versija spausdinimui
(0)
Bank of America strategai nurodo, kad dėl didėjančios ekonomikos lėtėjimo baimės, investuotojai labiausiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios perkėlė lėšas į pinigų fondus, praneša Bloomberg.
„Kredito ir vertybinių popierių rinkos per daug godžios palūkanų mažinimui, nepakankamai bijo nuosmukio“ – rašo Michael Hartnett vadovaujama komanda. Strategas, kuris praeitais metais buvo teisingai numatęs meškų rinką, teigė, kad per ateinančius tris – šešis mėnesius akcijų rinka patirs smūgį.
Dėl kelių JAV skolintojų žlugimo ir Credit Suisse Group suirutės, kur su vyriausybės tarpininkavimu banką perėmė UBS Group, rinkose padidėjo nervingumas. Tai nepaveikė centrinių bankų, o Federalinis rezervų bankas, Europos centrinis bankas ir Anglijos bankas didino palūkanų normas, kad sutramdytų infliaciją net ir esant bankų sistemos įtampai.
Pasaulio grynųjų pinigų fondų įplaukos siekė beveik 143 mlrd. dolerių, o tai didžiausias kiekis nuo 2020 metų kovo per savaitę iki trečiadienio. Tuo tarpu per pastarąsias keturias savaites šie fondai sulaukė daugiau nei 300 mlrd. dolerių lėšų, teigiama pranešime, kuriame cituojami EPFR Global duomenys. Pinigų rinkos fondų turtas išaugo iki daugiau nei 5,1 trilijono dolerių, o tai yra rekordinis lygis. Ankstesnis padidėjimas sutapo su dideliais FED palūkanų normų mažinimais 2008 ir 2020 metais, sakė Michael Hartnett.
„Tikėtina, kad FED labai agresyviai sumažins palūkanų normas per ateinančius 12 mėnesių, tačiau tai gali prasidėti tik po to, kai darbo vietų pokyčiai taps neigiami“ – rašo Michael Hartnett.
Strategas sakė, kad investuotojai turėtų parduoti akcijas po paskutinio palūkanų kėlimo dėl neigiamo didesnio nedarbo poveikio.
„Dabar tai ilgesnė nei įprasta meškų rinka, tačiau politinis įsikišimas reiškė, kad akcijų kainos smarkiai nenukrito, o didžiausias bulių rinkos atsigavimas „įvyksta tik po didžiausio nuosmukio“ – rašo jis.
„Kredito ir vertybinių popierių rinkos per daug godžios palūkanų mažinimui, nepakankamai bijo nuosmukio“ – rašo Michael Hartnett vadovaujama komanda. Strategas, kuris praeitais metais buvo teisingai numatęs meškų rinką, teigė, kad per ateinančius tris – šešis mėnesius akcijų rinka patirs smūgį.
Dėl kelių JAV skolintojų žlugimo ir Credit Suisse Group suirutės, kur su vyriausybės tarpininkavimu banką perėmė UBS Group, rinkose padidėjo nervingumas. Tai nepaveikė centrinių bankų, o Federalinis rezervų bankas, Europos centrinis bankas ir Anglijos bankas didino palūkanų normas, kad sutramdytų infliaciją net ir esant bankų sistemos įtampai.
Pasaulio grynųjų pinigų fondų įplaukos siekė beveik 143 mlrd. dolerių, o tai didžiausias kiekis nuo 2020 metų kovo per savaitę iki trečiadienio. Tuo tarpu per pastarąsias keturias savaites šie fondai sulaukė daugiau nei 300 mlrd. dolerių lėšų, teigiama pranešime, kuriame cituojami EPFR Global duomenys. Pinigų rinkos fondų turtas išaugo iki daugiau nei 5,1 trilijono dolerių, o tai yra rekordinis lygis. Ankstesnis padidėjimas sutapo su dideliais FED palūkanų normų mažinimais 2008 ir 2020 metais, sakė Michael Hartnett.
„Tikėtina, kad FED labai agresyviai sumažins palūkanų normas per ateinančius 12 mėnesių, tačiau tai gali prasidėti tik po to, kai darbo vietų pokyčiai taps neigiami“ – rašo Michael Hartnett.
Strategas sakė, kad investuotojai turėtų parduoti akcijas po paskutinio palūkanų kėlimo dėl neigiamo didesnio nedarbo poveikio.
„Dabar tai ilgesnė nei įprasta meškų rinka, tačiau politinis įsikišimas reiškė, kad akcijų kainos smarkiai nenukrito, o didžiausias bulių rinkos atsigavimas „įvyksta tik po didžiausio nuosmukio“ – rašo jis.