versija spausdinimui
(5)
Daugeliui naujokų investuotojų, kurie pradeda savo nuotykius akcijų rinkoje per bulių rinką, tai dažnai atrodo kaip pinigų uždirbimo mašina. Taip nėra ir kiekvienas investuotojas anksčiau ar vėliau patirs nuosmukio ir žlugimo laikotarpį, nes akcijų rinka, kaip ir ekonomika, yra cikliška.
Vienu metu investuojant didesnes sumas, pagrindinis veiksnys yra įėjimo laikas. Akcijų rinka tiesiog vadovaujasi panašiomis taisyklėmis. Jei perkame brangiai ir parduodame pigiai, patiriame nuostolių. Todėl tiek akcijas, tiek investicinių fondų vienetus, ir net uždarų fondų sertifikatus, jei orientuotumės į ilgalaikes investicijas, o ne į spekuliaciją, reikėtų pirkti ne tada, kai visi perka ir jie brangūs, o kai pigūs. Pavyzdžiui, po korekcijos, krizės ar kritimo dėl kitų veiksnių. Tada tiesiog labiau tikėtina, kad jų kaina / vertė ateityje padidės, palyginti su kaina, už kurią pirkome akcijas ar vienetus. Kita vertus, jei pirksime juos kainoms kylant, didelė tikimybė, kad jų kaina ateityje gali kristi.
Teoriškai viskas atrodo paprasta, logiška ir akivaizdu. Praktikoje taip tikrai nėra. Visų pirma dėl to, kad tokiais korekcijų, kritimų ir praradimų momentais pasidaro labai karšta ir nervinga. Akcijų rinka auga nuolat ir stabiliai, tačiau nuosmukiai yra daug dinamiškesni ir greitesni. Galite bandyti nuspėti ir numatyti ateitį, bet niekada tiksliai nežinote, kur esame dabar. Akcijų rinka, kaip ir žmonės, gali būti nenuspėjama.
Dėl to, kad rinkos korekcijos metu niekada nežinome, ar nuosmukiai greitai baigsis ir sulauksime atšokimo, ar dar labiau gilės, priimti sprendimus yra labai sunku. Ypač jei investuojame į investicinius fondus. Kai investuojant tiesiogiai į akcijas galime atlikti greitus sandorius. Perkant ir parduodant investicinių fondų vienetus, tai paprastai užtrunka – t.y. dažniausiai 2 - 3 dienas, kai kuriais atvejais net savaitę. Didelio nervingumo laikotarpiu, kuris lydi nuosmukius, labai sunku apsispręsti, nes nežinome, ar neparduosime pigesnių vienetų blogiausiu laikotarpiu, o tik juos pardavus rinka atšoks ir mes nebe galėsime juos atpirkti. Tokiu būdu mes praleisime spartaus augimo akimirką ir išeisime su nuostoliais. Žinoma, praradimo samprata yra reliatyvi. Iš tikrųjų nuostoliai atsiranda, kai parduodame vertybinius popierius mažesne kaina, nei pirkome.
Visų pirma, reikia išmokti įvertinti veiksnius, lemiančius nuosmukį. Ar tai rimtos problemos, kurių pasekmės turės didelę įtaką pasaulio ekonomikai ir gali sukelti ekonomikos nuosmukį, o gal tam tikras veiksnys sukelia tik laikiną paniką, o juk po to viskas grįš į savo vėžes ir rinka atsigaus. Šiuo atveju nuosmukiai vadinami korekcijomis, nes tai yra tam tikros kilimo tendencijos korekcija.
Akcijos ar investiciniai fondai?
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kuriai investuotojų grupei priklausome – ar orientuojamės į spekuliaciją (greitas vertybinių popierių pirkimas už tam tikrą kainą ir perpardavimas akimirksniu „brangiau“), o gal orientuojamės į ilgalaikes investicijas. Taip pat svarbus mūsų žinių lygis apie investavimą, ekonomiką, individualias įmones ir kt., taip pat laikas, kurį galime skirti investicijų priežiūrai.
Jei gerai matome rinką, žinome įmones, į kurias ketiname investuoti, ir turime supratimą apie akcijų rinką, tai neabejotinai geresnis pasirinkimas investuoti tiesiogiai į akcijas. Šiandien dauguma šiuolaikinių bankų siūlo elektroninio brokerio paslaugą ir leidžia itin greitai pirkti bei parduoti akcijas. Dėl to karštuoju periodu galėsime greitai palikti biržą. Be to, akcijų pusėje taip pat yra sena taisyklė dėl finansinių produktų – kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau komisinių ir mokesčių, kurie mažina mūsų pelną, bet ir gilina nuostolius. Nes nesvarbu, ar užsidirbsime pinigų, ar neteksime, iš mūsų bus paimti jų komisiniai, taip sumažinant mūsų kapitalą.
