais.
Šių metų devintą mėnesį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės veiklos apimtys krito 0.8 procento, tiesa, mėnesį prieš tai metinis nuosmukis siekė net 6.4 procento. Tuo tarpu euro zonoje metinis pramonės kritimas padidėjo nuo 5.1 iki 6.9 procento, o Europos sąjungoje - nuo 4.4 iki 6.1 procento.
Euro zonoje per metus kapitalo prekių gamyba susitraukė 9.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 8.1 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 6.7 procento, energijos - 5.8 procento, o štai tarpinių prekių smuko 4.5 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito 8.9 procento, kapitalo prekių - 8.1 procento, energijos - 5.5 procento, tarpinių prekių susitraukė penkiais procentais, o kasdieninio vartojimo smuko 4.3 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės veiklos apimtys krito Airijoje (27.2 procento) bei Belgijoje, kur smuko keturioliką procentų. Tuo tarpu daugiausiai augo Danijoje (2.8 procento) ir Graikijoje (2.1 procento).
Per rugsėjį pramonė Lietuvoje pakilo 0.5 procento, kai mėnesį prieš tai - 4.4 procento. Euro zonoje tuo tarpu pramonės apimtys susitraukė 1.1 procento, o Europos sąjungoje krito 0.9 procento, kai dar rugpjūtį augo po 0.6 procento. Ekonomistai laukė, kad euro zonoje šis rodiklis smuks vidutiniškai vienu procentu.
Euro zonoje per devintą šių metų mėnesį tiek kasdieninio, tiek ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito po 2.1 procento, energijos susitraukė 1.3 procento, tarpinių prekių - 0.3 procento, o štai kapitalo prekių gamyba paaugo 0.3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 2.4 procento, trumpalaikio vartojimo krito perpus mažiau, energijos susitraukė vienu procentu, tarpinių prekių - 0.2 procento, kai kapitalo prekių augo 0.4 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai pramonė rugsėjį augo Kroatijoje (4.3 procento) bei Slovėnijoje (4.1 procento), o daugiausiai krito Belgijoje (3.2 procento) ir Portugalijoje, kur susitraukė trimis procentais.
Šių metų devintą mėnesį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės veiklos apimtys krito 0.8 procento, tiesa, mėnesį prieš tai metinis nuosmukis siekė net 6.4 procento. Tuo tarpu euro zonoje metinis pramonės kritimas padidėjo nuo 5.1 iki 6.9 procento, o Europos sąjungoje - nuo 4.4 iki 6.1 procento.
Euro zonoje per metus kapitalo prekių gamyba susitraukė 9.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 8.1 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 6.7 procento, energijos - 5.8 procento, o štai tarpinių prekių smuko 4.5 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito 8.9 procento, kapitalo prekių - 8.1 procento, energijos - 5.5 procento, tarpinių prekių susitraukė penkiais procentais, o kasdieninio vartojimo smuko 4.3 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės veiklos apimtys krito Airijoje (27.2 procento) bei Belgijoje, kur smuko keturioliką procentų. Tuo tarpu daugiausiai augo Danijoje (2.8 procento) ir Graikijoje (2.1 procento).