versija spausdinimui
(0)
Taip vadinamos auksinės vizos Portugalijai atnešė beveik 6,5 mlrd. eurų pajamų – apskaičiavo Lisabonos Vidaus reikalų ministerija. Nuo 2012 metų jas gavo daugiau nei 11 tūkstančių žmonių.
Nuo 2012 metų spalio mėnesio Lisabonos valdžios institucijų suteikiamos vadinamosios auksinės vizos leidžia Šengeno erdvei nepriklausančių šalių piliečiams likti jos teritorijoje dėl nuolatinio Portugalijos gyventojo statuso. Iki šiol daugiausiai portugalų „auksinių vizų“ gavo investuotojai iš Kinijos, JAV, Indijos, Brazilijos ir Rusijos. Ryšium su pastarosios šalies invazija į Ukrainą šių metų vasarį, Portugalijos vyriausybė uždraudė nuo vasario 26 dienos rusams naudotis programa.
Didžioji dauguma „auksinę vizą“ gavusių žmonių – 10,2 tūkstančio iš virš 11 tūkstančių, gavo ją įsigijus nekilnojamąjį turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 500 tūkstančiai eurų. Iš viso jie suteikė Portugalijos ekonomikai sumą, viršijančią 5,8 mlrd. eurų. Beveik pusė milijardo eurų atėjo iš žmonių, kurie į savo namų atnaujinimą investavo ne mažiau kaip 350 tūkstančių eurų. Bendros Portugalijos pajamos iš vadinamosios auksinės vizos, pagal vidaus reikalų ministerijos skaičiavimus, yra beveik 6,5 mlrd. eurų.
Nuo šių metų sausio mėnesio Portugalijoje galioja naujos „auksinių vizų“ išdavimo taisyklės. Pakeisti nuostatai apriboja galimybę gauti šį dokumentą perkant nekilnojamąjį turtą didžiausiuose šalies miestuose ar pajūryje. Šiuo metu užsieniečiai iš už Šengeno erdvės ribų, perkantys namus Portugalijos aukštumose arba Azorų ir Madeiros salyne, turi teisę į „auksinę vizą“. Ten perkamo objekto vertė turi būti ne mažesnė nei 500 tūkstančiai eurų arba 350 tūkst. eurų, jei turtas senesnis nei 30 metų ir jį reikia renovuoti.
Pagal naujas taisykles, vadinamąją auksinę vizą gali gauti asmuo, verslui Portugalijoje išleidžiantis ne mažiau nei 1,5 mln. eurų. Anksčiau riba buvo vienas milijonas eurų.
Nuo 2012 metų spalio mėnesio Lisabonos valdžios institucijų suteikiamos vadinamosios auksinės vizos leidžia Šengeno erdvei nepriklausančių šalių piliečiams likti jos teritorijoje dėl nuolatinio Portugalijos gyventojo statuso. Iki šiol daugiausiai portugalų „auksinių vizų“ gavo investuotojai iš Kinijos, JAV, Indijos, Brazilijos ir Rusijos. Ryšium su pastarosios šalies invazija į Ukrainą šių metų vasarį, Portugalijos vyriausybė uždraudė nuo vasario 26 dienos rusams naudotis programa.
Didžioji dauguma „auksinę vizą“ gavusių žmonių – 10,2 tūkstančio iš virš 11 tūkstančių, gavo ją įsigijus nekilnojamąjį turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 500 tūkstančiai eurų. Iš viso jie suteikė Portugalijos ekonomikai sumą, viršijančią 5,8 mlrd. eurų. Beveik pusė milijardo eurų atėjo iš žmonių, kurie į savo namų atnaujinimą investavo ne mažiau kaip 350 tūkstančių eurų. Bendros Portugalijos pajamos iš vadinamosios auksinės vizos, pagal vidaus reikalų ministerijos skaičiavimus, yra beveik 6,5 mlrd. eurų.
Nuo šių metų sausio mėnesio Portugalijoje galioja naujos „auksinių vizų“ išdavimo taisyklės. Pakeisti nuostatai apriboja galimybę gauti šį dokumentą perkant nekilnojamąjį turtą didžiausiuose šalies miestuose ar pajūryje. Šiuo metu užsieniečiai iš už Šengeno erdvės ribų, perkantys namus Portugalijos aukštumose arba Azorų ir Madeiros salyne, turi teisę į „auksinę vizą“. Ten perkamo objekto vertė turi būti ne mažesnė nei 500 tūkstančiai eurų arba 350 tūkst. eurų, jei turtas senesnis nei 30 metų ir jį reikia renovuoti.
Pagal naujas taisykles, vadinamąją auksinę vizą gali gauti asmuo, verslui Portugalijoje išleidžiantis ne mažiau nei 1,5 mln. eurų. Anksčiau riba buvo vienas milijonas eurų.