Kita vertus, minusas yra neabejotinai didesni akcijų kainų svyravimai nei investicinių fondų dalyvavimo vienetų. Kai perkate akcijas, turite žinoti, ką perkate ir kodėl. Žinoma, sutelkdami dėmesį į aštrias spekuliacijas ir vienos dienos sandorius, galite užsidirbti pinigų pirkdami įmones, kurios dėl įvykio pradeda sparčiai augti, kad akimirksniu jas parduotumėte už didesnę kainą, tačiau tam reikia nuolatinio atidumo stebint bendrovės akcijų kainos svyravimus. Spekuliaciją vargu ar galima pavadinti investavimu, tačiau tai taip pat būdas užsidirbti pinigų akcijų rinkoje. Bet tam tinka tik akcijos, nes, kaip minėta, investicinių fondų vienetų pirkimas ir pardavimas tiesiog užtrunka per ilgai.
Kita vertus, investiciniai fondai yra geresnis sprendimas žmonėms, kurie nelabai mato rinką, nepažįsta įmonių, neturi laiko kasdien stebėti rinkų ir įmonių situacijos bei nori vykdyti ilgalaikį investavimą. Žinoma, investuojant į investicinius fondus taip pat reikia sekti ekonominę situaciją šalies ir tarptautiniu mastu, nes investiciniai fondai tiek daug įtraukiami į daugelio įmonių akcijas, kad seka bendras visos akcijų rinkos tendencijas. Be to, negalima ramiai miegoti, nes praleidę kritinį momentą galite pabusti su nuostoliais, kurių nekompensuosime daugelį metų ar net niekada.
Žinoma, yra įvairių investicinių fondų profilių, todėl viskas priklauso nuo to, į ką fondas investuoja. Tačiau atėjus krizei viskas krenta, išskyrus gal auksą, kuris tokiais laikais pakyla.
Santrauka
Investavimo į akcijas privalumai
Galimybė greitai atlikti sandorius ir greitai išeiti iš investicijų.
Mažiau tarpininkų ir mažiau komisinių.
Galimybė spekuliuoti.
Investavimo į akcijas trūkumai
Investuojant į akcijas reikia labai daug žinių apie akcijų rinką ir įmonių išmanymą.
Taip pat reikia nuolat stebėti situaciją ne tik visoje rinkoje, bet ir pasirinktų įmonių padėtį.
Dideli kainų svyravimai – daug didesni nei investicinių fondų dalyvavimo vienetų atveju.
Didesnis potencialus pelnas reiškia ir didesnius galimus nuostolius nei naudojant fondus.
Įmonės bankroto rizika, įmonės vadovybės nuslėpimas realios padėties kompanijoje ir kita.
Investavimo į investicinius fondus privalumai
Tam reikia šiek tiek mažesnio rinkos vaizdo ir patirties investuojant į akcijų rinką nei su akcijomis.
Jie nereikalauja nuolatinio įmonių sekimo ir žinių.
Mažesni investicinių vienetų vertės svyravimai nei akcijų atveju.
Daugiau nuspėjamumo nei investuojant į akcijas.
Mažesnė bankroto rizika, nes paprastai kuri kita aktyvų valdymo įmonė perima fondą, kai yra problemų.
Kartais fondų privalumas yra ir tai, kad lėšas investuoja specialistai. Tačiau privalumas šiuo aspektu yra didelis akcijų portfelio diversifikavimas, kurį jie supranta, o ne geras rinkos jautimas, nes šie profesionalai uždirba komisinius nepriklausomai nuo to, ar klientas uždirba, ar pralaimi, ir tai jiems tikrai svarbiau nei priimti geriausius sprendimus kalbant apie rinką.
Investicinių fondų trūkumai
Negalima atlikti greitų, nuolatinių akcijų pirkimo ir pardavimo sandorių.
Komisiniai – jų dydis priklauso nuo paties fondo, bet tai dar vienas tarpininkas, kuris ima mokesčius už mūsų kapitalo valdymą.
Jie netinka spekuliacijai.
