versija spausdinimui
(0)
Remiantis paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys, tuo tarpu euro zonoje šis rodiklis paaugo gerokai labiau nei laukta.
Birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, mūsų šalyje pramonės veiklos apimtys susitraukė 1.8 procento, tiesa, mėnesį prieš tai kritimas buvo kur kas didesnis ir siekė net 7.5 procento. Euro zonoje šis rodiklis paaugo 0.7 procento (laukta vos 0.2 procento prieaugio), o Europos sąjungoje - 0.6 procento, kai birželį pramonė paaugo atitinkamai 2.1 bei 1.9 procento.
Per pirmą vasaros mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba paaugo 2.6 procento, o energijos - 0.6 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamyba krito 0.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.6 procento, o štai kasdieninio vartojimo sumažėjo 3.2 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba paaugo 2.1 procento, energijos - 0.7 procento, o štai tarpinių prekių gamyba sumažėjo 0.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.1 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 2.3 procento.
Tarp sąjungos šalių birželį pramonė labiausiai paaugo Airijoje (6.7 procento) ir Maltoje (4.8 procento), o daugiausiai smuktelėjo Rumunijoje (3.9 procento) bei Belgijoje (2.2 procento).
Tuo tarpu šių metų birželį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcija paaugo 1.4 procento, kai mėnesį prieš tai prieaugis siekė 4.6 procento. Euro zonoje metinis pramonės prieaugis padidėjo nuo 1.6 iki 2.4 procento, o Europos sąjungoje - nuo 2.7 iki 3.2 procento.
Euro zonoje per lyginamąjį laikotarpį kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 7.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - keturiais procentais, energijos nepakito, o tarpinių prekių gamyba smuko 0.5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.1 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba per metus paaugo 7.5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.6 procento, ilgalaikio vartojimo ir energijos gamyba pakilo po 2.4 procento, o štai tarpinių prekių gamyba nepakito.
Lyginant su praėjusių metų birželiu, remiantis Eurostat duomenimis labiausiai pramonės veiklos apimtys pašoko Airijoje (25.4 procento) ir Danijoje (25 procentais), o štai daugiausiai krito Belgijoje (11.6 procento) bei Slovakijoje (5.7 procento).
Birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, mūsų šalyje pramonės veiklos apimtys susitraukė 1.8 procento, tiesa, mėnesį prieš tai kritimas buvo kur kas didesnis ir siekė net 7.5 procento. Euro zonoje šis rodiklis paaugo 0.7 procento (laukta vos 0.2 procento prieaugio), o Europos sąjungoje - 0.6 procento, kai birželį pramonė paaugo atitinkamai 2.1 bei 1.9 procento.
Per pirmą vasaros mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba paaugo 2.6 procento, o energijos - 0.6 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamyba krito 0.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.6 procento, o štai kasdieninio vartojimo sumažėjo 3.2 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba paaugo 2.1 procento, energijos - 0.7 procento, o štai tarpinių prekių gamyba sumažėjo 0.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.1 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 2.3 procento.
Tuo tarpu šių metų birželį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcija paaugo 1.4 procento, kai mėnesį prieš tai prieaugis siekė 4.6 procento. Euro zonoje metinis pramonės prieaugis padidėjo nuo 1.6 iki 2.4 procento, o Europos sąjungoje - nuo 2.7 iki 3.2 procento.
Lyginant su praėjusių metų birželiu, remiantis Eurostat duomenimis labiausiai pramonės veiklos apimtys pašoko Airijoje (25.4 procento) ir Danijoje (25 procentais), o štai daugiausiai krito Belgijoje (11.6 procento) bei Slovakijoje (5.7 procento).