Sunkumai priimant sprendimus dėl fondo vienetų pardavimo nuosmukio situacijose.
Rizika, kad fondas blokuos galimybę parduoti investicinius vienetus ekstremaliose krizinėse situacijose.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Vienu metu investuojant didesnes sumas, pagrindinis veiksnys yra įėjimo laikas. Akcijų rinka tiesiog vadovaujasi panašiomis taisyklėmis. Jei perkame brangiai ir parduodame pigiai, patiriame nuostolių. Todėl tiek akcijas, tiek investicinių fondų vienetus, ir net uždarų fondų sertifikatus, jei orientuotumės į ilgalaikes investicijas, o ne į spekuliaciją, reikėtų pirkti ne tada, kai visi perka ir jie brangūs, o kai pigūs. Pavyzdžiui, po korekcijos, krizės ar kritimo dėl kitų veiksnių. Tada tiesiog labiau tikėtina, kad jų kaina / vertė ateityje padidės, palyginti su kaina, už kurią pirkome akcijas ar vienetus. Kita vertus, jei pirksime juos kainoms kylant, didelė tikimybė, kad jų kaina ateityje gali kristi.
Teoriškai viskas atrodo paprasta, logiška ir akivaizdu. Praktikoje taip tikrai nėra. Visų pirma dėl to, kad tokiais korekcijų, kritimų ir praradimų momentais pasidaro labai karšta ir nervinga. Akcijų rinka auga nuolat ir stabiliai, tačiau nuosmukiai yra daug dinamiškesni ir greitesni. Galite bandyti nuspėti ir numatyti ateitį, bet niekada tiksliai nežinote, kur esame dabar. Akcijų rinka, kaip ir žmonės, gali būti nenuspėjama.
Dėl to, kad rinkos korekcijos metu niekada nežinome, ar nuosmukiai greitai baigsis ir sulauksime atšokimo, ar dar labiau gilės, priimti sprendimus yra labai sunku. Ypač jei investuojame į investicinius fondus. Kai investuojant tiesiogiai į akcijas galime atlikti greitus sandorius. Perkant ir parduodant investicinių fondų vienetus, tai paprastai užtrunka – t.y. dažniausiai 2 - 3 dienas, kai kuriais atvejais net savaitę. Didelio nervingumo laikotarpiu, kuris lydi nuosmukius, labai sunku apsispręsti, nes nežinome, ar neparduosime pigesnių vienetų blogiausiu laikotarpiu, o tik juos pardavus rinka atšoks ir mes nebe galėsime juos atpirkti. Tokiu būdu mes praleisime spartaus augimo akimirką ir išeisime su nuostoliais. Žinoma, praradimo samprata yra reliatyvi. Iš tikrųjų nuostoliai atsiranda, kai parduodame vertybinius popierius mažesne kaina, nei pirkome.
Visų pirma, reikia išmokti įvertinti veiksnius, lemiančius nuosmukį. Ar tai rimtos problemos, kurių pasekmės turės didelę įtaką pasaulio ekonomikai ir gali sukelti ekonomikos nuosmukį, o gal tam tikras veiksnys sukelia tik laikiną paniką, o juk po to viskas grįš į savo vėžes ir rinka atsigaus. Šiuo atveju nuosmukiai vadinami korekcijomis, nes tai yra tam tikros kilimo tendencijos korekcija.
Akcijos ar investiciniai fondai?
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kuriai investuotojų grupei priklausome – ar orientuojamės į spekuliaciją (greitas vertybinių popierių pirkimas už tam tikrą kainą ir perpardavimas akimirksniu „brangiau“), o gal orientuojamės į ilgalaikes investicijas. Taip pat svarbus mūsų žinių lygis apie investavimą, ekonomiką, individualias įmones ir kt., taip pat laikas, kurį galime skirti investicijų priežiūrai.
Jei gerai matome rinką, žinome įmones, į kurias ketiname investuoti, ir turime supratimą apie akcijų rinką, tai neabejotinai geresnis pasirinkimas investuoti tiesiogiai į akcijas. Šiandien dauguma šiuolaikinių bankų siūlo elektroninio brokerio paslaugą ir leidžia itin greitai pirkti bei parduoti akcijas. Dėl to karštuoju periodu galėsime greitai palikti biržą. Be to, akcijų pusėje taip pat yra sena taisyklė dėl finansinių produktų – kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau komisinių ir mokesčių, kurie mažina mūsų pelną, bet ir gilina nuostolius. Nes nesvarbu, ar užsidirbsime pinigų, ar neteksime, iš mūsų bus paimti jų komisiniai, taip sumažinant mūsų kapitalą.
Kita vertus, minusas yra neabejotinai didesni akcijų kainų svyravimai nei investicinių fondų dalyvavimo vienetų. Kai perkate akcijas, turite žinoti, ką perkate ir kodėl. Žinoma, sutelkdami dėmesį į aštrias spekuliacijas ir vienos dienos sandorius, galite užsidirbti pinigų pirkdami įmones, kurios dėl įvykio pradeda sparčiai augti, kad akimirksniu jas parduotumėte už didesnę kainą, tačiau tam reikia nuolatinio atidumo stebint bendrovės akcijų kainos svyravimus. Spekuliaciją vargu ar galima pavadinti investavimu, tačiau tai taip pat būdas užsidirbti pinigų akcijų rinkoje. Bet tam tinka tik akcijos, nes, kaip minėta, investicinių fondų vienetų pirkimas ir pardavimas tiesiog užtrunka per ilgai.
Kita vertus, investiciniai fondai yra geresnis sprendimas žmonėms, kurie nelabai mato rinką, nepažįsta įmonių, neturi laiko kasdien stebėti rinkų ir įmonių situacijos bei nori vykdyti ilgalaikį investavimą. Žinoma, investuojant į investicinius fondus taip pat reikia sekti ekonominę situaciją šalies ir tarptautiniu mastu, nes investiciniai fondai tiek daug įtraukiami į daugelio įmonių akcijas, kad seka bendras visos akcijų rinkos tendencijas. Be to, negalima ramiai miegoti, nes praleidę kritinį momentą galite pabusti su nuostoliais, kurių nekompensuosime daugelį metų ar net niekada.
Žinoma, yra įvairių investicinių fondų profilių, todėl viskas priklauso nuo to, į ką fondas investuoja. Tačiau atėjus krizei viskas krenta, išskyrus gal auksą, kuris tokiais laikais pakyla.
Santrauka
Investavimo į akcijas privalumai
Galimybė greitai atlikti sandorius ir greitai išeiti iš investicijų.
Mažiau tarpininkų ir mažiau komisinių.
Galimybė spekuliuoti.
Investavimo į akcijas trūkumai
Investuojant į akcijas reikia labai daug žinių apie akcijų rinką ir įmonių išmanymą.
Taip pat reikia nuolat stebėti situaciją ne tik visoje rinkoje, bet ir pasirinktų įmonių padėtį.
Dideli kainų svyravimai – daug didesni nei investicinių fondų dalyvavimo vienetų atveju.
Didesnis potencialus pelnas reiškia ir didesnius galimus nuostolius nei naudojant fondus.
Įmonės bankroto rizika, įmonės vadovybės nuslėpimas realios padėties kompanijoje ir kita.
Investavimo į investicinius fondus privalumai
Tam reikia šiek tiek mažesnio rinkos vaizdo ir patirties investuojant į akcijų rinką nei su akcijomis.
Jie nereikalauja nuolatinio įmonių sekimo ir žinių.
Mažesni investicinių vienetų vertės svyravimai nei akcijų atveju.
Daugiau nuspėjamumo nei investuojant į akcijas.
Mažesnė bankroto rizika, nes paprastai kuri kita aktyvų valdymo įmonė perima fondą, kai yra problemų.
Kartais fondų privalumas yra ir tai, kad lėšas investuoja specialistai. Tačiau privalumas šiuo aspektu yra didelis akcijų portfelio diversifikavimas, kurį jie supranta, o ne geras rinkos jautimas, nes šie profesionalai uždirba komisinius nepriklausomai nuo to, ar klientas uždirba, ar pralaimi, ir tai jiems tikrai svarbiau nei priimti geriausius sprendimus kalbant apie rinką.
Investicinių fondų trūkumai
Negalima atlikti greitų, nuolatinių akcijų pirkimo ir pardavimo sandorių.
Komisiniai – jų dydis priklauso nuo paties fondo, bet tai dar vienas tarpininkas, kuris ima mokesčius už mūsų kapitalo valdymą.
Jie netinka spekuliacijai.
Sunkumai priimant sprendimus dėl fondo vienetų pardavimo nuosmukio situacijose.
Rizika, kad fondas blokuos galimybę parduoti investicinius vienetus ekstremaliose krizinėse situacijose.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
